Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12992-475/2020 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti jos atleidimą iš (duomenys neskelbtini) Techninio aptarnavimo skyriaus inžinierės pareigų AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. P-27 „Dėl G. K. atleidimo iš darbo“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, 2) priteisti ieškovei iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 2 000,00 Eur neturtinę žalą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

1.1. 2019 m. rugsėjo 5 d. darbo sutarties pagrindu ieškovė dirbo AB (duomenys neskelbtini) techninio aptarnavimo skyriaus inžiniere chemijos laboratorijoje. Jos pareigos buvo organizuoti atsakovės objektuose naudojamo biokuro kokybės rodiklių ištyrimą, šilumos tiekimo tinklų vamzdynų korozijos intensyvumo nustatymą, nuovirų kiekio ištyrimą ir kontroliuoti atsakovės objektų ir šilumos tiekimo tinklų vandens chemijos režimą. Ieškovės darbo vieta buvo atsakovės (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

1.2. Ieškovė 2020 m. vasario 5 d. atsikėlė apie 5.30 val. ryte savo namuose (duomenys neskelbtini), jautėsi gerai, ruošėsi į darbą, nepusryčiavo. Pakeliui į darbą jai pradėjo skaudėti širdį, todėl išgėrė širdies lašų „Valentis“, jų sudėtyje yra apie 62 procentų etilo alkoholio koncentracija. Ieškovei nustatyta anemija (mažakraujystė). Nustačius anemiją, padažnėjus pulsui, dėl deguonies trūkumo pasireiškė širdies sutrikimai. Ieškovės kraujo spaudimas yra žemas, o visi vaistai skirti pulsui mažinti mažina ir kraujo spaudimą, todėl ieškovei buvo pasiūlyta gerti širdies lašus. Neblaivumas fiksuotas dėl vartotų vaistų.

1.3. Ieškovė atvykusi į darbą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 5 d. 07:15:49 val. prie praėjimo pūtė į stacionarų alkotesterį, kuris parodė 0,60 promilės. Ieškovei atėjus į savo darbo kabinetą kitame pastate į chemijos laboratoriją 3 aukšte, jai paskambino, pranešė, kad ji turi sugrįžti pakartotinai patikrinti blaivumą. 07:34:08 val. matuoklis užfiksavo 0,65 promilės (po paklaidos – 0,608 promilės). Nežymus padidėjimas galėjo įvykti dėl širdies darbo, pulso padažnėjimo, nuo 07:15:49 iki 07:34:08 (18 min.) ieškovė vaikščiojo pirmyn – atgal. Po antro patikrinimo 07:34:08 val. ieškovė sugrįžo į savo darbo vietą. Tarp 08:30 val. ir 9:00 val. atvažiavo įgalioti asmenys vyr. meistras G. A. ir meistras M. S., jie atsivežė atspausdintą nušalinimo nuo darbo aktą, jį ieškovė užpildė (savo ranka surašė skaičiukus „2“), parašydama, kad su juo sutinka, patvirtino susipažinimo su juo faktą. Ieškovė įgaliotiems asmenims parodė širdies lašų buteliuką, paaiškino, kad juos vartoja, tačiau į tai nebuvo tinkamai sureaguota.

1.4. Ieškovė jautėsi gerai, jos kalba buvo rišli, elgsena adekvati, iš burnos nesklido alkoholio kvapas, judesiai buvo koordinuoti. Aktą užpildė pati savo ranka, o trys darbuotojai tiesiog formaliai pasirašė ieškovės užpildytą aktą, nedalyvaujant tiesioginiam ieškovės vadovui. Laikytina, kad aktas Darbuotojo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka darbdavio (jo atstovų) nebuvo sudarytas (pažeistas Aprašo 6.3, 12 ir 22 punktai), o nesant darbų saugos specialisto ar sveikatos priežiūros specialisto ir nesiunčiant į sveikatos priežiūros įstaigą (pažeistas Aprašo 10 punktas), aiškiai ir konkrečiai nepareikalavus ieškovės raštu pateikti rašytinio paaiškinimo, nesuformulavus konkrečių pažeidimo aplinkybių, dėl kurių reikia pasiaiškinti, ieškovei nebuvo aiški ir suprantama pasiaiškinimo apimtis (pažeista DK 58 straipsnio 4 dalis ir Aprašo 25 punktas). Ieškovės ranka tą rytą rašytas pasiaiškinimas buvo skubotas, ieškovė buvo raginama greičiau rašyti, skenuoti ir išsiųsti pasiaiškinimą.

1.5. Darbdavys nesiūlė vykti į gydymo įstaigą patikrinti kraują. Ieškovė tikėjosi, kad bus paprašyta dar kartą pasiaiškinti ir tik po to bus priimamas sprendimas. Apie 10 val. personalo specialistė D. G. skambučiu į ieškovės laidinį tarnybinį telefoną pranešė ieškovei, kad ji yra atleista, šiandien yra paskutinė jos darbo diena, ruošiamas įsakymas dėl atleidimo. L. e. generalinio direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. P-27 „Dėl G. K. atleidimo iš darbo“ buvo priimtas tą pačią dieną – 2020 m. vasario 5 d., vadovaujantis tik rytiniu pasiaiškinimu dėl vaistų vartojimo. Paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo yra neadekvati ir neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui.

1.6. Ieškovė prašo priteisti jai 2 000,00 Eur neturtinę žalą. Atsakovės tyčiniai neteisėti veiksmai sukėlė ieškovės ir jos artimųjų dvasinius išgyvenimus, galimybių tobulėti atleidimo laikotarpiu sumažėjimą, orumo pažeminimą, neigiamas psichologines pasekmes, ir tai, jog jie galėjo ir gali turėti didelę įtaką jos reputacijai.

2. Atsakovė AB (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

2.1. su ieškove sudaryta darbo sutartis nutraukta 2020 m. vasario 6 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas) bendrovės generalinio direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. P-27 „Dėl G. K. atleidimo iš darbo“.

2.2. Ieškovė pasirodydama neblaivi darbo metu darbo vietoje šiurkščiai pažeidė DK 58 straipsnio 3 dalies 2 punktą, Bendrovės darbo tvarkos taisyklių 45 punktą ir Techninio aptarnavimo skyriaus inžinieriaus pareigybės nuostatų 19 punktą, neteisėtais veiksmais dėl savo kaltės padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Bendrovėje nustatyta nulinė alkoholio tolerancija, ieškovei buvo nustatytas net 0,608 promilės (įvertinus paklaidą) neblaivumas, kuris, atlikus pakartotinį tikrinimą, padidėjo 0,05 promilės už pirminį tikrinimą. Ieškovės versija, jog alkoholio koncentracija iškvėptame ore nustatyta dėl vartotų širdies lašų, yra neįtikima. Ieškovė neturėjo teisės pasirodyti darbe darbo metu neblaivi, todėl neturi teisinės reikšmės, ką ji vartojo. Ieškovė, prieš darbo pradžią pasijutusi blogai ir suvartojusi didelį širdies lašų kiekį, turėjo bendrovės darbo tvarkos taisyklių nustatyta tvarka informuoti savo tiesioginį vadovą, kad neatvyks į darbą, ir kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Vadovaujantis Darbuotojo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos aprašo (1 priedo 7 priedas) 21 punktu, jei darbuotojas nesutinka su blaivumo tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Bendrovės Techninio aptarnavimo skyriaus technikė A. R. pasiūlė pačiai ieškovei nuvykti per vieną valandą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą, tačiau ieškovė to nepadarė.

2.3. Vadovaujantis Darbuotojo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos aprašo 12 punktu, nušalinant darbuotoją nuo darbo dalyvauja jo tiesioginis vadovas ir ne mažiau kaip 2 kiti Bendrovės darbuotojai, tai ir buvo padaryta šiuo atveju. Vadovaujantis minėto aprašo 10 punktu, darbuotojo neblaivumas nustatomas siunčiant darbuotoją atlikti medicininės apžiūros į sveikatos priežiūros įstaigą tik Gamybos departamento Darbų saugos skyriaus nedarbo metu, kai nėra galimybės atlikti darbuotojo neblaivumo tikrinimo ar to objektyviai neįmanoma padaryti. Šiuo atveju ieškovės neblaivumas buvo objektyviai nustatytas darbo metu metrologiškai patikrinta blaivumo tikrinimo sistema, todėl bendrovė neprivalėjo ieškovės siųsti pasitikrinti blaivumo į sveikatos priežiūros įstaigą. Tokią pačią darbuotojo blaivumo tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 23 – 24 punktai.

2.4. Darbuotojo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos aprašo 11 ir 19 punktai nustato, kad darbuotojui išrašomas siuntimas ir jis pristatomas į sveikatos priežiūros įstaigą tik tuomet, kai darbuotojas įtariamas, kad yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, t. y. psichotropinių, narkotinių ar toksinių medžiagų. Šiuo atveju buvo objektyviai nustatytas ieškovės neblaivumas. Ieškovės nurodyti vartoti vaistai nepriskiriami prie psichotropinių ar narkotinių medžiagų.

2.5. Ieškovės neblaivumas buvo nustatytas stacionaria Blaivumo tikrinimo sistema, vadovaujantis bendrovės generalinio direktoriaus 2020 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A-30-9 „Dėl AB (duomenys neskelbtini) darbuotojų blaivumo tikrinimo Alcodetector ID sistemos naudojimo tvarkos ir atsakingų asmenų, prižiūrinčių blaivumo tikrinimo Alcodetector ID sistemą, skyrimo“, todėl Gamybos departamento Darbų saugos skyriaus specialistas ar sveikatos priežiūros specialistas neturėjo dalyvauti, darbuotojų blaivumas tikrinimas betarpiškai, pasitelkiant stacionarią blaivumo tikrinimo sistemą.

2.6. Ieškovės nurodyta formali aplinkybė, kad Nušalinimo akto nepasirašė ieškovės tiesioginis vadovas, nepaneigia nustatyto ieškovės neblaivumo fakto bei atleidimo iš darbo teisėtumo. Ieškovė aiškiai suprato, dėl kokio įtariamo pažeidimo ji turi raštu pasiaiškinti, tai patvirtina jos pasiaiškinimo turinys.

2.7. Ieškovės argumentas, kad bendrovėje taikomi dvigubi standartai, todėl buvo pažeistas DK 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas, yra nepagrįstas. Nuo 2018 m. gruodžio 3 d. bendrovėje iš viso buvo nustatyti 7 neblaivūs darbuotojai (įskaitant ieškovę). 4 darbuotojų, įskaitant ieškovės, neblaivumas buvo nustatytas darbo metu darbo vietoje net ir po pakartotinio tikrinimo, jie visi buvo atleisti iš darbo, o kitų 3 darbuotojų labai nedidelis neblaivumas buvo nustatytas darbo vietoje, tačiau nedarbo metu. Jie bendrovės generalinio direktoriaus įsakymais buvo įspėti, kad darbo sutartis su jais gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva be įspėjimo dėl per paskutinius 12 mėn. jų padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo.

2.8. Pagal atliekamas inžinierės pareigas ieškovės darbas esant neblaiviai galėjo sukelti neigiamus padarinius ir didelius nuostolius bendrovei. Darbdavys, priimdamas sprendimą atleisti ieškovę iš darbo, įvertino ieškovės kaltę (kaltą veikimą), priežastinį ryšį tarp darbuotojos padarytos neteisėtos veikos (veiksmų) ir padarinių, ir ieškovės elgesį nustačius pažeidimą, taip pat į bendrovėje esamą praktiką, kad ir visi kiti darbuotojai, kurie darbo metu darbe buvo neblaivūs ir tai buvo nustatyta, taip pat buvo atleisti iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

2.9. Šiurkščiai darbo pareigas pažeidė pati ieškovė, todėl jos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą visiškai atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 28,45 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad:

3.1. Ieškovės neblaivumas darbo metu buvo objektyviai nustatytas metrologiškai patikrinta blaivumo tikrinimo sistema Alcodetector ID Nr. ALK1B0023. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė turėjo pareigą jai išrašyti siuntimą ir pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Ieškovei neginčijant neblaivumo rezultatų, nereiškiant noro vykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo, darbdavys neturėjo pagrindo organizuoti ieškovės neblaivumo patikrinimą medicinos įstaigoje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo blaivumo patikrinimo rezultatų

3.2. Nustačius ieškovės 0,608 promilės neblaivumą įmonėje įdiegta prevencine blaivumo tikrinimo sistema, buvo surašytas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas. Nušalinimo aktą automatiškai sugeneravo blaivumo tikrinimo sistema su įrašytu ieškovės vardu, pavarde, pareigomis ir alkoholio nustatymo iškvėptame ore aparato (alkotesterio) tikrinimo rezultatais. Nušalinimo aktą pasirašė atsakovės 3 darbuotojai, o ieškovė ant nušalinimo akto savo ranka įrašė, kad ji susipažino su juo ir, kad sutinka su nušalinimu nuo darbo dėl neblaivumo. Ieškovė pačių akte nurodytų aplinkybių neginčija. Akto esmės nekeičia tai, kad jo nepasirašė ieškovės tiesioginis vadovas ir kad aktą užpildė pati ieškovė. Aktas pasirašytas keturių asmenų, įskaitant ieškovę. Akte nurodytas aplinkybes dėl ieškovei nustatyto neblaivumo patvirtina byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad kitų atsakovės neblaivumo požymių, be alkotesterio parodymų, ir nebuvo. Akte taip pat nurodyta, kad atsakovė sutiko su alkotesterio parodymais, sutiko dėl nušalinimo nuo darbo. Ieškovei neginčijant akte nurodytų aplinkybių, pripažinti jo negaliojančiu nėra pagrindo.

3.3. Teismas konstatavo, kad nustačius ieškovės neblaivumą, atliekant nušalinimo procedūrą buvo padaryti pažeidimai – ieškovei nebuvo raštiškai nurodyta pasiaiškinti, Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą pildė ji pati, o ne jos tiesioginis vadovas, kuris taip pat aktą privalėjo ir pasirašyti, tačiau nušalinimo aktą pasirašė kiti trys įmonės darbuotojai. Šiuos darbdavio procedūrinius pažeidimus teismas vertino kaip formalius, kurie nepaneigė fakto, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, pasirodydama darbe neblaivi.

3.4. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė 2020 m. vasario 5 d. jautėsi blogai, kad kreipėsi dėl prastos savijautos į medicinos įstaigą. Teismas įvertinęs ieškovės nurodytų vartotų širdies lašų „Valentis“ pakuotės lapelio informaciją vartotojui, sprendė esant mažai tikėtina aplinkybę, kad ieškovės neblaivumą (net 0,608 promiles įvertinus paklaidą) lėmė pavartota didesnė dozė suvartotų širdies lašų „Valentis“.

3.5. Neblaivumas buvo nustatytas darbo vietoje sertifikuotu alkotesteriu. Atsakovė dėl vykdomos veiklos specifikos privalo imtis kuo griežčiausių priemonių, siekiant užtikrinti darbo drausmę ir bendrovės vidaus taisyklių laikymąsi, minimaliai sumažindama galinčias kilti rizikas aplinkai ir visuomenės saugumui. Atsakovė ieškovei taikė griežčiausia drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo, įvertinusi tai, kad ieškovė dirbo inžiniere chemijos laboratorijoje, esančioje potencialiai pavojingų įrenginių (Petrašiūnų elektrinės) teritorijoje. Nuo ieškovės atliekamo darbo priklausė faktiniai laboratorinių tyrimų rezultatai dėl biokuro ir vandens, darbas esant ieškovei neblaiviai galėjo sukelti neigiamus padarinius ir didelius nuostolius atsakovei. Atsakovė įvertino priežastinį ryšį tarp darbuotojos padarytos neteisėtos veikos (veiksmų) ir padarinių, tai, kad ieškovė nesigailėjo dėl padaryto pažeidimo, nepripažino savo kaltės. Bendrovėje įteisinta nulinė alkoholio tolerancija, suformuota praktika, kad visi kiti darbuotojai, kurie pasirodė darbo metu darbe neblaivūs, buvo atleisti iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Iš į bylą pateiktų atsakovės dokumentų nustatyta, kad nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki atsiliepimo pateikimo dienos bendrovėje buvo nustatyti iš viso 7 neblaivūs darbuotojai (įskaitant ieškovę), 4 darbuotojai (įskaitant ieškovę), kurių neblaivumas nustatytas darbo metu darbo vietoje, buvo atleisti iš darbo, 3 darbuotojų labai nedidelis neblaivumas buvo nustatytas jų darbo vietoje, tačiau nedarbo metu (t. y. prieš darbo pradžią), o leidus pakartotinai, kaip ir ieškovei, pasitikrinti blaivumą jau darbo metu, buvo nustatyta 0,00 promilės, todėl pastarieji 3 darbuotojai bendrovės generalinio direktoriaus įsakymais buvo įspėti apie galimą darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be įspėjimo dėl per paskutinius 12 mėn. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog bendrovėje taikomi dvigubi standartai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Ieškovė G. K. (toliau – ir apeliantė) prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12992-475/2020, priimti naują sprendimą, apeliantės G. K. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos priteisimo tenkinti pilnai, 2) priimti naujai pateiktus įrodymus – Jonavos kūno kultūros ir sporto centro raštą, kad 2020 m. vasario 4 d. Jonavos sporto arenoje vykusioje šventėje jokia prekyba nevyko; 3) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. teismas netinkamai ištyrė ir vertino bylos įrodymus. 2020 m. vasario 5 d. nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą Nr. 677 (toliau – ir aktas) de facto užpildė pati apeliantė savo ranka, o trys darbuotojai jį tiesiog formaliai pasirašė, nedalyvaujant tiesioginiam apeliantės vadovui. Laikytina, kad aktas lokaliu teisės aktu – generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A-30- 273 patvirtintu darbuotojo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka darbdavio (jo atstovų) nebuvo sudarytas, pažeisti Aprašo 6.3, 12 ir 22 punktai. Pirmos instancijos teismas turėjo aktą pripažinti neteisėtu.

4.2. Apeliantei nebuvo sudarytos sąlygos nei pačiai vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumo, atliekant kraujo tyrimą, nei pats darbdavys siūlėsi ar nurodė apeliantei nuvykti į gydymo įstaigą. Teismas neįvertino, kad atsakovė nepagrįstai nesivadovavo ne tik Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 23–24 punktais, bet ir Aprašu, III skyriaus 17 punktu, numatančiu nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų procedūrą ir įforminimą. Apeliantė nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akte pažymėjo, kad neatsisakė darbdavio atliekamo tikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo, neseniai vartojo vaistus, kurių sudėtyje yra alkoholio, todėl darbdaviui (jo atstovams) tapo žinoma, kad apeliantė galimai vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Darbdavys (jo atstovai) turėjo vadovautis Aprašo 11 punktu, 19 punktu. Atsakovės atstovai keletą valandų laukė, tokiu būdu pradelsę ilgiau nei vieną valandą, nesudarė sąlygų apeliantei nei pačiai vykti į gydymo įstaigą, nei patys ją ten pristatė.

4.3. Buvo svarbu nustatyti, ar įrengta blaivumo tikrinimo sistema Alcodetector ID, pradėta naudoti nuo 2020 m. vasario 1 d., o faktiškai nuo 2020 m. vasario 3 d., tinkamai buvo naudojama ir/ar tinkamai veikė . Liko nenustatyta, kas lėmė Blaivumo tikrinimo sistemos rodmenis, liko neatskleista bylos esmė.

4.4. Atsakovė pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalį ir Aprašo 25 punktą, teismas nepagrįstai to nelaikė šiurkščiu pažeidimu. Darbdavys raštu nepareikalavo apeliantės pateikti rašytinio paaiškinimo, nesuformulavo konkrečių pažeidimo aplinkybių. Apeliantei nebuvo aiški ir suprantama pasiaiškinimo apimtis, jai nebuvo duota pakankamai laiko ir nesuteikta rami aplinka pasiaiškinimui parašyti. Apeliantės ranka iš karto po antro pūtimo į Blaivumo tikrinimo sistemą rašytas pasiaiškinimas pagal pateiktą kito darbuotojo rašytą paaiškinimą neatspindi jos išsamios pozicijos, yra skubotas. Apeliantė paaiškinimą rašė šalia stovint trims atsakingiems darbuotojams, tuo pačiu metu išgyvendama stiprų emocinį sukrėtimą, todėl nelabai suprato, ką rašė. Vykdydama nurodymą, parašiusi paaiškinimą, nuskenavo ir išsiuntė el. paštu. A. R. savo darbo vietoje Pergalės katilinėje 2020 m. vasario 5 d. 08:59:38 pasiaiškinimą įkėlė į DVS sistemą.

4.5. Pirmos instancijos teismas turėjo tinkamai įvertinti ir nustatyti, ar sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys priėmė tinkamai įvertinęs pažeidimo sunkumą ir padarinius, pažeidimo padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, atsižvelgė į darbuotojo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo padarymo. Dėl apeliantės darbo jai ir jos vadovui nepareikšta nusiskundimų, apeliantei už gerus darbo rezultatus pakeltas darbo užmokestis, ji noriai atlikdavo jai nepriklausiusias, tačiau vadovo pavestas užduotis, vadovo ir kolegų buvo vertinama teigiamai. Neatsižvelgta, kad apeliantė turi du mažamečius vaikus (9 ir 7 metų), į apeliantės turimus kreditorinius įsipareigojimus. Apeliantės atleidimas iš darbo buvo neproporcinga jos veikai priemonė. Darbdaviui ir teismui motyvuotai nevertinus nurodytų aplinkybių, buvo pažeista DK 58 straipsnio 5 dalis.

4.6. Bendrovėje taikomi dvigubi standartai (dėl įmonėje vyraujančio mobingo), dėl tokio paties pobūdžio pažeidimo, vieni darbuotojai atleidžiami iš karto, o kitiems darbuotojams suteikiamas 12 mėn. įspėjamasis laikotarpis (pvz., nebuvo atleistas operatorius R. G. (taip pat tvirtino gėręs vaistus) ir galimai dar ne vienas darbuotojas), todėl atsakovė pažeidė ir DK 26 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrovėje nėra taikomi dvigubi standartai.

4.7. Teismas neobjektyviai ir šališkai vertino aplinkybes dėl apeliantės atleidimo iš darbo įforminimo. Surašius nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktą Nr. 677, apeliantė buvo nušalinta nuo darbo. Personalo vadovė L. J. patikino, kad kitą (sekančią) darbo dieną su apeliante bus kalbamasi, bus tiriamos ir vertinamos aplinkybės ir tik po to bus sprendžiama dėl vertinimo. Sekančią darbo dieną, t. y. 2020 m. vasario 6 d., atvykus į darbo vietą, apie 10:00 val. personalo specialistė D. G. telefonu pranešė, jog apeliantė atleista, ruošiamas įsakymas dėl atleidimo.

4.8. Įsakymas „Dėl G. K. atleidimo iš darbo“ buvo priimtas tą pačią dieną – 2020 m. vasario 5 d., vadovaujantis tik rytiniu apeliantės pasiaiškinimu. Byloje pateiktoje DVS sistemoje užduočių istorijoje matyti, kad užduotį atleisti 2020 m. vasario 5 d. 15:40:07 iniciatorius V. Š. paskyrė dviem darbuotojoms tuo pačiu metu – personalo vadovei L. J. bei D. G.. Paskirtas laiko terminas užduočiai atlikti iki tos pačios dienos 2020 m. vasario 5 d. 16:30:00. Jos darbo pabaigoje to dėl nežinomų priežasčių nepadarė, padarė atėjusios į darbą 2020 m. vasario 6 d. ryte.

4.9. Pirmos instancijos teismas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 2000 Eur neturtinę žalą skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė. Po darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo, staiga sustojus širdžiai, mirė apeliantės tėtis R. R., kuris pergyveno dėl apeliantės atleidimo iš darbo. Atsakovė nepagrįstai bei itin skubotai atleidusi apeliantę iš darbo, sužlugdė apeliantės karjerą tiek AB (duomenys neskelbtini) , tiek ir tolimesnes galimybes kitose įmonėse. Dėl to apeliantė patyrė, patiria ir patirs neigiamus išgyvenimus, sunkius emocinius sukrėtimus, ilgalaikį stresą ir finansinius nuostolius. Tyčiniai neteisėti atsakovės veiksmai sukėlė apeliantės ir jos artimųjų dvasinius išgyvenimus, galimybių tobulėti atleidimo laikotarpiu sumažėjimą, orumo pažeminimą, neigiamas psichologines pasekmes, atleidimas galėjo ir gali turėti didelę įtaką apeliantės reputacijai. Ši žala nebūtų atsiradus, jeigu atsakovė nebūtų brutaliai ir nesąžiningai pasielgusi apeliantės atžvilgiu.

4.10. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles vertindamas darbuotojo neblaivumo faktą pagrindžiančius įrodymus. Byloje pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, patvirtino, kad apeliantei 2019 m. lapkričio 29 d. dėl diagnozuoto veido absceso skirtas ambulatorinis gydymas. 2020 m. sausio 13 d. panašus tik stipresnis susirgimo epizodas pasikartojo, rastas sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, būdingas anemijai, fiksuota tachikardija (taip nurodyta procesiniuose). Byloje apklausti liudytojais atsakovės darbuotojai nepatvirtino, kad 2020 m. vasario 5 d. apeliantė nesiskundė bloga savijauta, tai nesudarė objektyvaus pagrindo teismui ignoruoti byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir sprendimą priimti išimtinai remiantis tik byloje apklaustų liudytojų atsakovės darbuotojų parodymais. Liudytojų parodymai turėjo būti vertinti kritiškai, jie yra suinteresuoti palaikyti atsakovę.

4.11. Teismas nepagrįstai svarbiomis aplinkybėmis vertino tai, kad apeliantė dar tą patį mėnesį po atleidimo (2020 m. vasario 24 d.) įsidarbino kitoje darbovietėje, o atleidimo iš atsakovės AB (duomenys neskelbtini) nustatytu terminu neginčijo. Reikia gebėti tinkamai parengti skundą Darbo ginčų komisijai. Netekus darbo apeliantė atsidūrė gilioje finansinėje duobėje, tris mėnesius neturėjo teisės gauti nedarbo draudimo išmoką. To pasėkoje apeliantė ėjo dirbti bet kokį darbą. Teismas šias aplinkybes vertino priešingai, nepagrįstai siejo su gera apeliantės sveikata.

4.12. Atsakovė savo poziciją dėl apeliantės galimo neblaivumo grindė teiginiu, kad apeliantė 2020 m. vasario 4 d. dalyvavo Jonavos miesto šventėje, kur galimai buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais ir apeliantė galimai juos vartojo. Apeliantė šiuos teiginius paneigė byloje pateiktomis nuotraukomis ir rašytiniais įrodymais, kad 2020 m. vasario 4 d. Jonavos sporto arenoje vyko „Geriausių sportininkų pagerbimo šventė“, kurios metu jokia prekyba, įskaitant ir alkoholinius gėrimus, nevyko. Šioje šventėje su šokių kolektyvu šoko apeliantės mažametis sūnus, kurį atlydėjo apeliantė su sutuoktiniu ir turėjo galimybę renginį stebėti. Šios šventės metu jokie gėrimai nebuvo vartojami. Apeliantė teikia Jonavos kultūros ir sporto centro 2020 m. lapkričio 16 d. pažymą, kad minėtame renginyje jokia prekyba nevyko. Šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po to, kai atsakovės atstovas teisme sakydamas baigiamąją kalbą, išdėstė savo argumentus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsniu, šiuos papildomus įrodymus pateikti būtinybė kilo jau po priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

5. Atsakovė AB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės G. K. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12992-475/2020 palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės G. K. atsakovei AB (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, jei atsakovė AB (duomenys neskelbtini) tokių patirs. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. apeliantės tiesioginis vadovas Techninio aptarnavimo skyriaus vyresnysis inžinierius, laikinai vykdantis Techninio aptarnavimo skyriaus vadovo funkcijas, A. G. G. 2020 m. vasario 5 d. surašė ir bendrovės dokumentų valdymo sistemoje pateikė darbdaviui – bendrovės gamybos direktoriui, laikinai vykdančiam generalinio direktoriaus funkcijas, V. Š. 2020 m. vasario 5 d. tarnybinį pranešimą „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ su Nušalinimo aktu ir ieškovės 2020 m. vasario 5 d. pasiaiškinimu. Darbdavys, susipažinęs su visomis aplinkybėmis, konstatavo, kad apeliantė dėl savo kaltės pasirodė neblaivi darbo metu darbo vietoje ir šiais savo veiksmais padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Įvertino darbo pareigų pažeidimo sunkumą, kad apeliantė dirbo inžiniere chemijos laboratorijoje, ieškovės kaltę (kaltą veikimą), priežastinį ryšį tarp darbuotojos padarytos neteisėtos veikos ir padarinių, tai, kad apeliantė savo pasiaiškinime nesutiko, kad yra neblaivi, nesigailėjo dėl padaryto pažeidimo, bei atsižvelgė į bendrovėje įteisintą nulinę alkoholio toleranciją ir esamą praktiką, kad ir visi kiti darbuotojai, kurie pasirodė darbo metu darbe neblaivūs ir tai buvo nustatyta, buvo atleisti iš darbo, vadovaujantis DK 58 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 2 punktu, 5 punktu ir bendrovės darbo tvarkos taisyklių 45, 80.2 punktais.

5.2. Apeliantė kelia abejones, ar Blaivumo tikrinimo sistema buvo tinkamai naudojama ir / ar tinkamai veikė, tačiau tokių abejonių nenurodė nei nustačius jos neblaivumą, nei bylą nagrinėjant teisme, nepateikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Apeliantė neginčijo Nušalinimo akte nurodytų aplinkybių dėl jai nustatyto neblaivumo, nevyko į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti blaivumo, tuo pripažindama savo neblaivumą (girtumą).

5.3. Apeliantės nurodytų vartotų širdies lašų „Valentis“ pakuotės lapelio: informacija vartotojui 4 lape nurodyta vaistų dozė iki 30 lašų, o lapelio 3 lape nurodyta, kad iki 336 mg vaistų dozė atitinka 6,72 ml alaus ir 2,8 ml vyno. Vaistų pakuotės lapelyje nurodyta, kad vaisto sudėtyje yra 61,5 % etanolio, visą 40 ml vaistų buteliuką sudaro tik 24,6 ml etilo alkoholio. Apeliantei nustatyto net 0,608 promilės neblaivumo motyvavimas širdies lašų vartojimu vertintinas kaip primityvi ir nesąžininga gynybinė taktika.

5.4. Apeliantės elgesys jai nustačius neblaivumą, neatitinka protingo ir racionalaus žmogaus elgesio. Byloje liudytoja apklausta Bendrovės Techninio aptarnavimo skyriaus technikė A. R. paaiškino, kad netrukus po to, kai buvo nustatytas apeliantės neblaivumas, telefonu jai pasiūlė valandos laikotarpyje nuvykti pasidaryti kraujo tyrimą dėl blaivumo nustatymo, interneto paieškoje rado artimiausią kliniką, padiktavo artimiausią adresą. Apeliantė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą nenuvyko, kas patvirtina, kad ji sutiko su bendrovės tikrinimo rezultatais, kad ji buvo neblaivi (girta).

5.5. Apeliantė apskritai neprašė atsakovės leisti jai vykti į sveikatos priežiūros įstaigą išsitirti blaivumo. Jos paaiškinimas, kad ji neva neturėjo fizinės galimybės nuvykti, vertintinas kaip išsisukinėjimas. Apeliantė jau buvo nušalinta nuo darbo, jai nebereikėjo dirbti bei būti darbovietėje, todėl galėjo nedelsiant vykti į privačią kliniką. Apeliantės neblaivumas buvo objektyviai nustatytas darbo metu metrologiškai patikrinta darbdavio Blaivumo tikrinimo sistema, todėl atsakovė neprivalėjo apeliantės siųsti pasitikrinti blaivumo į sveikatos priežiūros įstaigą.

5.6. Apeliantė klaidingai aiškina, kad atsakovė turėjo vadovautis Darbuotojo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos aprašo 11 ir 19 punktais. Šie punktai nustato, kad darbuotojui išrašomas siuntimas ir jis pristatomas į sveikatos priežiūros įstaigą tik tuomet, kai darbuotojas įtariamas, kad yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, šiuo atveju buvo objektyviai nustatytas neblaivumas – alkoholis iškvėptame ore. Apeliantės nurodyti vartoti vaistai (širdies lašai „Valentis“) nepriskiriami prie psichiką veikiančių psichotropinių ar narkotinių medžiagų.

5.7. Apeliantė teigia, kad, surašant Nušalinimo aktą buvo padaryti pažeidimai, teismas šiuos darbdavio procedūrinius pažeidimus įvertino tik kaip formalius, kurie nepaneigia fakto, kad apeliantė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Nustačius apeliantės 0,608 promilės neblaivumą Blaivumo tikrinimo sistema, jai buvo įteiktas pasirašyti atspausdintas Nušalinimo aktas. Nušalinimo aktą automatiškai sugeneravo Blaivumo tikrinimo sistema su įrašytu apeliantės vardu, pavarde, pareigomis ir alkoholio nustatymo iškvėptame ore aparato (alkotesterio) tikrinimo rezultatais. Nušalinimo aktą pasirašė atsakovės 3 darbuotojai, o apeliantė ant Nušalinimo akto savo ranka įrašė, kad ji susipažino su juo ir, kad sutinka su nušalinimu nuo darbo dėl neblaivumo. Apeliantės nurodyta formali aplinkybė, kad Nušalinimo aktą pildė apeliantė ir Nušalinimo akto nepasirašė jos tiesioginis vadovas Techninio aptarnavimo skyriaus vyresnysis inžinierius, laikinai vykdantis Techninio aptarnavimo skyriaus vadovo funkcijas, nepaneigia nustatyto apeliantės neblaivumo fakto bei atleidimo iš darbo teisėtumo. Apeliantės tiesioginis vadovas organizavo ir dalyvavo jos nušalinimo nuo darbo procedūroje, parengė ir pateikė darbdaviui 2020 m. vasario 5 d. tarnybinį pranešimą „Dėl darbo pareigų pažeidimo“.

5.8. Apeliantei nurodymas pateikti pasiaiškinimą dėl pateiktų įtarimų, kad ji yra neblaivi ar apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų, buvo pateiktas žodžiu. Jos 2020 m. vasario 5 d. rytą ranka surašyto pasiaiškinimo turinys akivaizdžiai patvirtina, kad jai buvo aiškiai paaiškinta ir ji suprato, kad yra įtarimas, jog ji yra neblaivi ir būtent dėl šio įtarimo turėjo raštu pasiaiškinti. Apeliantės rašytinis pasiaiškinimas buvo adresuotas darbdaviui. Formali aplinkybė, kad apeliantei nebuvo įteiktas atskiras raštiškas nurodymas pateikti pasiaiškinimą, nepaneigia nustatyto neblaivumo, žodinio pareikalavimo pasiaiškinti fakto bei apeliantės atleidimo iš darbo teisėtumo. Teismo išvada yra pagrįsta, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo už darbuotojo darbo pareigų pažeidimą.

5.9. Atsakovė už nustatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą taikė apeliantei griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, įvertinusi drausminės nuobaudos tikslingumą ir įtaką darbo pareigų pažeidimui, darbo pareigų pažeidimo padarymo aplinkybes ir sunkumą, kad apeliantė dirbo inžiniere chemijos laboratorijoje, esančioje potencialiai pavojingų įrenginių (Petrašiūnų elektrinės) teritorijoje, ir nuo kurios atliekamo darbo priklausė faktiniai laboratorinių tyrimų rezultatai dėl biokuro ir vandens, naudojamo bendrovės šilumos gamybos objektuose bei šilumos tiekimo tinklų vamzdynuose bei kitų reikšmingų funkcijų atlikimas gamybos bei tiekimo procese. Pagal atliekamas inžinierės pareigas darbas esant neblaiviai galėjo sukelti neigiamus padarinius ir didelius nuostolius bendrovei, tik laiku nustatytas neblaivumas bei apeliantės nušalinimas nuo darbo užkirto kelią galimiems dideliems nuostoliams. Įvertinta apeliantės kaltė, priežastinis ryšys tarp darbuotojos padarytos neteisėtos veikos ir padarinių, tai, kad apeliantė tiek savo paaiškinime, tiek ir vėliau nesutiko, kad yra neblaivi, neadekvačiai motyvavo tuo, kad nustatytą neblaivumą galėjo neva sukelti išgerti širdies lašai „Valentis“, nevyko į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (kraujo tyrimo), nesigailėjo dėl padaryto pažeidimo. Įvertinęs aplinkybių visumą, darbdavys sprendė, kad nėra pagrindo darbuotoja pasitikėti. Darbdavys atsižvelgė, kad bendrovėje yra nustatyta griežta tvarka ir atsakomybė dėl bendrovėje nustatytų darbuotojų neblaivumo atvejų. Pagal esamą praktiką bendrovėje visi kiti darbuotojai, kurie pasirodė darbo metu darbe neblaivūs ir tai buvo nustatyta, taip pat buvo atleisti iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

5.10. Apeliantė teigia, kad neva bendrovėje taikomi dvigubi standartai (dėl bendrovėje vyraujančio mobingo). Atsakovė į bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė dokumentus, kad nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo dienos bendrovėje iš viso buvo nustatyti 7 neblaivūs darbuotojai (įskaitant apeliantę). Visus nustatytus darbuotojų darbo pareigų pažeidimus dėl pasirodymo neblaiviam darbo vietoje darbo metu darbdavys įvertino vienodai ir esant panašioms aplinkybėms priėmė vienodus sprendimus, apeliantė buvo atleista iš darbo kaip ir kiti 3 buvę darbuotojai, kuriems buvo nustatytas neblaivumas darbo metu darbo vietoje, tai yra naudojant vienodus atleidimo iš darbo kriterijus.

5.11. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl neprivalėjo pasisakyti dėl išvestinio susijusio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Apeliantė neįrodė nei vienos atsakovės atsakomybei kilti sąlygos. Atmestinas apeliantės argumentas, kad atsakovė, atleisdama apeliantę iš darbo, neva sužlugdė jos tolimesnes galimybės kitose įmonėse. Apeliantė dar tą patį mėnesį po atleidimo (2020 m. vasario 24 d.) įsidarbino kitoje įmonėje. Apeliantė būdama atleista iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą privalo prisiimti savo veiksmų pasekmes, ir darbdavys už tai nėra atsakingas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8. Ieškovė G. K. teikia naują įrodymą – Jonavos kūno kultūros ir sporto centro raštą, kad 2020 m. vasario 4 d. Jonavos sporto arenoje vykusioje šventėje jokia prekyba nevyko, nors atsakovė nurodė, kad galimai toje šventėje ji vartojo alkoholį.

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktas naujas įrodymas – Jonavos kūno kultūros ir sporto centro raštas, kad 2020 m. vasario 4 d. Jonavos sporto arenoje vykusioje šventėje jokia prekyba nevyko, galėjo būti pateiktas anksčiau, be to, jis neturi jokios reikšmės byloje, kadangi visai nesvarbu, dėl kokios priežasties ieškovė galimai darbe pasirodė neblaivi, ar kur ji galimai vartojo alkoholį, svarbus pats neblaivumo faktas, todėl šį įrodymą atsisakytina priimti.

10. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai darbuotoja atleista iš darbo pripažinus ją padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – atvykus į darbą neblaiviai. Ieškovė ieškinį grindžia dviem pagrindiniais aspektais, tai yra, kad nušalinant ieškovę nuo darbo buvo padaryti procedūriniai pažeidimai ir kad atleidimas iš darbo yra neproporcinga priemonė jos padarytam pažeidimui.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. AB (duomenys neskelbtini) dirbo Techninio aptarnavimo skyriaus inžiniere chemijos laboratorijoje, tai matyti Iš 2019 m. rugsėjo 5 d. Darbo sutarties. Iš Techninio aptarnavimo skyriaus inžinieriaus pareigybės nuostatų Nr. 118-12, patvirtintų 2019 m. lapkričio 5 d. atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. A-30-236 matyti, kad jos pareigos buvo organizuoti Bendrovės objektuose naudojamo biokuro kokybės rodiklių ištyrimą, šilumos tiekimo tinklų vamzdynų korozijos intensyvumo nustatymą, nuovirų kiekio ištyrimą ir kontroliuoti Bendrovės objektų ir šilumos tiekimo tinklų vandens chemijos režimą (2019 m. rugsėjo 5 d. darbo sutartis Nr. 2283). Su nuostatais ieškovė supažindinta 2019 lapkričio 6 d. Ieškovės darbo vieta buvo Bendrovės (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

12. 2020 m. sausio 12 d. buvo išleistas Akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymas Nr. A-30-9 „Dėl AB (duomenys neskelbtini) darbuotojų blaivumo tikrinimo Alcodetector ID sistemos naudojimo tvarkos ir atsakingų asmenų, prižiūrinčių blaivumo tikrinimo Alcodetector ID sistemą, skyrimo“. Šio įsakymo 6.1 punktu, nustatyta, kad visi atsakovės darbuotojai, kurių nuolatinė darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) katilinėje ir (duomenys neskelbtini) katilinėje, nuo 2020 m. vasario 1 d. privalo kiekvieną savo darbo dieną prieš darbo pradžią ir baigiant darbą pasitikrinti savo blaivumą įrengta blaivumo tikrinimo sistema Alcodetector ID. Byloje yra pateiktas minėtos sistemos patikros sertifikatas Nr. 1175134, data – 2019 m. lapkričio 7 d. , kuriame nurodyta, kad ji yra patikrinta, naudojimui tinkama, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. gegužės 7 d.

13. Ieškovė 2020 m. vasario 5 d. 07:15:49 val. pasitikrino savo blaivumą (duomenys neskelbtini) įrengta Blaivumo tikrinimo sistema Alcodetector ID Nr. ALK1B0023 (sistemai galiojo nurodytas patikros sertifikatas), ieškovei buvo nustatytas 0,60 promilės neblaivumas, tai matyti iš 2020 m. vasario 5 d. asmenų neblaivumo tikrinimo ataskaitos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės neblaivumas buvo nustatytas ieškovės nedarbo metu, t. y. tik ateinant į darbą, ieškovei buvo leista dar kartą pasitikrinti savo blaivumą prasidėjus jos darbo laikui. Ieškovė 2020 m. vasario 5 d. 07:34 val. dar kartą pasitikrino savo blaivumą Blaivumo tikrinimo sistema, ir jai buvo nustatytas 0,65 promilės neblaivumas, kuris buvo 0,05 promilės didesnis, negu pirmo tikrinimo metu. Tai matyti iš 2020 m. vasario 5 d. Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akto. Ieškovei buvo nurodyta pateikti rašytinį paaiškinimą darbdaviui dėl įtarimo, kad ji yra neblaivi. Ieškovė 2020 m. vasario 5 d. pasiaiškinime nurodė, kad ryte savijauta buvo gera, alkoholio kvapo nesijautė, kad alkotesteris galėjo parodyti 0,65 promilės, nes ryte skaudėjo širdį ir išgėrė širdies lašų didesnį kiekį, nei nurodyta instrukcijoje. Buvo surašytas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas Nr. 677 ir ieškovė tą darbo dieną buvo nušalinta nuo darbo. Ieškovė ant Nušalinimo akto ranka įrašė, kad susipažino su juo ir, kad sutinka su nušalinimu nuo darbo dėl neblaivumo. Atsakovės generalinio direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. P-27 „Dėl G. K. atleidimo iš darbo“ su ieškove sudaryta darbo sutartis nutraukta nuo 2020 m. vasario 6 d. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – pasirodymą neblaiviai darbo metu darbo vietoje (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovė, nesutikdama su atleidimu iš darbo, 2020 m. kovo 19 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisiją (toliau - Darbo ginčų komisija). Pagal ieškovės 2020 m. kovo 19 d. prašymą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisiją (toliau - Darbo ginčų komisija), buvo iškelta darbo byla Nr. APS-105-6011. Darbo ginčų komisija, įvertinusi ieškovės prašyme nurodytas faktines aplinkybes ir motyvus, atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą atsakovei, ieškovei praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą ir Darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus.

14. DK 58 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). DK 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas. Vadovaujantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

15. Atsakovės darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A-30-243, 45 punktas nustato , kad bendrovėje draudžiama bet kuriuo paros metu (darbo ir nedarbo metu) vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines, toksines ar psichotropines medžiagas (toliau - psichiką veikiančios medžiagos), būti ar dirbti neblaiviems arba apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, įnešti į bendrovės teritoriją alkoholinius gėrimus, psichiką veikiančias medžiagas. Darbuotojas pripažįstamas neblaiviu, kai etilo alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose viršija 0,00 promilės. Minėtų taisyklių 80.2 punktu nustatyta, kad, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų darbo metu darbo vietoje (išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas), alkoholinių gėrimų, psichiką veikiančių medžiagų įnešimas į bendrovės teritoriją. Techninio aptarnavimo skyriaus inžinieriaus pareigybės nuostatų Nr. 118-1-12 (t. y. pareigybės, kurią užėmė ieškovė) 19 punktas nustato, kad draudžiama būti Bendrovėje bei dirbti neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, įnešti į Bendrovės teritoriją minėtas medžiagas bei alkoholinius gėrimus.

16. Atsakovės darbo tvarkos taisyklių 47 punktas nustato, kad darbdavys turi teisę vykdyti sistemingą prevencinį blaivumo ir (ar) apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tikrinimą techninėmis priemonėmis, pasitelkiant automatizuotą biometrinį veido atpažinimą ar kitas teisėtai naudojamas technologijas. Ieškovės neblaivumas buvo objektyviai nustatytas darbo metu metrologiškai patikrinta Blaivumo tikrinimo sistema. Paties neblaivumo fakto ieškovė neginčijo.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad ieškovė į darbą 2020 m. vasario 5 d. atvyko neblaivi, tačiau ieškovė nurodo, kad 0,60-0,65 alkotesterio parodymą sukėlė jos vartoti širdies lašai, kuriuose yra etilo alkoholio.

18. Apeliacinės instancijos teismas tokią ieškovės versiją laiko neįtikėtina bei neįrodyta byloje surinktais įrodymais, bei deklaratyvia, kuria bandoma paneigti byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

19. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė turėjo pareigą jai išrašyti siuntimą ir pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 23 punkte nustatyta, kad darbuotojų, išskyrus darbuotojus, nurodytus Taisyklių 22 punkto antrojoje pastraipoje, neblaivumą nustato darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, atlikdamas jų tikrinimą. Kai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo atlikti darbuotojo tikrinimo neturi galimybės arba to padaryti objektyviai neįmanoma, darbuotojo neblaivumas nustatomas Taisyklių 24 punkto ketvirtojoje ir penktojoje pastraipose nustatyta tvarka siunčiant darbuotoją atlikti medicininės apžiūros. Darbdaviai, siųsdami darbuotojus atlikti medicininės apžiūros, išrašo jiems siuntimą ir patys ar jų įgalioti asmenys pristato darbuotojus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (24 punkto 4 pastraipa).

20. Ieškovės neblaivumas buvo nustatytas darbdavio Blaivumo tikrinimo sistema Alcodetector ID Nr. ALK1B0023, kurio buvo sertifikuota, patikra galiojanti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų nesutikusi su gautais rezultatais. Pirmos instancijos bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat neginčijo nustatytų neblaivumo rezultatų. Į bylą nepateikta įrodymų, kad ieškovė būtų siekusi vykti į medicinos įstaigą pasitikrinti blaivumą. Priešingai, liudytoja apklausta A. R. paaiškino, kad ji surado internete įstaigą ir nurodė ieškovei jos adresą, kur galėtų pasitikrinti blaivumą, tačiau atsakovė į gydymo įstaigą taip ir nenuvyko.

21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad vadovaujantis Darbuotojo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos aprašo 10 punktu, darbuotojo neblaivumas nustatomas siunčiant darbuotoją atlikti medicininės apžiūros į sveikatos priežiūros įstaigą tik Gamybos departamento Darbų saugos skyriaus nedarbo metu, kai nėra galimybės atlikti darbuotojo neblaivumo tikrinimo ar to objektyviai neįmanoma padaryti. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovei neginčijant neblaivumo rezultatų, nereiškiant noro vykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo rezultatų, darbdavys neturėjo pagrindo organizuoti ieškovės neblaivumo patikrinimą medicinos įstaigoje. Be to kolegija sprendžia, kad, kad ieškovę nušalinus nuo darbo ji turėjo laisvą laiką, kurio metu pati savo iniciatyva galėjo nuvykti pasitikrinti blaivumą, bet to nepadarė. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms atmestini apeliantės argumentai dėl blaivumo darbdavio prievolės tikrinti jos blaivumą medicininėje įstaigoje, kadangi ji pati neblaivumo fakto nustatymo metu iniciatyvos tam nerodė, nustatyto fakto neginčijo. Tai, kad alkotesteris buvo sertifikuotas bei patikrintas apeliacinės instancijos teismas nustatė iš jau minėto jo patikros sertifikato, esančio byloje, todėl atmestini apeliantės argumentai apie jo nepatikimumą.

22. Atmestinas apeliantės argumentas, kad aktas dėl neblaivumo surašytas formaliai, nedalyvaujant tiesioginiam apeliantės vadovui, laiko, kad jis nebuvo sudarytas, nes pažeisti generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A-30- 273 patvirtintu darbuotojo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos aprašu nustatyta tvarka, pažeisti Aprašo 6.3, 12 ir 22 punktai.

23. Atsakovės Darbuotojo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos aprašo 12 punktas numato, kad įvertinus Aprašo 6 punkte nurodytas aplinkybes ir esant pagrįstam įtarimui, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nedelsiant surašomas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas. Aktą surašo ir pasirašo struktūrinio padalinio, kuriame dirba nušalinamas nuo darbo darbuotojas, vadovas, kartu dalyvaujant ne mažiau kaip dviem Bendrovės darbuotojams (neskaičiuojant nušalinamo nuo darbo darbuotojo).Atsakovės Darbuotojo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos aprašo 14 punktas numato, kad Struktūrinio padalinio, kuriame dirba nušalinamas nuo darbo darbuotojas, vadovas turi surašyti ir įteikti nušalinamam nuo darbo darbuotojui raštišką nurodymą pateikti paaiškinimą dėl pateiktų įtarimų, kad jis yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Apie tai, kad darbuotojui pateiktas raštiškas nurodymas raštu pateikti paaiškinimą dėl jam pateiktų įtarimų ir apie paaiškinimo pateikimą ar nepateikimą, pažymėti Akte. Surašius Aktą, nušalinamam nuo darbo darbuotojui pasiūloma su juo susipažinti ir pasirašyti. Nušalinamas nuo darbo darbuotojas turi nurodyti, ar sutinka (nesutinka) su nušalinimu nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų (Aprašo 15 punktas). Struktūrinio padalinio, kuriame dirba nušalintas nuo darbo darbuotojas, vadovas, surašęs Aktą, nedelsiant surašo tarnybinį pranešimą darbdaviui, detaliai aprašydamas darbo pareigų pažeidimo aplinkybes. Tarnybinis pranešimas kartu su kitais nušalinimo nuo darbo procedūros metu surašytais dokumentais, prieš pateikiant darbdaviui, pateikiamas suderinimui Personalo ir administravimo skyriui bei Teisės skyriui (Aprašo 22 punktas).

24. Atsižvelgiant į minėtus teisės aktus, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad nustačius ieškovės neblaivumą įmonėje įdiegta prevencine Blaivumo tikrinimo sistema, pagrįstai buvo surašytas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas. Kolegija sprendžia, kad tikėtina, jog nušalinimo aktą automatiškai sugeneravo blaivumo tikrinimo sistema su įrašytu ieškovės vardu, pavarde, pareigomis ir alkoholio nustatymo iškvėptame ore aparato (alkotesterio) tikrinimo rezultatais.

25. Nušalinimo aktą pasirašė atsakovės 3 darbuotojai, o ieškovė ant nušalinimo akto savo ranka įrašė, kad ji susipažino su juo ir, kad sutinka su nušalinimu nuo darbo dėl neblaivumo. Nors ieškovė teigia, kad nušalinimo aktas yra negaliojantis, nes aktą pildė pati, jo nepasirašė jos tiesioginis vadovas, tačiau pačių aplinkybių nurodytų akte neginčija. Apeliantės nurodyta formali aplinkybė, kad nušalinimo aktą pildė apeliantė ir nušalinimo akto nepasirašė jos tiesioginis vadovas Techninio aptarnavimo skyriaus vyresnysis inžinierius, laikinai vykdantis Techninio aptarnavimo skyriaus vadovo funkcijas, nepaneigia nustatyto apeliantės neblaivumo fakto bei atleidimo iš darbo pagrįstumo. Apeliantės tiesioginis vadovas organizavo ir dalyvavo jos nušalinimo nuo darbo procedūroje, parengė ir pateikė darbdaviui 2020 m. vasario 5 d. tarnybinį pranešimą „Dėl darbo pareigų pažeidimo“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu bei konstatuoja, kad akto esmės bei jame nustatytų faktinių aplinkybių nekeičia tai, kad jo nepasirašė ieškovės tiesioginis vadovas ir kad aktą ji užpildė pati. Aktas pasirašytas keturių asmenų, įskaitant ieškovę. Šis aktas patvirtina buvus jame nurodytas faktines aplinkybes dėl apeliantės neblaivumo. Akte taip pat nurodyta, kad atsakovė sutiko su alkotesterio parodymais, sutiko dėl nušalinimo nuo darbo. Ieškovei neginčijus akte nurodytų aplinkybių, pripažinti jo negaliojančiu nebuvo pagrindo.

26. Nors ieškovei raštiškai pasiaiškinti nurodyta nebuvo, tačiau byloje esantis jos pasiaiškinimas patvirtina, kad ji tokią galimybę turėjo, ja pasinaudojo, taigi, jos teisė atsikirsti į jai nustatytą neblaivumo darbe faktą pažeista nebuvo.

27. Ieškovė pasiaiškinime nurodė, kad alkotesteris galėjo parodyti 0,60 promilės neblaivumą, nes jai skaudėjo širdį ir ji išgėrė didesnį kiekį širdies lašų nei nurodyta instrukcijoje. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad dėl ligos ir išrašyto antibiotikų kurso, mažakraujystės ir vartotų širdies lašų „Valentis“, kurio sudėtyje yra etanolio, alkotesteris galėjo parodyti 0,60 promilės neblaivumą. Apeliacinės instancijos teismas tai traktuoja kaip deklaratyvius ieškovės teiginius, kadangi jokių kitų įrodymų, apart apeliantės manymo, į bylą dėl to nėra pateikta.

28. Apeliantės nurodytų vartotų širdies lašų „Valentis“ pakuotės lapelis prieinamas viešoje erdvėje. Informacija vartotojui nurodyta vaistų dozė iki 30 lašų, iki 336 mg vaistų dozė atitinka 6,72 ml alaus ir 2,8 ml vyno. Vaistų pakuotės lapelyje nurodyta, kad vaisto sudėtyje yra 61,5 % etanolio, visą 40 ml vaistų buteliuką sudaro tik 24,6 ml etilo alkoholio. Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pavartojus šių lašų, neįtikėtinas 0,60-0,65 promilės neblaivumo nustatymas, sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad apeliantės neblaivumo motyvavimas širdies lašų vartojimu vertintinas kaip gynybinė taktika.

29. Byloje pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad ieškovei 2019 m. lapkričio 29 d. buvo dėl diagnozuoto veido absceso skirtas ambulatorinis gydymas. 2020 m. sausio 13 d. panašus tik stipresnis susirgimo epizodas pasikartojo, rastas sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, būdingas anemijai, fiksuota tachikardija. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė 2020 m. vasario 5 d. jautėsi blogai, kad kreipėsi dėl prastos savijautos į medicinos įstaigą ir kad jos neblaivumo nustatymas turi kokį nors ryšį su šia diagnoze.

30. Apeliantė taip pat teigia, kad bendrovėje taikomi dvigubi standartai dėl atleidimo, nepagrįstai jai taikyta griežčiausia priemonė – atleidimas iš darbo, neatsižvelgiant į jos šeimyninę padėtį, auginamus du nepilnamečius vaikus, paskolas, netinkamai įvertino pažeidimo sunkumą, neatsižvelgė į tai, kad jai buvo keltas darbo užmokestis, jo noriai atlikdavo pavestas užduotis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus visus šiuos apeliantės argumentus.

31. Kolegija pilnai pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad atsakovė ieškovei taikė griežčiausią drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo, įvertinusi tai, kad ieškovė dirbo inžiniere chemijos laboratorijoje, esančioje potencialiai pavojingų įrenginių (Petrašiūnų elektrinės) teritorijoje, ir nuo kurios atliekamo darbo priklausė faktiniai laboratorinių tyrimų rezultatai dėl biokuro ir vandens, naudojamo atsakovės šilumos gamybos objektuose bei šilumos tiekimo tinklų vamzdynuose bei kitų reikšmingų funkcijų atlikimas gamybos bei tiekimo procese, ir pagal jos atliekamas inžinierės pareigas darbas esant neblaiviai galėjo sukelti neigiamus padarinius ir didelius nuostolius atsakovei, ir tik laiku nustatytas neblaivumas bei ieškovės nušalinimas nuo darbo užkirto kelią galimiems dideliems nuostoliams, taip pat įvertinęs ieškovės kaltę (kaltą veikimą), priežastinį ryšį tarp darbuotojos padarytos neteisėtos veikos (veiksmų) ir padarinių, ir į tai, kad ieškovė nesigailėjo dėl padaryto pažeidimo, nepripažino savo kaltės, teigė, kad nustatytą neblaivumą galėjo sukelti išgerti širdies lašai, į tai, kad bendrovėje įteisinta nulinė alkoholio tolerancija, taip pat į esamą praktiką, kad ir visi kiti darbuotojai, kurie pasirodė darbo metu darbe neblaivūs, buvo atleisti iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

32. Kolegija sprendžia, kad griežčiausios nuobaudos – atleidimo iš darbo ieškovei pritaikymas už tai, kad atvyko į darbą būdama neblaivi, kai nustatytas neblaivumo laipsnis 0,65 promilių, neprieštarauja nei šioje ginčo situacijoje taikytinoms teisės normoms, nei sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principams.

33. Kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepasisakė dėl neturtinės žalos, kadangi pirmos instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, neprivalėjo pasisakyti dėl išvestinio susijusio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

34. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, kadangi šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios teisės normų reguliuojančių darbo teisinius santykius, atleidimo iš darbo pagrindus (DK 58 straipsnis) nepažeidė procesinių teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimą, sprendimas yra pagrįstas, bei motyvuotas, priimtas visapusiškai ir objektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

35. Įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovė nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.