Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, viengungis, 8 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, 9 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), teistas

– 2012-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 1 d. (plėšimas L. B. atžvilgiu) bei BK 180 str. 1 d. (plėšimas P. V. atžvilgiu), padarymu,

A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, viengungis, 8 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 1 d. (plėšimas L. B. atžvilgiu) bei BK 180 str. 1 d. (plėšimas L. V. atžvilgiu), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. bei A. T., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. kovo 26 d. apie 17.30 val., Jonavos g. 3, Kaune, panaudodami nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu fizinį smurtą – L. Š. suduodant kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus L. B. į galvos ir pilvo sritį ir A. T. suduodant kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus L. B. į viršutinę kūno dalį, kas sukėlė fizinį skausmą, pagrobė svetimą turtą - L. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 6303 clasic" 150 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam L. B. 150 litų turtinę žalą.

Be to, L. Š., būdamas nepilnametis, 2011-12-13, apie 14.40 val. Kaune, ant ties Lentvario g. esančio viaduko, būdamas nepilnametis, veikdamas bendrai su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusiu asmeniu - mažamečiu N. V., gim. 1998-05-20, tris kartus spirdamas P. V. į nugarą, pagrobė P. V. priklausantį turtą: 320 litų ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia C1“, 300 litų vertės.

Be to, A. T., būdamas nepilnametis, 2012 m. balandžio 23 d. apie 14.15 val., Ramybės parke, Kaune, panaudodamas fizinį smurtą - suduodamas vieną kartą delnu L. V. į veido sritį, kas sukėlė fizinį skausmą, pagrobė svetimą turtą - R. V. priklausančius 13 litų, tuo padarydamas R. V. 13 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis L. Š. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus, paaiškino bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012-03-26 į vakaro pusę, būnant su A. T. ir A., A. T. paskambino A. ir pakvietė atvažiuoti po „oranžiniu“ tiltu. Skambindama A. pasakė, kad yra asmuo L. ir yra jo telefonas, klausė, ar kaltinamajam su draugais to telefono nereikia. Kaltinamasis su A. T. ir A. nuvažiavę rado A., jos draugę G. bei nukentėjusįjį L.. A. jau turėjo paėmusi nukentėjusiojo telefoną ir nenorėjo grąžinti, todėl jiems trim pasiūlė atimti telefoną. Telefoną ji padavė A. T.. Telefonas buvo „Nokia“. Nukentėjusysis L. matė, kad jo telefonas buvo atiduotas kaltinamojo draugams, jis prašė telefoną grąžinti, tačiau kaltinamasis su draugais jo grąžinti nenorėjo. Kalbėdamiesi su L., pastarąjį jie visi buvo apstoję, stovėjo priešais. Kadangi pastarojo pasakymai, kad, jei telefonas nebus atiduotas, jis kreipsis į policiją, kaltinamąjį su draugais supykdė, todėl kaltinamasis nukentėjusiajam trenkė du kartus į veidą. Kaltinamojo draugai taip pat trenkė nukentėjusiam, kiek kartų - neskaičiavo. Nukentėjusįjį mušė kaltinamasis su draugais trise. Nukentėjęs išsigandęs pabėgo. Visi buvę įvykio vietoje taip pat išsilakstė. Taip gavosi, kad iš įvykio vietos telefoną išsinešė A.. Tą pačią dieną sutiktas A. T. pasakė, kad jis iš A. nusipirko atimtąjį telefoną, kad A. nereikėtų jo pardavinėti. Jų tikslas buvo atimti telefoną. Be to, 2011-12-13 su N. V., Ignu ir K. M., M. R. eidami Aukštųjų Šančių viaduku, pamatę senyvą vyrą, turintį rankinę, nutarė jį apiplėšti. Tai pasiūlė N. V., o kaltinamasis sutiko. Kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į nugarą bei į kitas vietas, iš viso apie keturis kartus, N. V. bandė išplėšti rankinę iš vyriškio, tačiau jam nepavyko. Tada kaltinamasis iš nukentėjusiojo rankinę atėmė. Nubėgus apie 30 m, iškraustė rankinę, joje rado telefoną ir piniginę. Paėmę telefoną bei piniginėje buvusius 320 Lt, rankinę numetė vyriškiui. Pinigus pasidalino, telefoną paėmė N. V.. Nusikaltimus padarė, būdamas pabėgęs iš namų, nes reikėjo pinigų pragyvenimui. Be to, būnant su A. T. Ramybės parke, pamatė, kad būrys vaikų stumdė vaiką. A. T. priėjus pasiaiškinti, pastarieji paaiškino, kad jie taip žaidžia. Tada A. T. trenkė vienam vaikui per veidą, paprašė paskolinti du litus, ir vienas vaikas juos davė. Tada A. T. nuėjo į spaudos kioską nusipirkti atsigerti. Ten jis sutiko draugą P. B. su draugu. P. B. paklausus, iš kur A. T. turi pinigų, A. T. paaiškinus, P. B. su draugu taip pat nuėjo paprašyti bei prašė pinigų iš nukentėjusio. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad jis su A. T. Ramybės parke sutiko P. B.. Matė, kaip grupelėje berniukų vieną iš jų kiti kartu buvusieji stumdė. A. T. pasiūlė prieiti prie vaikinų. Priėjus A. T. kažką pasakė vaikinams, po to trenkė vieną kartą vienam vaikinui į veidą bei pareikalavo pinigų. Vaikinas, kuriam buvo trenkta, išsigandęs padavė monetų, kokią sumą - kaltinamasis nematė. Po to kaltinamasis su A. T. bei P. B. nuėjo. Kaltinamasis su P. B. vaikams nieko nedarė (l t., b.l. 80). Kaltinamasis nurodė, kad apie šį įvykį geriau atsimena teisiamojo posėdžio metu, tačiau kartu nurodė, kad visų smulkmenų neatsimena, iš karto po įvykio nenorėjo prisipažinti, nurodė, kad apklausiamas dėl šio įvykio buvo sutrikęs, išsigandęs, pasakojo netiesą, nes nenorėjo, kad ir jis būtų apkaltintas.

Kaltinamasis A. T. dalinai prisipažino padaręs nusikaltimus ir paaiškino, kad 2012-03-26 būnant su L. Š., paskambinusi A. pasakė, kad po Kauno pilies tiltu yra L., kuris turi telefoną, pasiūlė telefoną atimt. Kaltinamasis su draugais vyko su tikslu atimti telefoną. Nuvažiavus į vietą, telefoną jau buvo paėmusi G. - A. pusseserė, kuri telefoną ir padavė A., o šis nunešė ir paslėpė telefoną ant tilto. Kaltinamasis taip pat apžiūrinėjo A. rankose buvusį telefoną. Nukentėjusysis prašė telefoną gražinti, priešingu atveju, nurodė, kad kreipsis į policiją. Kadangi kaltinamasis nenorėjo telefono atiduoti, todėl su L. Š. nukentėjusįjį sumušė: L. Š. pirmas trenkė L., kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė 4 smūgius į šonus, A. nedarė nieko. Kaltinamasis su L. Š. nukentėjusiajam sudavė po keturis smūgius. Pasitaikius progai, nukentėjusysis pabėgo. Prie „IKI“, esančios prie Kauno pilies, sutiktas A. pardavė minėtą telefoną kaltinamajam už 20 Lt. Taip nebuvo, kaip pasakojo L. Š., kad A. padavė telefoną kaltinamajam. Be to, su L. Š., drauge Greta bei pastarosios drauge būnant Ramybės parke, pamatė, kaip grupelė vaikinų muša vieną vaikiną. Su L. Š. priėjus prie minėtos grupelės, L. Š. trenkė vienam iš vaikinų, todėl kaltinamasis tai pat trenkė vienam vaikinui - L. V. į veidą. Po kiek laiko kaltinamasis, vėl atėjęs prie minėtų vaikinų grupelės, visų paprašė paskolinti pinigų. Kadangi L. V. buvo išsigandęs, jis ir davė du litus. Tada kaltinamasis už tuos pinigus nuėjęs nusipirko mineralinio vandens. Kiti jo draugai Ramybės parke sėdėjo ant suoliuko. Perkant atsigerti, atvažiavo P. B.. Kaltinamasis su pastaruoju bei L. Š. vėl grįžo prie ankstesnės vaikinų grupelės. L. Š. pareikalavo pinigų iš to paties nukentėjusiojo, P. B. taip pat prašė pinigų. Jie paėmė 4 ir 5 Lt. Kaltinamasis nuo jų stovėjo daugiau nei metro atstumu, nieko savo draugams nesakė.

Kaltinamųjų kaltė be jų parodymų pilnai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis L. B. parodė, kad 2012-03-26 susitiko su A. ir jos drauge G., ėjo pasivaikščioti. Merginos nukentėjusįjį nusivedė po tiltu. A. kažkam paskambino iš nukentėjusiojo telefono, ir po 15 min. atvažiavo kaltinamieji bei dar vienas asmuo. G. telefoną perdavė A. T.. Nukentėjusysis prašė, kad jam telefoną atiduotų, nes kitaip jis kreipsis į policiją. Tada kaltinamieji dviese nukentėjusįjį sumušė. Sumušė į įvairias kūno vietas: galvą, pilvą, sudavė gal po keturis kartus. Pamatęs pašalinius žmones, nukentėjusysis pabėgo. Girdėjo, kaip A. kvietėsi savo draugus atvažiuoti dėl telefono atėmimo. Telefonas buvo „Nokia 6303 clasic“, jo kaina 150 Lt. Šiuo metu pretenzijų neturi. Po to, kai A. paskambino iš nukentėjusiojo telefono, nukentėjusysis telefoną iš jos paėmė, tačiau po to G. telefoną iš nukentėjusiojo rankų vėl pagriebė.

Liudytoja A. D. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012 m. kovo mėnesį su G. J. Jonavos gatvėje prie tilto susitiko vaikiną, vardu L.. Prieš susitinkant su L., telefonu kalbėjo su A. T. ir susitarė susitikti Jonavos gatvėje po tiltu. Po kiek laiko į minėtą vietą atėjo A. T. kartu su L. Š. ir romų tautybės vaikinu A.. Kai jie atėjo, A. paėmė L. iš rankų telefoną, po to, kažkur nuėjo ir netrukus sugrįžo. Kai A. ėmė iš nukentėjusiojo telefoną, A. T. ir L. Š. stovėjo šalia ir tai matė. Nežino, dėl kokios priežasties A. T., L. Š. ir A. pradėjo rankomis mušti L. į įvairias kūno vietas. Nurodė taip pat trenkusi L. į pilvą, neatsimena - kodėl.

Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Jonavos g. 3, Kaune (l t., b.l. 6-8).

Iš Kauno apskrities VPK Operatyvinės veiklos valdybos pateiktų IMEI numerių bei telefono numerių išklotinių matyti, kad po nusikaltimo padarymo į L. B. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6063c" (IMEI Nr.354867047718402 ) buvo įdėta A. T. priklausanti sim kortelė (l t., b.l. 18, 20, 21).

2012-04-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. T. pateikė mobilaus ryšio telefoną "NOKIA 6303c", kurio IMEI Nr.354867047718402 (l t., b.l. 22), kurio apžiūra, požymiai fiksuoti apžiūros protokole (l t., b.l. 23-25). Telefonas gražintas L. B. (l t., b.l. 26).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis L. B. atpažino A. T., kaip nusikaltimą padariusį asmenį (l t., b.l. 27-29).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis L. B. atpažino L. Š., kaip asmenį, kuris 2012-03-26 nusikaltimo metu sudavė jam ne mažiau kaip 4 kartus į viršutinę kūno dalį (l t., b.l. 33-35).

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamieji L. Š. ir A. T., atvažiavę į įvykio vietą jau turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikdami kartu, negrąžindami iš nukentėjusiojo paimtą ir paslėptą nukentėjusiojo telefoną, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu, siekiant išlaikyti pagrobtą nukentėjusiojo turtą, tokiu būdu tyčia pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiojo L. B. turėtą mobiliojo ryšio telefoną. Padaryta veika yra baigta, kadangi pagrobtu turtu kaltinamieji disponavo pagal savo valią. Todėl kaltinamieji L. Š. bei A. T. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 180 str. 1 d.

Nukentėjusysis P. V. parodė, kad 2011 metų gruodžio mėn., einant laiptais link viaduko, pamatė penkis besikalbančius vaikus. Praeinant pajuto smūgį į nugarą. Atsisukęs pamatė L. Š.. Paklausus, ką jie daro, pajuto antrą smūgį, o K. M. ištraukė iš nukentėjusiojo rankų rankinę, kurioje buvo piniginė su 320 Lt, telefonas „Nokia C1“, 300 Lt vertės, dokumentai. Iš viso nukentėjusiajam buvo įspirta į nugarą tris-keturis kartus, tai padarė L. Š.. Ant viaduko iškraustę rankinę, vaikai, nubėgę toliau, ją numetė. Bylos nagrinėjimo metu sumažino civilinį ieškinį iki 300 Lt.

Liudytojas K. M. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011 m. gruodžio mėnesio viduryje kartu su broliu Ignu buvo pabėgę iš vaikų globos namų. 2011 m. gruodžio mėnesio viduryje, gal apie 15.00-16.00 val., susitiko L. Š., M. R. bei N. V.. Ėjo kartu viaduku, vedančiu link Aukštųjų Šančių. Einant minėtu viaduku, pamatė laiptais nuo Aukštųjų Šančių žemyn lipantį senyvo amžiaus vyrą. Priėjęs prie vyro, L. Š. vieną kartą šiam spyrė į nugarą, o po to iš rankų ištraukė vyrišką nedidelę rankinę. Vyriškį mušė tik L. Š., o jie stovėjo ir žiūrėjo. Po to nubėgo laiptais į viršų link Aukštųjų Šančių. Visi bendrai iškraustė rankinę, kurioje buvo virš trijų šimtų litų bei mobiliojo ryšio telefonas „Nokia C1“. Visi kartu išleido pagrobtus pinigus. N. V. pardavė pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną ir už jį gavo 50 litų.

2012-10-04 pareiškime nukentėjusysis P. V. nurodė, kad L. Š. įstatyminė atstovė J. M. jam sumokėjo 300 Lt už padarytą žalą, pretenzijų neturi ir ateityje neturės.

2011-12-13 Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti ant viaduko, netoli nuo Lentvario g. pradžios (2 t., b.l. 6-8).

2012-05-30 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis P. V. pateikė rankinę, turinčią reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (2 t., b.l. 27).

2012-05-30 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo P. V. rankinės apžiūra – aprašyti jos požymiai (2 t., b.l. 28-29). Rankinė saugojimui iki bylos išnagrinėjimo grąžinta P. V. (2 t., b.l. 30).

Įtariamojo L. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad L. Š. parodė vietą ant viaduko, esančio Lentvario gatvės gale, kur jis pamatė ateinantį nukentėjusįjį P. V., vietą, kur jis pribėgęs spyrė P. V. ir kur iš nukentėjusiojo buvo atimta rankinė, kartu L. Š. dar kartą paaiškino šio įvykio aplinkybes (2 t., b.l. 133-137).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis L. Š., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo P. V. atžvilgiu, iš jo rankų ištraukė rankinę ir pagrobė joje buvusį svetimą turtą – nukentėjusiojo P. V. turėtą mobiliojo ryšio telefoną bei 320 Lt. Padaryta veika yra baigta, kadangi pagrobtu turtu kaltinamasis disponavo pagal savo valią. Todėl kaltinamasis L. Š. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 180 str. 1 d.

Iš kaltinimo kaltinamajam L. Š. šalintina aplinkybė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojus fizinį smurtą, taip nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis. Šiuo atveju nukentėjusiojo atžvilgiu pavartotas fizinis smurtas, šio smurto sukeltas fizinis skausmas, dėl ko yra palaužta nukentėjusiojo valia ir pasipriešinimas, yra fizinio smurto sukeltas padarinys, kuris be pagrindo papildomai inkriminuojamas kaltinamajam kaip savarankiškas plėšimo sudėties požymis.

Iš nukentėjusiojo L. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2012-04-23 apie 14.15 val. su draugais H. C., A. K., A. S., A. Č. buvo Ramybės parke, netoli Vytauto prospekto ir Griunvaldo gatvės sankryžos, kai prie jų priėjo keturi vaikinai. Vienas iš vaikinų, nieko nesakęs, sudavė nukentėjusiajam vieną kartą rankos delnu į veidą. Po to vaikinai nuėjo ir po kiek laiko vėl sugrįžo. Minėtas vaikinas pareikalavo atiduoti pinigus, kaip suprato nukentėjusysis, visus, kuriuos jis turi. Vaikinui pagrasinus iškraustyti kišenes, jis išsigandęs, kad vaikinas gali rasti mobilaus ryšio telefoną, išėmė iš kišenės 13 litų monetomis ir atidavė vaikinui. Kiti trys nieko jam nedarė ir nesakė (l t., b.l. 48, 49, 50).

Liudytojas A. S. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012-04-23 Kaune, Vytauto prospekte esančiame Ramybės parke buvo su H. C., A. K., L. V. ir A. Č.. Tarp draugų turi taisyklę, kad, jei kas nors nusikeikia, jam suduodama per petį. Minėtą dieną būnant parke, A. K. nusikeikė, todėl L. V. jam per petį nestipriai sudavė rankos delnu. Tuo metu prie jų priėjo du jam nepažįstamai vaikinai. Vienas iš jų, tamsių plaukų, pradėjo priekaištauti, kodėl jie muša draugą ir sudavė rankos kumščiu L. V. per ranką. Po to tas pats vaikinas pradėjo reikalauti iš jų centų: ar po 10, ar po 50, tiksliai neatsimena, pamena, kad vaikinas minėjo bendrą sumą - 2,50 litų. Po to jis iš L. paėmė 2 litus. Tuo metu liudytojui paskambino tėtis, todėl jis draugus paliko ir, kas vyko toliau, nematė. Vėliau L. V. pasakojo, kad po kiek laiko grįžo tas pats vaikinas, kuris iš jo paėmė 2 litus, bei atėmė pinigus, kiek konkrečiai - neatsimena.

Liudytojas A. K. parodė bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2012-04-23 Kaune, Vytauto prospekte esančiame Ramybės parke buvo su H. C., A. S., L. V. ir A. Č.. Jie tarp draugų turi taisyklę, kad, jei kas nors nusikeikia, jam suduodama per petį. Minėtą dieną būnant parke, jis nusikeikė, todėl Antanas ir Haris nestipriai sudavė jam per petį. Tuo metu prie jų priėjo du nepažįstami vaikinai, kuriuos matė pirmą kartą. Vienas iš jų - tamsių plaukų, aukštas, vyresnis už jį, pradėjo priekaištauti, kodėl mušamas draugas, ir sudavė vieną kartą ranka L., po to pradėjo reikalauti atiduoti pinigus. Tuo metu priėjo dar vienas berniukas - jis buvo mažesnis, rankose turėjo grandinę. Vaikinas, kuris trenkė L., pradėjo iš draugo reikalauti atiduoti pinigus. Kiti du nieko nedarė, tik keikėsi. Tada L. iš kišenės išsitraukė pinigus ir padavė vaikinui. Tuo metu liudytojas nuėjo į autobusų stotelę. Vėliau L. pasakojo, kad vaikinui, kuris reikalavo atiduoti pinigus, atidavė apie 20 litų. Taip pat draugas sakė, kad pinigus atidavė pats todėl, kad vaikinas nekraustytų jo kišenių ir nerastų mobilaus telefono.

Liudytojas H. C. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė, kad 2012-04-23 kartu su L. V., A. K., A. S. ir A. Č. buvo Ramybės parke. Būdami parke, jie žaidė tarp savęs susigalvotą žaidimą - jei kuris nors iš draugų nusikeikia, tam suduodama per petį. Kadangi Aleksas nusikeikė, todėl L. V. bei liudytojas jam nestipriai ranka sudavė per petį. Tuo metu prie jų priėjo du vaikinai, kuriuos jis ankščiau buvo matęs Ramybės parke. Vienas iš vaikinų pasakęs "padusk velnias", ranka vieną kartą trenkė L. į veidą. Po to abu vaikinai nuėjo. Vėliau eidami Ramybės parku, vėl sutiko tuos pačius vaikinus, kartu su jais buvo P. B. ir, jei neklysta, dar du vaikinai, kurių nepažįsta. Prie jų priėjo P. B. ir vaikinas, kuris buvo trenkęs L. V.. Kai jie priėjo, P. B. liudytojo paprašė paskolinti 2 litus, tačiau liudytojas atsakė, kad pinigų neturi, ir tas vaikinas nuėjo. Liudytojas L. V. liepė sakyti, jog pinigų neturi, tačiau, kai draugas pasakė, kad neturi pinigų, kažkuris iš jų pagrasino iškraustyti kišenes. Kuris pasakė - nematė, nes tuo metu nusisuko ir ketino eiti toliau. Tik pradėjęs eiti, pašaukė L., o, kai atsisuko, pamatė, kad draugą apspitę vaikinai. Netrukus L. atėjo prie jo ir pasakė, kada vaikinai atėmė iš jo pinigus - apie 20 litų (apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, liudytojas, pasakodamas apie kaltinamojo A. T. veiksmus, jį vadino kito kaltinamojo vardu ir pavarde – L. Š., ką galima buvo suprasti iš to, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojui davus atpažinti L. Š., liudytojas parodė į kitą kaltinamąjį A. T., pavadindamas jį L. Š.).

Liudytojas V. J. parodė, kad jis yra tyrėjas. Paaiškino, kad apklausinėjant nepilnamečius nukentėjusiuosius, dalyvauja šeimos atstovas; apklausoje į protokolą surašoma tai, ką pasakoja nukentėjusysis; po apklausos paprastai nukentėjusysis perskaito protokolą, pasirašo, jei ko protokole trūksta, nukentėjusysis pasako ir protokolas papildomas. Liudytojo darbo funkcijos yra surinkti pirminę medžiagą. Dėl darbo krūvio gali būti, kad apklausiama būna nelabai smulkiai. Pirminė medžiaga toliau perduodama kriminalinės policijos tyrėjams.

Liudytoja J. Ž. parodė, kad šioje byloje ji atliko ikiteisminį tyrimą - apklausinėjo nukentėjusiuosius, liudytojus. Teko apklausti papildomai ir nukentėjusįjį L. V., jo įstatyminę atstovę. Prisimena, kad nukentėjusysis pasakojo, jog pats atidavė 13 Lt, nes bijojo, kad nebūtų apkraustytas ir pas jį nerastų telefono; prisimena, lyg iš nukenk tėjusiojo buvo pareikalauta atiduoti daiktus. Apklausoje dalyvavo nukentėjusiojo mama. Surašius protokolą, liudytoja jį duoda perskaityti. Jei perskaitę asmenys turi papildymų, jie patikslina ir pasirašo. L. V. apklausos metu liudytojai nepasirodė, kad vaikas duotų neteisingus parodymus, kad meluotų. Liudytoja patvirtino, kad nukentėjusysis nurodė tokias aplinkybes, kokios užfiksuotos jo apklausos metu protokole (1 t., b.l. 50). Taip pat ji darė atpažinimus su liudytojais.

Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Ramybės parke, Kaune (l t., b.l. 41, 42).

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. Gl059/12(02) nurodyta, kad L. V. išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (l t., b.l. 53).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis L. V. atpažino A. T. kaip asmenį, kuris sudavė vieną kartą jam rankos delnu į veidą ir reikalavo atiduoti pinigus (l t., b.l. 54-55).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, kad liudytojas H. C. atpažino A. T. kaip asmenį, kuris iš L. V., panaudodamas fizinį bei psichinį smurtą, atėmė 13 Lt (l t., b.l. 57-58).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. K. atpažino A. T., kaip asmenį, kuris sudavė L. V. per veidą ir reikalavo atiduoti pinigus (l t., b.l. 61-62).

Nors kaltinamasis A. T. nepripažino padaręs nusikaltimą, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuose jis nurodė, kad prie jo su draugais priėjus keturiems vaikinams, vienas iš vaikinų sudavė nukentėjusiajam vieną kartą rankos delnu į veidą, po kiek laiko sugrįžęs, pareikalavo atiduoti pinigus, kuriuos – tai yra turėtus 13 litų nukentėjusysis išsigandęs, kad vaikinas gali iškraustyti kišenes, rasti ir paimti ir kitus nukentėjusiojo daiktus, ir atidavė. Nors nukentėjusysis nebuvo apklaustas bylos teisminio nagrinėjimo metu, tačiau apklausta tyrėja J. Ž. patvirtino, kad tai, ką pasakojo nukentėjusysis, ji ir užfiksavo jo apklausos protokole, be to, jai nepasirodė, kad vaikas duotų neteisingus parodymus, kad meluotų.

Be to, nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina ir liudytojai A. S., A. K., H. C.. Liudytojas A. S. parodė, kad prie jo su draugais priėjus dviem nepažįstamiems vaikinams, vienas iš jų - tamsių plaukų - sudavė rankos kumščiu L. V. per ranką, pradėjo reikalauti pinigų, ir iš L. V. paėmė 2 litus, be to draugas L. V. jam vėliau papasakojo, kad po kiek laiko grįžęs tas pats vaikinas iš L. V. dar atėmė pinigų. Liudytojas A. K. parodė, kad prie jo su draugais priėjus dviems nepažįstamiems vaikinams, vienas iš jų - tamsių plaukų, aukštas, vyresnis - sudavė vieną kartą ranka L. V., po to pradėjo reikalauti iš draugo atiduoti pinigus, ir L. V. pinigus atidavė, kaip papasakojo liudytojui vėliau – apie 20 Lt. Liudytojas H. C. patvirtino, kad priėjęs vienas iš dviejų vaikinų (kaip paaiškėjo apklausos metu – A. T.) ranka vieną kartą trenkė L. V. į veidą, po kiek laiko kažkas iš tos pačios vaikinų grupės prašė L. V. pinigų, pagrasino iškraustyti kišenes, po to kitos grupės vaikinai L. V. apspito; netrukus atėjęs L. V. pasakė, kada vaikinai atėmė iš jo pinigus - apie 20 litų.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo L. V., liudytojų A. S., A. K., H. C. parodymais – jų parodymai gana išsamūs, logiški, iš esmės vienodi tarpusavyje. Nei nukentėjusysis ir liudytojai, nei kaltinamasis nenurodė, kad jie būtų buvę tarpusavyje pažįstami, turėję kokių nesutarimų, taigi nukentėjusysis bei minėti liudytojai neturėjo jokių priešiškumų, neigiamo nusiteikimo kaltinamojo atžvilgiu, taigi ir neturėjo jokio pagrindo apkalbėt kaltinamąjį A. T..

Tuo tarpu kaltinamojo A. T. parodymus teismas vertina kritiškai – jie ne tik, kad prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, tačiau yra nevienodi, nelogiški bei nesutampantys ir su kaltinamojo A. T. versiją bandančiu patvirtinti kaltinamojo L. Š. parodymais. Teismas nesiremia ir kaltinamojo L. Š. parodymais dėl šio nusikaltimo ir laiko, kad L. Š., būdamas kaltinamojo A. T. draugas, sąmoningai nurodė klaidingus faktus, taip siekdamas padėti savo draugui A. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Todėl pateiktą kaltinamojo A. T. versiją teismas laiko tik kaip jo gynimosi būdą, stengiantis išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Tačiau, net ir neigdamas padaręs nusikaltimą, kaltinamasis A. T. pripažino, kad jis trenkė nukentėjusiajam L. V. į veidą, nors tam neturėjo jokio įstatyminio pagrindo, po to prašė nepažįstamų jam asmenų (nukentėjusiojo bei jo draugų) paskolinti pinigų, ir L. V. jam davė du litus. Kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusysis greičiausiai jam davė pinigus, nes buvo kaltinamojo išsigandęs dėl kaltinamojo prieš nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto. Taigi, jau vien ir šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis L. V. atidavė kaltinamajam A. T. pinigus ne savo gera valia, o dėl kaltinamojo atliktų veiksmų sukelto realios grėsmės įspūdžio, baimės jausmo, streso, tuo labiau, kad su kaltinamuoju buvo ir daugiau ne itin draugiškai nusiteikusių asmenų, dėl ko nukentėjusiojo valia buvo palaužta, ir nukentėjusysis ne savo noru davė kaltinamajam pinigus.

Todėl teismas remiasi kaltinamojo A. T. parodymais tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Taigi baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis A. T., pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. V., taip tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam realios grėsmės, baimės jausmą, dėl ko nukentėjusysis pats atidavė turimus pinigus kaltinamajam, tokiu būdu užvaldė nukentėjusiojo turtą. Todėl ši kaltinamojo A. T. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu buvo disponuojama pagal kaltinamojo valią.

Kaltinamajam A. T. iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam L. V. į veido sritį delnu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį, kadangi tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojai, pats kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiajam buvo suduota vieną kartą, o ne daugiau.

Kaltinamasis L. Š. padarė du apysunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.) nuosavybei, nusikalstamų veikų padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, teistas, nagrinėjamus nusikaltimus padarė būdamas neteistu, jo atžvilgiu yra dar atliekama ikiteisminių tyrimų kaltinant analogiškų nusikaltimų padarymu, priklausomybės ligų centre neregistruotas, administracine tvarka nebaustas, Kauno statybininkų rengimo centro 2012-03-22 charakteristikoje nurodoma, kad mokykloje mokosi nuo 2011-09-01, nuo pat pirmųjų dienų ir teorijos, ir praktinio profesinio mokymo užsiėmimus lankė blogai, 2011-12-05 mokiniui buvo paskirta minimalios priežiūros priemonė – psichologo konsultacijos, tačiau mokiniui jos nepadėjo – jis ir toliau mokyklos nelankė, bėgo iš namų, mama domisi sūnaus lankomumu, pažangumu, tačiau sūnaus elgesiui įtakos neturi (1 t., b.l. 113), Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS duomenimis, J. M. šeima įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, nepakankamos vaiko priežiūros, L. Š. yra žinomas kaip mokyklos nelankantis, delinkventinio elgesio nepilnametis, jam, nesant teigiamų pokyčių po minimalios priežiūros paskyrimo, 2010-09-27 buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė – atidavimas į Kauno vaikų socializacijos centrą iki 2011-07-01, taip pat J. M. ir L. Š. ir toliau nerandant tarpusavio supratimo, nepilnamečiui dažnai bėgant iš namų, vengiant lankyti mokyklą, 2011-12-05 paskirta minimalios priežiūros priemonė – psichologo, dirbančio Kauno rajono švietimo centro pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, konsultacijos iki 2012-03-05 (1 t., b.l. 115, 2 t., b.l. 155). Mama J. M. daugybę kartų bausta administracine tvarka dėl sūnaus daromų teisės pažeidimų (2 t., b.l. 113-114), atlygino 300 Lt žalą nukentėjusiajam P. V., tėvas R. Š. taip pat baustas administracine tvarka pagal ATPK 181 str. (2 t., b.l. 118).

Kaltinamojo įstatyminė atstovė J. M. parodė, kad sūnus namuose negyveno, valkatavo, gyveno socializacijos centre, bet bėgdavo ir iš ten. Buvo gydomas ir jam tai buvo padėję, buvo duodami raminantys, dirglumą, stresą nuimantys vaistai. Ji su sūnumi nesusitvarkydavo. Blogas elgesys prasidėjo nuo trečios klasės, kai pradėjo draugauti su vyresniu draugu, kuris jį visur įtraukdavo. Ji bandė su sūnumi kalbėtis, bet jis nesikalbėdavo. Bendraujant dabar, sūnus atsiprašinėja, gailisi, jis nesitikėjo, kad papuls į izoliatorių, žada pasitaisyti. Mano, kad sūnui suėmimas į naudą.

Kaltinamojo L. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – vieną nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė du apysunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, kurių metu buvo naudojamas fizinis smurtas, veikė kartu su kitais asmenimis, kas rodo dar didesnį šių nusikaltimų pavojingumą, nors nusikaltimus padarė, būdamas neteistu, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą, mama J. M. daugybę kartų bausta administracine tvarka už sūnaus daromus įvairius teisės pažeidimus, kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, pastoviai bėga iš namų, taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi tvarkingai, daro įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus L. Š. už nusikaltimus BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, atsižvelgus, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimų padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, jo mama atlygino nukentėjusiajam P. V. padarytą žalą, nustatant jų dydžius mažesnius nei sankcijoje už minėtas nusikalstamas veikas numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., skirtinos bausmės subendrintinos su 2012-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 5 mėn. laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2012-06-11 iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., b.l. 81).

Kaltinamasis A. T. padarė du apysunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.) nuosavybei, nusikalstamų veikų padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, neteistas, 2011-11-17 baustas administracine tvarka pagal ATPK 178¹ str. 1 d. (1 t., b.l. 149), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, Kauno jaunimo mokyklos 2012-04-20 charakteristikoje nurodoma, kad į mokyklos sąrašus įtrauktas nuo 2012-01-19, A. T. mokyklos beveik nelanko, mama nuolat bendrauja su mokykla, teigia, kad sūnus nuolat į mokyklą išeina (1 t., b.l. 156), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, A. T. tėvai į skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą nėra įrašyti, socialinio darbuotojo paslaugos šeimai nėra teikiamos, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-02-09 įsakymu A. T. paskirta minimalios priežiūros priemonė iki 2012-05-14, šią priemonę vykdantis asmuo – Kauno Jaunimo mokykla (l t., b.l. 157). Mama V. P. neteista, keturis kartus bausta administracine tvarka dėl sūnaus padarytų priešingų įstatymams veikų (1 t., b.l. 119-122), tėvas A. T. neteistas, baustas administracine tvarka pagal ATPK 183 str. 1 d. (1 t., b.l. 124-125).

Kaltinamojo įstatyminė atstovė V. P. parodė, kad sūnaus blogo elgesio ištakos buvo pastovus jo įžeidinėjimas mokykloje dėl tautybės. Praeitais metais tėvui suteikus A. T. savo pavardę ir A. T. pakeitus mokyklą, sūnaus elgesys pagerėjo. Sūnus yra uždaras. Ji viena augina tris vaikus. Sūnui pavalgyti užtenka, yra aprengtas, eina į mokyklą, dalyvauja užklasinėje veikloje.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs vieną nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – vieną nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė du apysunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, kurių metu buvo naudojamas fizinis bei psichinis smurtas, veikė kartu su kitais asmenimis, kas rodo dar didesnį šių nusikaltimų pavojingumą, mama V. P. bausta administracine tvarka už sūnaus daromus įvairius teisės pažeidimus, kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, jam buvo paskirta minimali priežiūros priemonė, darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi tvarkingai, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus A. T. už nusikaltimus BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, atsižvelgus, kad kaltinamasis prisipažino padaręs vieną nusikaltimą, nusikaltimų padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, nustatant jų dydžius mažesnius nei sankcijoje už minėtas nusikalstamas veikas numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bei bausmės vykdymą atidedant (BK 92 str.).

Skirtinos bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d.

P. V. civilinis ieškinys, kaltinamojo L. Š. įstatyminiam atstovui atlyginus padarytą žalą nukentėjusiajam, atmestinas.

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus, - rankinė, grąžinta P. V. (2 t., b.l. 30), paliktina P. V.; telefonas "NOKIA 6303c", IMEI Nr.354867047718402, grąžintas L. B. (l t., b.l. 26), paliktinas L. B..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

L. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimas L. B. atžvilgiu) bei BK 180 str. 1 d. (plėšimas P. V. atžvilgiu), ir nuteisti:

- pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas L. B. atžvilgiu) - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas P. V. atžvilgiu) - 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtas bausmes subendrinti su 2012-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. paskirta 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2012-06-11 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimas L. B. atžvilgiu) bei BK 180 str. 1 d. (plėšimas L. V. atžvilgiu), ir nuteisti:

- pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas L. B. atžvilgiu) - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas L. V. atžvilgiu) - 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

P. V. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus, - rankinę, grąžintą P. V., palikti P. V.; telefoną "NOKIA 6303c", IMEI Nr.354867047718402, grąžintą L. B., palikti L. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.