Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2021-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1436-1143/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2021-10-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-09-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-10-20
Bylos Nr.
e1-1436-1143/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34285-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
P. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1436-1143/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34285-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 20 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

P. G., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

P. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2021-10-02, apie 22.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 3.17 prom. girtumas, naudojo fizinį prieš savo tėvą P. G., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent kelis kartus rankomis ir kojomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas tėvui fizinį skausmą. P. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis P. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir parodė, kad nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu gyvena kartu su tėvu P. G., motina G. G. ir broliu P. G.. 2021-10-02 namuose buvo kartu su visa savo šeima, visi kartu šventė savaitgalį, ta proga gėrė alkoholį, gėrė alų, jis išgėrė daug, kiek tiksliai – negali nurodyti. Alkoholį vartojo visi. Alkoholį pradėjo vartoti apie 15.00 val. Dėl ko namuose sukonfliktavo, negali pasakyti, nes neprisimena nieko, buvo labai neblaivus. Santykiai šeimoje yra normalūs, pykstasi retai, jei susipyksta konfliktai į smurtą neperauga. Tos galimybės, kad vakar pakėlė ranką prieš savo tėvą neatmeta, nes retai, bet būna, kad su juo susimuša. Dėl to, kad smurtavo prieš tėvą labai galisi. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis gyvens tuo pačiu adresu lauko virtuvėje, atskirai nuo savo tėvų (b. l. 84).

Nukentėjusysis P. G.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-10-02, apie 12 val. (duomenys neskelbtini), būdamas savo dukros namuose, kartu su savo sūnumi P. G., kuris gyvena tame pačiame name, vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau nuėjo miegoti, atsikėlė apie 22 val. ir pastebėjo, kad dingo jo cigaretės ir žiebtuvėlis. Gulėdamas lovoje paprašė sūnaus, kad jam gražintų jo cigaretes ir žiebtuvėlį, tačiau sūnus nieko nepaaiškinęs pradėjo jį mušti, tai yra daug kartų daužė kumščiais į galvą, kojomis spardė į įvairias kūno dalis, dėl ko nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą. Tada pribėgo jo žmona G. G., kuri jį apgynė, sūnus nustojo jį mušti ir nuėjo į kitą kambarį. Jis tada paėmė telefoną ir paskambino 112 (b. l. 2).

Liudytoja G. G.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su vyru P. ir savo dviem sūnumis – P.ir P. – gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). Pamena, kad spalio 2 d. vakare jos vyras P. ir sūnus P. vartojo alkoholinius gėrimus, tiksliau degtinę. P. gėrė gulėdamas lovoje, o P. kambaryje sėdėjo ant kėdės. Tarp jų abiejų kilo žodinis konfliktas, bet dėl ko, tiksliai negirdėjo, tik girdėjo, kad jos vyras P. pradėjo keiktis ant P. ir P. užpykęs kumščiu sudavė P. gulinčiam į veido sritį ir praskėlė antakį. Ji tą vieną smūgį matė pati, daugiau P. tėvo nemušė, nes ji P. atitraukė nuo P. ir konfliktas tarp jų baigėsi. Jie abu buvo girti. P. užpyko ir paskambino į policiją. Policija atvažiavus P. išsivežė. P. P. atvažiavo greitoji pagalba, užklijavo pleistriuką ir išvažiavo. Didelių sužalojimų P. nepatyrė, gal daugiau užpyko. Jos kitas sūnus P. konflikto nematė. Jos vyras su jų sūnumi P. jau susitaikė. Prašo jos sūnui neskirti arešto bausmės. Jis gali atidirbti arba sumokėti baudą. Jeigu P. nebūtų pradėjęs konflikto ir keikęsis, P. tikrai jo būtų nemušęs. (b. l. 49).

Byloje esančioje GMP kortelėje, užfiksuota, kad atlikus P. G. apžiūrą, stebimas nubrozdinimas kairio antakio srityje, 1 cm žaizda. Preliminari diagnozė – galvos paviršinis sužalojimas (b. l. 44–45).

2021-10-02 įvykio vietos apžiūros protokole ir prieduose užfiksuoti kraujo pėdsakai ant P. G. veido (b. l. 3, 9–14).

Alkotesterio duomenimis 2021-10-02, 23.25 val. P. G. nustatytas 3,17 prom. neblaivumas (b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. G. byloje nustatytu laiku ir vietoje, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėvui P. G.. Pats kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis pripažino, kad įvykio dieną, žodinio konflikto su tėvu pasekoje, būdamas neblaivus smurtavo prieš tėvą. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo bei liudytojos parodymai, kiti byloje esantys surinkti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolo, GPM kortelės, alkotesterio duomenys. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad P. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo fizinį prieš savo tėvą P. G., suduodamas kelis kartus rankomis ir kojomis smūgius į įvairias kūno vietas ir taip sukėlė savo tėvui fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad P. G. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 57–61, 65–66). Kaltinamasis nedirba, byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinus visas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis). Jos dydis nustatomas atsižvelgiant į aptartų bausmės paskyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių buvimą, tai, kad kaltinamasis sutinka su jam prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. G. kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, nuo 2021-10-02 iki 2021-10-03 buvo laikinai sulaikytas (b. l. 72, 88), todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis).

V. Kiti klausimai

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2021-10-03 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91–92).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 12 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę P. G. paskirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, P. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose bausmės laikotarpiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką P. G. įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2021-10-02 iki 2021-10-03.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti P. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2021-10-03 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti P. G., kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė