Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-10-27 · Byla Nr. TS-126-865/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-27
Bylos Nr.
TS-126-865/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Nuteistasis
T. G.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-126-865/2022
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. G., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-260 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. G.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. Panevėžio apygardos teismo 2012-01-11 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 6, 9 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir bausmė, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-05-29 nuosprendžiu, subendrintos bei skirta galutinė bausmė – 14 metų laisvės atėmimo ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2013-07-30, bausmės pabaiga – 2026-06-14, du trečdalius laisvės atėmimo bausmės atlikęs 2021-10-14.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 58-260 nuteistajam T. G. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. G. skunde prašo panaikinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 58-260 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde iš esmės teigiama, kad Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 58-260 nepagrįstas ir nemotyvuotas. Nuteistasis nurodo, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo niekaip teisiškai nepagrindė. Anot nuteistojo, skundžiamame nutarime Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Komisijos sprendimas yra akivaizdžiai negatyviu precedentu, todėl negali būti toleruojamas ir privalo būti panaikintas, nes priimtas daugiau vadovaujantis psichologiniais, o ne teisiniais motyvais. Komisija savo nutarime labai akcentavo jo praeitį, siekdama pabrėžti, koks jis buvo blogas (elgesio pataisos namuose prasme). Nuteistasis pabrėžė, kad praeities jis pakeisti negali ir jo manymu, reikia vertinti dabartinius pokyčius, o ne tai, kas buvo praeityje. Akcentuojama, kad nuo 2019-07-25 jis nėra padaręs jokio nusižengimo, ir pagal Komisijos padarytas išvadas, tai galimai per mažas laiko tarpas, kad jam būtų taikytas lygtinis paleidimas. Atkreipiamas dėmesys, kad iki bausmės pabaigos jam liko 3 metai 8 mėnesiai.

Ginčijamas Komisijos argumentas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos – nededamos pastangos atlyginti priteistą turtinę žalą. Nuteistasis teigia, kad žalą gali atlyginti tik būdamas laisvėje, dirbdamas ir gaudamas atlyginimą, o norint žalą atlyginti būnant pataisos namuose, jo bausmės laikas turėtų būti bent 120 metų.

Taip pat teigiama, kad iš skundžiamo Komisijos nutarimo yra visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, taigi laikytinos tuščiažodžiavimu. Akcentuojama, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi, ar nuteistajam teikiama privilegija. Nuteistojo manymu, tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Komisija laikėsi diametraliai priešingos pozicijos: neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis. Sprendžiama, kad todėl Komisija savo sprendimą pateikė visiškai be jokių argumentų, o argumentavimo trūkumas yra pakankama priežastimi skundžiamą Komisijos sprendimą panaikinti.

Akcentuojama, kad nuteistojo paleidimas į laisvę pakeičia tik bausmės atlikimo sąlygas. Bausmę jis ir toliau atlikinės būdamas laisvėje, bet prižiūrimas probacijos tarnybos. Pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kas reiškia, jog jis negali nusverti kitų tiek formaliųjų, tiek ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Įstatymas numato aiškų reikalavimą, susijusį su atliktu bausmės laiku ir daroma išvada, kad tai, jog jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. G. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Susipažinus su asmens byloje esančiais duomenimis matyti, kad šiuo metu T. G. jau yra atlikęs tokią įstatyme numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vis tik, vien šios formalios sąlygos konstatavimas dar nėra pakankamas šio instituto taikymui.

Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija nutarime nepagrįstai akcentuoja jo elgesį praeityje. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Skundžiamame nutarime pažymima, kad 2018-12-13, 2019-03-30 ir 2019-05-28 atsisakė vykdyti duotą nurodymą sutvarkyti bendrojo naudojimo patalpas. Nuostatos į nuteistojo atžvilgiu vykdomą priežiūrą ir apribojimus neigiama. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymi nuosekliu disciplinuotu elgesiu, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų laikymųsi. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 6 kartus skatintas, tačiau drausmine tvarka baustas 17 kartų. Nuo 2019-07-25 nė karto nebaustas, neskatintas. Paminėtos aplinkybės pagrįstai pripažintos charakterizuojančiomis nuteistąjį, kadangi atskleidžia jo požiūrį į kalinimo įstaigos taisykles bei leidžia prognozuoti jo elgesį ir lygtinio paleidimo atveju. Nors nuteistasis teigia, kad reikia vertinti jo dabartinį elgesį, tačiau skunde nenurodo jokių aktualių, konkrečių aplinkybių, kurios parodytų jo teigiamą pakytį, patvirtintų, kad jis ateityje laikysis įstatymų. Be to, pastarosios aplinkybės kontekste tikslinga įvertinti ir tai, kad T. G. anksčiau teistas 8 kartus ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės neturėjo teigiamos įtakos sustabdyti jį nuo pakartotino neteisėto elgesio. Iš aptartų aplinkybių visumos seka, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis privalomų elgesio įpareigojimų, kas kelia pagrįstų abejonių, jog jo resocializacija laisvėje bus sėkminga. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo visos aplinkybės, susijusios su ankstesniais teistumais, yra vertinamos tiek, kiek jos leidžia apibūdinti nuteistojo asmenybę. Pažymėtina, kad T. G. praeityje yra ne kartą teistas, ko pakanka išvadai, jog jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o priešingai – dažnai pasikartojantis.

Taip pat skunde teigiama, kad Komisija be pagrindo vertino tai, kad asmuo neatlygina jo veiksmais padarytos žalos. Nuteistojo vertinimu, jis neturi galimybių atlyginti nuosprendžiu paskirtos žalos atlyginimo atlikdamas bausmę pataisos namuose, o šią žalą atlygins dirbdamas laisvėje. Teismas nesutinka, kad šis aspektas nuteistąjį nepagrįstai apibūdina neigiamai. Socialinėje tyrimo išvadoje nustatyta, kad nors stebimos nuteistojo pastangos mokytis ir kelti kvalifikaciją, tačiau pataisos įstaigoje dirbti nemotyvuotas. 2018 m. Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje jis kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą. Taip pat nėra duomenų apie nuteistojo, perkelto į Vilniaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo, kreipimąsi į įstaigos administraciją dėl galimojo įdarbinimo. T. G. stokoja darbinės patirties ir motyvacijos darbinei veiklai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, darbo užmokesčio negauna, priverstinis skolos išieškojimas yra pavestas antstoliams, savanoriškai sumokėjo 10 eurų skolos. Taip pat pažymėta, kad nors T. G. darbingas, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo ir nesimokė, darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, neįsiregistravo. Šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir tai, kad asmuo vengia dirbti ir nesiima aktyvių veiksmų bent iš dalies atlyginti priteistą žalą, kelia teismui pagrįstą abejonę dėl asmens pasiryžimo atlyginti jam priteistą žalą būnant laisvėje.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš paskutiniosios nuteistojo Socialinės tyrimo išvados matyti, kad T. G. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistajam nebūdingos gyvenamosios vietos pastovumo problemos ir tai nesietina su jo nusikalstama veika. Bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo teigiamos nuostatos mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo atžvilgiu. Nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius jo galimybę dirbti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Emocinės gerovės sunkumai nenustatyti ir nesietini su T. G. nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs, šiuo metu įkalinimo įstaigoje elgiasi adaptyviai (prisitaiko prie kintančios socialinės aplinkos), interviu metu komunikacija sklandi. Bausmės atlikimo metu, veikiamas socialinės aplinkos, nuteistasis laipsniškai perima socialinei grupei būdingas vertybes, socialinio elgesio normas, veiklos ir bendravimo su kitais būdus ir jo elgesys atitinkamai kinta. Nuo 2019-07-25 stebimas labiau disciplinuotas T. G. elgesys. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvauja mokymosi procese, pastaruoju metu pasižymi didesne motyvacija dalyvauti tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių poreikių valdymą. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvauja mokymosi procese, savanoriškai sumokėjo 20 eurų skolos antstoliams, dalyvavo pozityvaus užimtumo, intervencinėse pataisos priemonėse, skirtose emocijų valdymo, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės, atliko gerbūvio darbus. Teismas, išanalizavęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nors jos iš tiesų rodo tam tikrą teigiamą nuteistojo T. G. elgesio pokytį bausmės atlikimo metu, vis dėlto tai yra įprastas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, ir nėra pakankamas reikšti jam pasitikėjimą ir tikėti, kad jo resocializacija laisvėje šiuo metu bus sėkminga.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad T. G. pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė 18 metų, pirmą kartą nuteistas 20 metų, teistas 9 kartus, 5 kartus teistas už baudžiamuosius nusižengimus – teismo sprendimo nevykdymą. Tai parodo T. G. neigiamą nuostatą į priežiūrą ir apribojimus. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos. Ilgalaikė kriminalinio elgesio (vagysčių, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) istorija, po kurios padarytas labai sunkus smurtinis teisės pažeidimas, rodo nusikalstamo elgesio modelio lūžį. Nusikaltimai sunkėjantys. Nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai. Daroma išvada, kad antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki pastarojo nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik nuoseklus jo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Jo daromos veikos tyčinės, įžūlios, pastarąjį kartą susijusios su smurtu, neatsitiktinės, dėl chuliganiškų paskatų, padarytos be jokios aiškios priežasties, įžūliais veiksmais. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, kuri padarė bendrininkų grupe, jie buvo tam iš anksto gerai pasirengę, pasirūpinę priemonėmis, turėdami tikslą viešoje vietoje užpulti ir sužaloti žmogų.

Nustačius, kad nuteistojo elgesio rizika yra tik vidutinė, jo padaryta pažanga mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, tokia, kuri leistų teismui manyti, jog nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonės. Sutiktina, kad asmens byloje yra nemažai duomenų, leidžiančių tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo elgesį vertinti teigiamai, tačiau iš 2022-09-10 socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės bei intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius. Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, T. G. ne kartą baustas drausmine tvarka už įvairius režimo pažeidimus (paskutinį kartą 2019-07-25). Atvykęs į Vilniaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo T. G. nuo 2019-08-19 nei karto nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, tačiau ir neskatintas (paskutinis paskatinimas 2018-06-27). Kriminogeniniai poreikiai, apimantys nuostatų į darbinę veiklą, lėšų valdymo įgūdžių, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Nuteistasis tik dalinai vykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. Šios aplinkybės parodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nenuoseklus, jis ne kartą baustas drausmine tvarka ir nors nuo 2019-07-25 nėra užfiksuotų režimo pažeidimų, tačiau taip pat asmuo ilgai nėra skatinamas. Šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad asmuo ženkliai pagerino savo elgesį, dėl ko būtų vertas pasitikėjimo, kad ateityje nekartos nusikalstamo elgesio.

Taip pat pažymima, kad 2013-08-13 Psichologinės tarnybos specialistės išvadoje minima, kad nuteistasis esamą situaciją analizuoja iš subjektyvių pozicijų. Ambivertas, bendravimo įgūdžiai patenkinami, savivertės jausmas neadekvačiai aukštas. Stokoja atsakomybės jausmo, sunkiai sekasi pasimokyti iš bausmės bei patyrimo. Siauras interesų ratas. Darbinei veiklai motyvacija menka. Pasikartojančios nusikalstamos veikos rodo T. G. nesugebėjimą tinkamai identifikuoti ryšio tarp kilusių problemų ir kaip jis pats prisideda prie problemų atsiradimo. Nusikalstamų veikų metu T. G. buvo aktyvus dalyvis, kritiškai nevertino savo elgesio. Jis buvo atsainus savo elgesio pasekmių atžvilgiu. Jam būdinga apsunkinta socialinių situacijų interpretacija, savo poreikių nevaržymas ir abejingumas kitų asmenų atžvilgiu. Atsakomybės jausmas stokoja išreikštumo. Mąstymas konkretus. Nuteistasis nelinkęs apsvarstyti, planuoti ar atsižvelgti į savo elgesio pasekmių, turėjo kitų asmenų pozicijų suvokimo, kūrybinio ir abstraktaus mąstymo sunkumų. Tai lėmė problemų identifikavimo ir sprendimo stoką, tų pačių klaidų impulsyvų kartojimą, trukdė efektyviai pasiekti savo tikslų ir tiesiogiai siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu.

Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, sutinka, kad šiuo metu nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog T. G. padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų spręsti, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę ne pataisos namuose, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga T. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti T. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. G. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-260 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. G.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė