Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, susipažinęs su pareiškėjų J. P. –K. ir D. K. skundu,

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų J. P. –K. ir D. K. skundas atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijos Batniavos seniūnijos seniūnui Vytautui Astromskui, kuriame prašoma įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administracijos seniūnijos seniūną Vytautą Astromską surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą R. L. pagal LR ATPK 104 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Viešojo administravimo sistemoje dalyvauja valstybinio administravimo subjektai (valstybės institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, asociacijos, šio įstatymo nustatyta tvarka įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, įgalioti atlikti viešąjį administravimą) ir savivaldybių administravimo subjektai (savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, asociacijos, įgalioti atlikti viešąjį administravimą; Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 4 straipsnio 2, 3, 5 dalys). Administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, t. y. viena vertus, pareigūnai ar institucijos, kurioms įstatymai suteikia teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas, kita vertus, asmenys, padarę administracinės teisės pažeidimus ir traukiami administracinėn atsakomybėn. Viešojo administravimo veiklą reglamentuoja VAĮ normos, kuriose reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (VAĮ 2 straipsnio 1 dalis), o administracinio pažeidimo teiseną iš esmės reglamentuoja ATPK normos, apibrėžiančios asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kt. procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus; administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą. Todėl darytina išvada, kad organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis, o ne Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, kuria, pagal šio įstatymo 3 straipsnį, sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje.

Kaip matyti iš skundo turinio ir pateiktų prie jo dokumentų, pareiškėja J. P. –K. atsakovo prašė pritaikyti R. L. administracinę nuobaudą, t.y. surašyti R. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 104 straipsnio 2 dalį.. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos skundą, priėmė ne nutarimą, bet skundžiamą 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. V7-102, kuriame nurodė, jog surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą nėra pagrindo, kadangi augalams žala nepadaryta. Nesutikdami su tokia atsakovo pozicija, pareiškėjai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl jų pažeistų teisių ir teisėtų interesų.

Sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 ir 16 straipsnių nuostatomis administraciniai teismai sprendžia bylas kai ginčas kilęs iš viešojo administravimo srities. Nors atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, tačiau ginčas kilęs dėl tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo. Bylos dėl administracinių teisės pažeidimų yra nagrinėjamos vadovaujantis LR ATPK normomis. Šiuo konkrečiu atveju, neesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartyje (administracinė byla Nr. N575–704/2008) yra pažymėjęs, kad skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, priimami ir nagrinėjami laikantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 21 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A4–912/2004) taip pat yra išaiškinusi, kad skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną turi būti skundžiami teismui ir nagrinėjami laikantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundžiamas atsakovo priimtas sprendimas yra administracinio teisės pažeidimo teisenos proceso, kurį reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, dokumentas, o ne Viešojo administravimo įstatyme numatytos piliečių prašymų ar skundų nagrinėjimo procedūros dokumentas.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių teisės pažeidimų kodekso naujai redakcijai, ginčai, kylantys iš administracinių teisės pažeidimų nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Kadangi šiuo atveju ginčas kilo iš administracinių teisės pažeidimų teisinių santykių, jis yra spręstinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pareiškėjų skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėjams J. P.-K. ir D. K. siūlytina kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą – Kauno apylinkės teismą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų J. P. –K. ir D. K. skundą.

Grąžinti D. K. (a/k (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį, 2013 m. gegužės 20 d. sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.