Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-11-18 · Byla Nr. TS-93-716/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-18
Bylos Nr.
TS-93-716/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos
Bylos Nr. TS-93-716/2016
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-10-18 nutarimu Nr. 59-245 nuteistajam J. S. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-10-25 gautas J. S. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti komisijos 2016-10-18 nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, jog jis Komisijos rekomendacijas įvykdė pilnai, tačiau vis tiek yra vertinamas už praeitį, nurodo, kad pasikeitė jo šeimyninė padėtis, jo žmona laukiasi, dėl to pasikeitė ir jo požiūris gyvenimą, prašo atsižvelgti į susiklosčiusias aplinkybes ir suteikti šansą įrodyti, kad pasikeitė ir tapo kitu žmogumi.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Taigi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 str. 2 d.). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas nėra taikomas formaliais pagrindais, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne pagrindas nuteistajam lygtinį paleidimą taikyti.

Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad J. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu bei 2012 m. rugsėjo 14 d. ir 2014 m. sausio 6 d. nutartimis paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams ir 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės vykdymo pradžia - 2011 m. liepos 4 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. kovo 4 d., ½ bausmės dalį atliko 2016 m. gegužės 4 d.

Įvertinęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-10-18 nutarime išdėstytas išvadas teismas nustatė, kad jame svarstytos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos ir psichokorekcinėse programose, atliko gerbūvio darbus. J. S. negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminuojančių nuostatų nepasireiškia, tik turi tam tikrų įsitikinimų, kurių laikosi įkalinimo įstaigoje. Apskritai pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos, supranta, kad dauguma žmonių laikosi įstatymų. Turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, ne visada pavyksta laikytis režimo reikalavimų. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Nuo 2012-04-25 bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis. Neskatintas, režimo reikalavimus pažeidė 6 kartus, baustas 4 kartus. Visos nuobaudos negalioja, turi vykdomųjų raštų 1700,27 eurų sumai, savanoriškai jų nedengia. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Dalyvavo programose - „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje", „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai", „Bendravimo įgūdžių ugdymas", „Streso ir emocijų valdymo" , „Laisvalaikio užimtumo", „ Krizių psichologija", „Agresijos ir autoagresijos valdymo". Išklausė 240 akademinių val. duonos gaminių kepėjo neformaliojo profesinio mokymo programos kursą ir sugeba gaminti ir kepti duonos gaminius. 2016 metais Vilniaus pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą. 3 balais sumažėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. S. praeityje už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą teistas 11 kartų. Neteisėtai veikai būdingas nusikaltimų modelis, dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažįsta.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. S. praeityje buvo taikytas lygtinis paleidimas, jam 2 kartus taikytas amnestijos įstatymas. Nepaisant to ir J. S. parodyto pasitikėjimo, šis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad J. S. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų.

Teisės normomis (BVK 157 str. 1 d.) įsakmiai numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad J. S. su nustatytu 81 balo rodikliu priklauso vidutinės pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei . Teismo vertinimu, išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog J. S. padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai pripažino, kad šis rodiklis išlieka pakankamai aukšto lygio dėl asmens kriminalinės patirties ir lygtinio paleidimo metu padarytos nusikalstamos veikos. Tokios aplinkybės rodo, kad nuteistasis laisvėje reikalingų išvadų nebuvo padaręs, nėra linkęs taisytis laisvėje, kur tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų nedėjo. Šios aplinkybės verčia abejoti, kad nuteistasis laisvėje bus linkęs vykdyti privalomas teisės normas. Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu J. S. dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, teigia norintis nenusikalsti ateityje, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės. Tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek teismas, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt.

Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals – įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra ne žema, bet vidutinė, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis J. S. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo - visiškai pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Vien ta aplinkybė, kad nuteistojo žmona laukiasi kūdikio nėra pagrindas teigti, kad asmeniui turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad J. S. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus.

Tokiu būdu teismas įvertinęs teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, humanizmo principus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą probacijos sistemos Lietuvoje koncepciją, jos įgyvendinimo priemones, Europos tarybos Ministrų kabineto rekomendacijas, vadovaudamasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų teisės normomis pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-10-18 nutarimas Nr. 59-245 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo J. S. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p. teismas

nutarė:

J. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-10-18 nutarimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas