- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-464/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Violeta Ražinskaitė, Jonas Algimantas Venckus (pran.)
- Nuteistasis
- A. I., ir M
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. V., tačiau dėl jo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. I. nuteistas už tai, kad kartu su M. V. 2010 m. vasario 13 nuo 00 val. iki 3 val., jie veikdami bendrininkų grupe, perlipdami per tvorą, įsibrovė į saugomą UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) , ir iš teritorijoje stovėjusio ekskavatoriaus „ATLAS“, įsibraudami į kuro baką, pasikėsino pagrobti 50 litrų dyzelinio kuro, kurio 1 litro kaina 3,38 Lt, bendra 169 Lt vertė, po to tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) saugomoje teritorijoje stovėjusio sunkvežimio „VOLVO FH12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuro baką, iš kurio pasikėsino pagrobti 100 litrų dyzelinio kuro, kurio 1 litro kaina 3,35 Lt, bendra 335 Lt vertė, iš viso pasikėsino pagrobti 504 Lt vertės svetimo turto, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti ir sulaikyti policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. I. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliantas nurodo, kad savo kaltės neneigia, yra kaltas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis teigia suprantantis, kad nusikaltimo padarymo metu jam nebuvo išnykęs teistumas, todėl teismas paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. I. kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas, remdamasis BPK 20 straipsniu, įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija faktinių bylos aplinkybių. Nuteistasis nesutinka su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu, todėl nuosprendis peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Šiaulių apygardos teismas, skirdamas A. I. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino A. I. asmenybę, o būtent tai, kad jis buvo baustas administracine tvarka, teistas 6 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. I. atžvilgiu Kelmės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje. Iš byloje esančios Kelmės r. savivaldybės administracijos Tytuvėnų apylinkių seniūno pateiktos A. I. charakteristikos matyti, kad nuteistasis seniūnijoje žinomas kaip konfliktiška asmenybė (t. 1, b. l. 155). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, jog A. I. padarė nusikaltimų recidyvą, dėl ko jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę buvo atsižvelgta ir į tai, kad A. I. išsituokęs, nedirba, neregistruotas darbo biržoje. Pirmosios instancijos teismas pripažino A. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kėsinęsis pagrobti kurą iš aptvertoje teritorijoje stovėjusių transporto priemonių, nurodė visas nusikaltimo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. I. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis kėsinosi padaryti veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir paskyrė A. I. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, švelnesnę už įstatyme numatytą bausmės vidurkį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. I. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar per švelni, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. I. apeliacinį skundą atmesti.