- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- AN2-106-458/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00246-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arvydas Daugėla
- Pažeidėjas
- R. S.
- Advokatai
- Linas Vilys
Įžanginė dalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. atstovo advokato Lino Vilio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2018 m. gegužės 31 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. 85-ANR_N-2116-2018 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams už tai, kad jis 2018 m. balandžio 26 d., 11.21 val., vairuodamas automobilį „Honda CR-V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), kelio vingyje važiavo priešpriešinio eismo juosta ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Subaru Legacy“, kurio vairuotojas taip pat važiavo priešpriešinio eismo juosta. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais R. S. kaltintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 5, 9, 99, 100, 119 punktų reikalavimus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skundu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams R. S. prašė panaikinti minėtą nutarimą ir bylą nutraukti ar pakeisti nutarimą, neskiriant jam administracinės nuobaudos, ar neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutartimi R. S. skundas tenkintas iš dalies. Pakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. 85-ANR_N-2116-2018: panaikinta R. S. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
Skundu apygardos teismui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. atstovas advokatas L. Vilys prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 85-ANR_N-2116-2018 dalis, ir visiškai panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. 85-ANR_N-2116-2018 bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde tvirtinama, jog ginčo eismo įvykio aplinkybės bei surinkti duomenys, priimant nutartį, nebuvo tinkamai įvertinti, taip pat nebuvo tinkamai vadovautasi principu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Padaryta išvada, kad teismas nepakankamai nuodugniai įvertino Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gruodžio 17 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertizės aktas) išdėstytas abejones.
Skunde teigiama, kad Ekspertizės akte buvo išdėstyta gana daug abejonių ir padaryta nemažai išvadų, kurios nepatvirtino R. S. kaltės. Ekspertizės akte konstatuota, kad nėra galimybės pagal pateiktus skaitmeninius atvaizdus nustatyti, nuo kurios vietos buvo matuojamas atstumas iki automobilio „Honda CR-V“ dešiniojo priekinio rato. Vis dėlto, skunde tvirtinama, jog, be kita ko, svarbesnis duomuo yra automobilio „Honda CR-V“ priekinio kėbulo atstumas nuo dešinio krašto, nes automobiliai susidūrė priekiais. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog ekspertas konstatavo faktinius ir matavimų neatitikimus Eismo įvykio vietos schemoje, kurie nebuvo pašalinti. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliantas padarė išvadą, neva ekspertai konstatavo, kad Eismo įvykio vietos schema sudaryta netinkamai ir pagal tokius duomenis R. S. negali būti pripažįstamas padaręs pažeidimą. Apelianto teigimu, ekspertas patvirtino, kad iš pateiktos Eismo įvykio vietos schemos negali pasakyti, ar atstumai buvo išmatuoti tinkamai, o taip pat nežino, nuo kurių vietų buvo matuojami atstumai. Kadangi iš naujo matavimai negali būti atlikti, tokioje situacijoje, kai negalima pašalinti abejonės, apelianto vertinimu, ji turi būti traktuojama traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Skunde atkreipiamas dėmesys, jog išlieka abejonė ir dėl eksperto atlikto tyrimo, kadangi ekspertai visiškai nevertino ir Ekspertizės akte neaptarė nuotraukos, kurioje neva aiškiai matyti, kad automobilio „Honda CR-V“ dešinysis priekio kraštas yra tik apie 20–30 cm nutolęs nuo dešiniajame kelio krašte augančios žolės. Ekspertas ketvirtoje Ekspertizės akto nuotraukoje yra įvedęs grafinę detalę, kuri rodo, kad kelias išlinksta, bet dėl neaiškių priežasčių neužbaigia šios detalės. Anot apelianto, pratęsus eksperto įvestą grafinę detalę, galima būtų matyti, jog kelias siaurėja. Taigi skunde padaryta išvada, kad automobilio „Honda CR-V“ gale atlikti kelio išmatavimai neatitinka automobilio „Honda CR-V“ priekinėje dalyje esančio kelio išmatavimų. Reikšmingiausia bylai yra įvertinti kelio plotį ties automobilio „Honda CR-V“ priekiu, o ne ties galu, nes automobiliai susidūrė priekiais.
Skunde pažymėta, kad eismo įvykis įvyko žvyrkelyje, kuriame nėra priešingų krypčių eismą atribojančių ženklų ar ženklinimo. Anot apelianto, važiuojant tokiu keliu, sudėtinga tiksliai nustatyti menamosios išilginės važiuojamosios dalies ašies vietą. Nagrinėjamu atveju nutartyje buvo konstatuota, jog R. S. automobilio priekinis kairės pusės ratas buvo priešpriešinio eismo juostoje 0,05 m. Skunde pastebėta, kad 0,05 m atstumas yra labai mažas, todėl daroma išvada, jog jeigu ginčo kelyje būtų žymėjimas, neva būtų pripažinta, kad R. S. yra tik užvažiavęs ant jo, bet šiuo konkrečiu atveju nėra neabejotino kelio pločio matmens ties automobilio „Honda CR-V“ priekiu, o tai, anot apelianto, reiškia, kad negalima teigti, jog automobilių susidūrimo vietoje kelio plotis buvo 5,30 m, kaip ir tai, kad R. S. apskritai kirto ašinę kelio juostą susidūrimo vietoje. Juo labiau, kad, sprendžiant iš 2018 m. balandžio 26 d. Eismo įvykio vietos schemos, R. S. vertinimu, jis nebūtų išvengęs susidūrimo, net ir tuo atveju, jeigu būtų važiavęs dar arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo kelkraščio.
Apeliaciniame skunde pastebėtinas dar vienas Eismo įvykio vietos schemos žymėjimo trūkumas. Eismo įvykio vietos schemoje automobilis „Honda CR-V“, kuris schemoje nurodytas raide „A“, pažymėtas kaip darantis posūkį (pasisukęs), o Ekspertizės akto paveikslėliuose (nuotraukose) Nr. 1, 2 ir 3 matyti, kad automobilis stovi tiesiai. Taigi skunde padaryta išvada, kad tokiu būdu automobilio „Honda CR-V“ vairuotojas paliko pakankamai vietos atvažiuojančiam automobiliui „Subaru Legacy“. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui neįvertinus anksčiau nurodytų aplinkybių, buvo priimta nepagrįsta nutartis, kuria tik iš dalies tenkintas R. S. skundas.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir R. S. apeliacinį skundą atmesti. Nurodoma, jog R. S. padarytas administracinis nusižengimas yra įrodytas byloje esančiais duomenimis.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, nepašalinęs tarp duomenų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl šio klausimo, t. y. ar R. S. veiksmuose esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių visumos.
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia vairuotojams baudą nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Be to, pagal ANK 417 straipsnio 9 dalį už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. R. S. nepripažino, kad jis buvo įvažiavęs į priešingą eismo juostą ir teigė, kad dėl nagrinėjamo eismo įvykio yra kaltas tik „Subaru Legacy“ automobilio vairuotojas. Buvo nustatyta, kad savo veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 99, 100, 119 punktų reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 5 punktas skelbia, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Šių Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taisyklių 99 punkte nustatyta, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Taisyklių 100 punkte įtvirtinta nuostata, jog priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. O Taisyklių 119 punktas skelbia, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
Pažymėtina, jog iš byloje esančių fotonuotraukų nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra žvyrkelio vingyje, kur matomumas ribotas, matomumą riboja aukšti augalai, be to, matyti, jog kelias vienoje pusėje labiau greideriuotas. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog kelio plotis 5 m 30 cm, todėl kiekvienai eismo juostai tenka po 2 m 65 cm (b. l. 6). Ekspertizės akte nustatyta (b. l. 72–81), kad, naudojant programinę įrangą, buvo atlikti matavimai ir nustatyta, jog nuo kairiojo kelkraščio iki automobilio „Honda CR-V“ kairiojo galinio rato yra 2,13 m, o nuo automobilio „Honda CR-V“ dešiniojo galinio rato iki linijos, žyminčios kelio plotį (iki dešiniojo kelkraščio), galo – 1,43 m. Nurodyti atstumai yra apytiksliai, kadangi buvo matuojami dviejų dimensijų skaitmeniniame atvaizde, neatsižvelgus į kelio/vietovės nelygumus. Ekspertizės akte nurodyta, kad įvertinus tai, jog nustatytas apytikslis atstumas nuo automobilio „Honda CR-V“ galinio dešiniojo rato iki linijos, žyminčios kelio plotį, galo – 1,43 m, ir tai, kad ties priekiniu dešiniuoju ratu yra nedidelė įlanka/užvarta, atstumas nuo priekinio rato iki užvartos didesnis nei nuo galinio rato iki kelio pakraštyje augančios žolės linijos, o 2018 m. balandžio 26 d. Eismo įvykio vietos schemoje atvirkščiai – galinio dešiniojo rato atstumas nuo kelio pakraščio liestinės yra didesnis, nei galinio priekinio rato, gali būti, kad matuojami atstumai buvo tiesiog supainioti vietomis (b. l. 72–81). Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu vadovautis šia ekspertizės akto išvada. Skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, vien ta aplinkybė, jog Eismo įvykio vietos schemoje nurodyti atstumai per klaidą buvo sukeisti vietomis, t. y. padarytas rašymo apsirikimas, savaime nesudaro pagrindo abejoti kitais Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotais duomenimis ir nedaro jos iš esmės klaidinga.
Apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai išvadai, jog Ekspertizės aktas nepaneigė Eismo įvykio vietos schemos (b. l. 6), pagal kurią matyti, kad automobilis „Honda CR-V“ yra išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Ekspertai nurodė, kad jiems nepakako duomenų, esančių Eismo įvykio vietos schemoje, jog atsakytų į visus jiems pateiktus klausimus, be to, nurodė, kad ekspertas nėra kompetentingas vertinti, ar eismo įvykio vietos apžiūros metu pėdsakai fiksuoti tinkamai. Vis dėlto, liudytojas V. N. teisme patvirtino, kad Eismo įvykio vietos schemoje teisingai užfiksavo visa tai, ką matė (b. l. 56–61). Byloje nesama jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai suabejoti tuo metu Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate dirbusio pareigūno parodymais, manyti, kad jis yra neigiamai nusiteikęs prieš R. S., todėl linkęs jį apšnekėti. Pareigūnas, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad vairuotojai su Eismo įvykio vietos schema sutiko. Šiuos pareigūno teiginius patvirtina ir aplinkybė, jog iš 2018 m. balandžio 26 d. Eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad joje yra vairuotojų R. S. ir M. G. parašai, jog su Eismo įvykio vietos schema sutinka (b. l. 6). Taigi apygardos teismas kritiškai vertina apeliacinio skundo teiginius dėl šios schemos neteisingumo ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją vertino kaip įrodymą patvirtinantį R. S. kaltę.
Ekspertizės akte nustatyta, kad nuo automobilio „Honda CR-V“ galinio dešinės pusės rato iki kelio pakraščio yra 1,43 m (b. l. 72–81), pagal Eismo įvykio vietos schemą šio automobilio dešinysis galinis ratas susidūrimo metu slydo skersine kryptimi iš dešinės į kairę pusę 0,30 m, o šio automobilio plotis – 1,73 m (įvertinus tai, kad šio automobilio atstumas tarp galinės ašies ratų padangų išorinės pusės yra 1,73 m) (b. l. 6). Tai rodo, kad automobilis prieš pat susidūrimą kelyje buvo apie 0,3 m kairiau. Be to, iš ekspertizės akto nustatyta, kad dėl transporto priemonių susidūrimo metu veikusių jėgų, tikėtina, automobiliui „Honda CR-V“ judant susidūrimo kontakto metu jo kairės pusės ratai išsisvėrė, todėl fotografijose matomi tik dešinės pusės ratų slydimo pėdsakai. Apygardos teismas su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog R. S. vairuojamo automobilio „Honda CR-V“ galinis kairės pusės ratas prieš susidūrimą su automobiliu „Subaru Legacy“ buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą apie 0,81 m. Atsižvelgiant į šią padarytą išvadą, visiškai nepagrįsti atrodo apeliacinio skundo teiginiai, kad nutartyje konstatuota, jog R. S. vairuoto automobilio priekinės kairės pusės ratas buvo priešpriešinio eismo juostoje tik 0,05 cm, jie kategoriškai neatitinka iš tikrųjų nutartyje padarytų išvadų. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo išvadą apie tai, kad „Honda CR-V“ galinis kairės pusės ratas prieš susidūrimą su automobiliu „Subaru Legacy“ buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą apie 0,81 m patvirtina ir liudytojo V. N. parodymai teisme, jog kelyje neseniai buvo pravažiavęs greideris, kurio vėžės nuo kelio krašto buvo apie vieno metro atstumu, o R. S. jam paaiškino, kad nevažiavo apkabinęs automobilio ratais greiderio suverstos vėžės (b. l. 56-61). Taigi apeliacinio skundo teiginys, kad jei ginčo kelyje būtų buvęs žymėjimas, būtų pripažinta, kad R. S. yra tik užvažiavęs ant jo, nėra pagrįstas byloje esančiais duomenimis, o paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumas negali būti įrodinėjimas hipotetinėmis prielaidomis. Nepakanka vien tos aplinkybės, kad, keliui esant nežymėtam, sudėtinga nustatyti menamojo išilginės važiuojamosios dalies vidurio vietą, konstatuoti, kad asmuo neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Papildomai pastebėtina, jog policijos pareigūnė E. K. tarnybiniame pranešime patvirtino, kad vairuotojas R. S. paaiškino jai, jog jo važiuojamąja kelio dalimi ėjo moteris su šunimi, todėl jis negalėjęs laikytis kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, bei paaiškino, jog kita kelio pusė buvo greiderio nugreideriuota, žvyro juosta sustumta į jo pusę, todėl važiavo šalia sustumtos žvyro juostos, t. y. jos neapkabinęs automobilio ratais. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina faktą, jog eismo įvykio kelio dalis, labiau į kelio vidurį, yra greiderio nugreideriuota (išlygintas žvyras). Įvertinus visa tai, kas aptarta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įrodyta, jog R. S. vairuojamas automobilis „Honda CR-V“ važiavo neapkabinęs ratais greiderio sustumtos žvyro juostos, t. y. važiavo greideriuota kelio dalimi, kuri iš dalies buvo priešingoje eismo juostoje.
Apeliaciniame skunde yra aptariama ir daugiau abejonių, kurių neva nepašalina bylos medžiagoje esantis Ekspertizės aktas, todėl jos turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Visų pirma tvirtinta, kad ekspertai neva nurodė, jog negali pasakyti, ar atstumai išmatuoti tinkamai, taip pat nežino, nuo kurių vietų matuota. Atkreiptinas dėmesys, jog nors Ekspertizės akte konstatuota, kad pagal pateiktą medžiagą ir skaitmeninius atvaizdus nėra galimybės nustatyti, nuo kurių vietų buvo matuojami atstumai iki automobilio „Honda CR-V“ dešiniųjų priekinio ir galinio ratų, nenustačius, nuo kurių vietų buvo matuojami atstumai, nėra galimybės nustatyti, ar atstumai buvo išmatuoti tinkamai (b. l. 80), tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad byloje yra likusių nepašalintų abejonių. Atkreiptinas dėmesys, jog R. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, buvo įrodinėjama, remiantis ne vien Ekspertizės akto duomenis, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. Ne mažiau svarbu ir tai, jog abu eismo įvykio dalyviai, kaip jau minėta, pasirašė Eismo įvykio vietos schemoje, kad su ja sutinka, t. y. neginčijo joje pateiktų matavimų ir nustatytų atstumų tikslumo bei teisingumo. Nurodytina, kad apeliantas skunde tvirtino, jog svarbesnis duomuo, nei atstumas nuo automobilio „Honda CR-V“ dešiniojo rato iki dešiniojo kelio pakraščio, yra atstumas nuo dešiniojo automobilio kėbulo krašto. Vis dėlto, tokio duomens reikšmingumą tvirtina tik pats R. S., be to, Ekspertizės akte buvo nustatytas apytikslis atstumas nuo automobilio „Honda CR-V“ galinio dešiniojo rato iki linijos, žyminčios kelio plotį, galo – 1,43 m, ir tai, kad ties priekiniu dešiniuoju ratu yra nedidelė įlanka/užvarta, o atstumas nuo priekinio rato iki užvartos didesnis nei nuo galinio rato iki kelio pakraštyje augančios žolės linijos (b. l. 76). Tad galima preziumuoti, jog apelianto nurodytas duomuo – atstumas nuo dešiniojo kėbulo krašto iki dešiniojo kelkraščio – yra iš esmės tolygus arba panašus kaip ir atstumas nuo dešiniojo priekinio automobilio rato iki dešiniojo kelkraščio. Kita vertus, itin preciziškai tikslus šių atstumų nustatymas savaime nepatvirtintų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. tinkamai laikėsi Kelių eismo taisyklių 119 punkte numatytos pareigos važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto bei nepaneigia šios pareigos laikymosi reikšmingumo.
Apeliaciniame skunde nurodyta, jog ekspertas nevertino nuotraukos (b. l. 109), kurioje matyti, jog „Honda CR-V“ yra tik 20-30 cm nutolusi nuo dešinėje kelio pusėje augančios žolės. Svarbu, jog šį atstumą apeliantas nustatė pats, įvertindamas jį tik iš nuotraukos, o ne pagal objektyviai atliktus matavimus, kita vertus, toks atstumas rodytų, kad R. S. galėjo važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Nuo šios pareigos tinkamo laikymosi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neatleido net ta aplinkybė, jog, kaip pats nurodė, prieš eismo įvykį praleido dešine puse ėjusią moterį su šunimi, kadangi ją praleidus kelionę automobiliu R. S. turėjo tęsti laikydamasis visų Kelių eismo taisyklių, t. y. važiuoti kaip įmanoma arčiau dešiniojo kelkraščio. Taigi R. S. išvada, kad, net jei jis būtų laikęsis arčiau dešinės važiuojamojo kelio pusės, nebūtų išvengęs susidūrimo su automobiliu „Subaru Legacy“, yra tik jo paties tvirtinimas, iškelta hipotezė, kuri nėra patvirtinta jokiais kitais objektyviais bylos medžiagoje esančiais duomenimis. Be to, bylos medžiagoje esančiais duomenimis yra nustatyta, jog R. S. buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kas suponuoja Kelių eismo taisyklų pažeidimą, tuo labiau, kad nėra nustatyta, jog kilusį eismo įvykį nulėmė vien tik neteisėti kito automobilio „Subaru Legacy“ vairuotojo M. G. veiksmai, t. y. byloje nenustatyta, kad eismo įvykį sąlygojo išimtinai tik vieno iš susidūrusių vairuotojų kaltė.
Apeliaciniame skunde yra atkreiptas dėmesys, jog Ekspertizės akto 4 nuotraukoje yra įsivedama grafinė detalė (b. l. 75), kuri rodo, kad kelias išlinksta. Anot apelianto, ją pratęsus, paaiškėtų, kad kelias siaurėja. Visų pirma, pažymėtina, kad ši detalė ir jos reikšmė Ekspertizės akte buvo įvertinta, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad kelias siaurėja, kadangi jis išlinksta iš abiejų pusių ir tai yra matyti Ekspertizės akto 3 nuotraukoje (b. l. 75). Atitinkamai toks kelio išlinkimas nereiškia, jog automobilio „Honda CR-V“ gale atlikti matavimai neatitinka automobilio priekyje atliktų matavimų. Be to, šis kelio ruožo išlinkimas nepaneigia vairuotojams numatytos pareigos laikytis kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, t. y. kelio daliai išlinkstant (esant vingiui), vairuotojai taip pat turi stengtis važiuoti palei dešinįjį kraštą, šiek tiek sukant automobilį. Be to, negalima sutikti su apeliacinio skundo pastaba, kad, skirtingai nei pažymėta Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 6), Ekspertizės akto nuotraukose automobilis „Honda CR-V“ stovi tiesiai, o ne sukasi (b. l. 72-81). Ekspertizės akte esančias nuotraukas analizuojant itin detaliai, matyti, jog automobilis „Honda CR-V“ stovi išsilenkęs/pasisukęs, t. y. galima preziumuoti, kad prieš eismo įvykį, t. y. iki automobilių susidūrimo, „Honda CR-V“ bandė suktis, atsižvelgdamas į jau minėtą 4 nuotraukoje užfiksuotą grafinę detalę, kad galėtų laikytis arčiau dešinės važiuojamojo kelio pusės. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ekspertizės akte esančios nuotraukos buvo darytos jau po eismo įvykio, t. y. situacija fiksuota ne eismo įvykio metu, todėl šios nuotraukos, skirtingai nei nurodo apeliantas, savaime Eismo įvykio vietos schemai, kurioje fiksuojamos transporto priemonių padėtys ir judėjimas būtent eismo įvykio metu, neprieštarauja.
Apygardos teismas konstatuoja, jog anksčiau nurodytais apelianto svarstymais ir hipotetinėmis prielaidomis negali būti grindžiamas sprendimas netraukti R. S. administracinėn atsakomybėn už padarytą administracinį nusižengimą. Kaip jau minėta anksčiau, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apygardos teismas, apibendrindamas visa tai, kas aptarta anksčiau, pažymi, jog R. S., vairuodamas automobilį žvyrkelyje, kuriame nėra priešpriešines eismo juostas skiriančio kelio ženklinimo, kelio vidurį turėjo nustatyti vizualiai, todėl privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau žvyrkelio vingyje, kai matomumą ribojo aukšti augalai, R. S. nesilaikė šių taisyklių ir buvo neatsargus. Kadangi apeliaciniame skunde nėra ginčijami R. S. paskirtos bausmės rūšies, dydžio ir proporcingumo klausimai, apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje dėl jų plačiau nepasisako.
Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. atstovo advokato Lino Vilio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.