Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-643-366/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-11
Bylos Nr.
1S-643-366/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Kategorijos
Nr. 1S-643-366/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 11 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs A. B. skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010-07-21 nutarties, kuria atmestas A. B. skundas dėl 2010-05-20 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro bei 2010-06-23 vyriausiojo prokuroro nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2007-10-27 Biržų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-516-07 dėl R. B. mirties priežasties nustatymo. 2008-03-05 Biržų rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-2-003-08 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str. dėl tarnybos pareigų neatlikimo VšĮ Biržų ligoninėje suteikiant medicinines paslaugas R. B.. Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2008-04-01 nutarimu abu aukščiau minimi ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vieną, paliekant Nr. 54-1-516-07. Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras P. Janulis 2009-11-18 nutarimu ikiteisminį tyrimą šioje byloje dėl R. B. mirties bei dėl tarnybos pareigų neatlikimo suteikiant R. B. medicinines paslaugas nutraukė, nesant jokios nusikalstamos veikos požymių. Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. Krogertas 2009-12-15 nutarimu nukentėjusiosios skundą dėl minėto nutarimo panaikinimo atmetė. Taip pat Biržų rajono apylinkės teismas 2010-01-12 nutartimi atmetė nukentėjusiosios A. B. skundą dėl 2009-11-18 ir 2009-12-15 prokurorų nutarimų panaikinimo. Tačiau Panevėžio apygardos teismas 2010-02-26 nutartimi panaikino Biržų rajono apylinkės teismo 2010-01-12 nutartį bei 2009-11-18 ir 2009-12-15 prokurorų nutarimus. 2010-03-03 nutarimu atnaujinus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-516-07 bei atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2010-05-20 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nesant nusikalstamų veikų požymių. Nukentėjusiajai šį sprendimą apskundus, Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2010-06-23 nutarimu jos skundą atmetė. Skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo 2010-07-21 nutartimi A. B. skundas dėl 2010-05-20 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro bei 2010-06-23 vyriausiojo prokuroro nutarimų panaikinimo taip pat buvo atmestas.

Šalies argumentai

Skundu nukentėjusioji A. B. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010-07-21 nutartį bei 2010-05-20 ir 2010-06-23 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokurorų nutarimus, ir bylą perduoti Biržų rajono apylinkės prokuratūrai tolimesniam ikiteisminiam tyrimui organizuoti. Jos teigimu, teismo nutartis ir prokuratūros prokurorų nutarimai yra nepagrįsti, priimti nepilnai, nevisapusiškai bei neobjektyviai išsiaiškinus visas baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes. A. B. manymu, po Panevėžio apygardos teismo 2010-02-26 nutarties, ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas bei jį kontroliavęs prokuroras taip ir neužtikrino minėtoje teismo nutartyje nurodytų tyrimo trūkumų pašalinimo ir tuo pačiu neužtikrino visapusiško, pilno bei objektyvaus tyrimo atlikimo. Nurodo, kad 2010-05-20 nutarimą priėmęs prokuroras visiškai nesigilino į ekspertizės akto turinį, nevertino nurodytą ekspertizę atlikusių specialistų kompetencijos, kad jos atlikimo metu nedalyvavo reikiamą kvalifikaciją ir praktinę patirtį turintis neurologas, kai esminis tinkamo gydymo ir priežastinio ryšio nustatymo klausimas yra neatsiejamai susijęs su jos vyrui taip ir nesuteikta neurologo konsultacija ir to pasėkoje laiku nepadaryta galvos kompiuterinė tomograma. Skunde teigiama, kad jei ne jos veiksmai (reikalavimai) guldyti vyrą į ligoninę ir dėl to sekusi tuo tikslu pagalba jos pažįstamų gydytojų, tai vyras nebūtų paguldytas į ligoninę, o būtų išvežtas į namus (nes taip liepė gydytojas D. J.) ir būtų miręs net ir nepabandžius jam suteikti tinkamos pagalbos gydymo įstaigoje, todėl šio gydytojo kaltė dėl tarnybos pareigu neatlikimo, net ir nesant priežastinio ryšio su jos vyro mirtimi, yra įrodyta, nes vien tokie gydytojo netinkami veiksmai, jo pareigų neatlikimas (nesuteikimas reikiamos pagalbos), padarė jai didelės žalos. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad mano vyrą guldyti į ligoninę ir nedelsiant gydyti buvo būtina, o šis gydytojas to nepadarė. Šioje byloje D. J. veiksmų atitikimas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai net nebuvo tirtas bei nebuvo vertintas. A. B. teigimu, ji ir jos velionis vyras patyrė didelės žalos vien tuo, kad gydytojas D. J. atsisakė vyrą guldyti į ligoninę ir liepė jam vykti iš ligoninės namo. Jos vyras į ligoninę buvo paguldytas ne gydytojo D. J. iniciatyva, o tik dėl jos veiksmų (reikalavimų). Šiuo aspektu šio gydytojo kaltė visiškai netirta ir nevertinta. Gydytojas D. J. net tinkamai neištyręs paciento, kuris, kaip vėliau jos reikalavimu buvo nustatyta, buvo sunkios ir kritinės būsenos – mirtį nulėmusios sunkios galvos smegenų traumos) atsisako jį guldyti į ligoninę, o liepia vykti į namus. BK 229 straipsnio numatyto nusikaltimo sudėties būtinasis objektyvusis požymis yra priežastinis ryšys tarp pareigų neatlikimo ar netinkamo jų atlikimo ir kilusių padarinių, o kilę padariniai šiuo atveju yra vien jai ir jos velioniui vyrui padaryta žala dėl nepagrįsto ir neteisėto atsisakymo hospitalizuoti jos vyrą bei jo tinkamo neištyrimo, be viso to liepimo jam vykti į namus.

Prokuroro nutarime formaliai nurodyta, kad buvo papildomai apklausti tam tikri asmenys, tačiau prokuroras nutarime nenurodė bei neaptarė kokias bylai reikšmingas aplinkybes šie asmenys patvirtino ar paneigė, taip ir nebuvo imtasi priemonių minėtiems prieštaravimams pašalinti. Taip nebuvo spręstas ir Panevėžio apygardos teismo 2010-02-26 nutartyje nurodytas klausimas dėl medicininį auditą atlikusių specialistų apklausų ir naujos teismo medicinos ekspertizės skyrimo reikalingumo. A. B. manymu, M.Romerio UTMI Vilniaus skyriaus ekspertų atlikta medicinos ekspertizė kelia pagrįstų abejonių dėl atliktos ekspertizės kokybės ir šios ekspertizės išvadų objektyvumo, teisingumo ir pagrįstumo, ir ji su šios ekspertizės išvadomis kategoriškai nesutinka. Teigia, kad dėl minėtos ekspertizės išvados ir jos vyro gydymo tinkamumo bei veiksmingumo, taip pat, ar jį gydę gydytojai nepažeidė šio ligonio gydymui taikytinų instrukcijų ir kokybės vadybos reikalavimų, pareikalauti pateikti savo išvadą Valstybinė medicininio audito inspekcija prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri atliko VĮ „Biržų ligoninės“ teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės tyrimą, ir kuri yra pateikusi priešinga, nei nurodyta ekspertizės akte Nr. EDM 93/09(01) išvada. Šį medicininį auditą atlikę asmenys šioje byloje turi būti apklausti specialistais dėl jų duotos minėtos išvados šioje byloje ir dėl minėto ekspertizės akto išvados pagrįstumo jų, Medicininio audito specialistų, vertinimu bei, ar minėtą ekspertizę atlikę asmenys turi reikiama kvalifikaciją bei kompetenciją.

Taip pat skunde pažymima, kad prokuroras, neturėdamas specialių medicinos srities ir ypatingai neurologijos žinių, pats įvertino, kad šių specialistų spręsti klausimai yra skirtingi ir nepaskyrė minėtų neaiškumų ir prieštaravimų spręsti atitinkamos srities specialistams. Todėl būtina skirti pakartotinę komisijinę deontologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti kitiems ekspertams bei į ekspertų komisijos sudėtį įtraukti reikiamą kvalifikaciją bei praktinę patirtį turintį gydytoją neurologą. A. B. manymu, visos aplinkybės rodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas aplaidžiai, nepilnai, nevisapusiškai bei neišsamiai, todėl jis atnaujintinas ir atliktinas pagal BPK reikalavimus, šio ikiteisminio tyrimo metu išsiaiškinant jos nurodytas aplinkybes bei kaltus asmenis patraukiant baudžiamojon atsakomybėn.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė atnaujinti ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, todėl nėra pagrindo skundžiamos teismo nutarties bei prokurorų nutarimų pripažinti pagrįstais.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad po Panevėžio apygardos teismo 2010-02-26 nutarties, kuria panaikinta Biržų rajono apylinkės teismo 2010-01-12 nutartis bei 2009-11-18 ir 2009-12-15 prokurorų nutarimai, priėmimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-516-07, atlikta tik maža dalis Panevėžio apygardos teismo 2010-02-26 nutartyje nurodytų veiksmų, kas sąlygoja ir tokių pačių kaip pastarojoje teismo nutartyje konstatuotų ikiteisminio tyrimo neišsamumo faktų įvardijimą. Bylos duomenys patvirtina, kad atnaujinus ikiteisminį tyrimą, vykdant Panevėžio apygardos teismo 2010-02-26 nutartį, buvo apklausti liudytojai V. G., A. K., D. B., kurie dėl įvykio senumo negalėjo detalizuoti jo aplinkybių, o pats D. J. parodęs pareigas atlikęs tinkamai bei duoti konkretesnius parodymus atsisakęs, taip pat surinkti medicininiai dokumentai. Atlikęs tik šiuos papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2010-05-20 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė. Tačiau skundą nagrinėjančio teismo manymu, pastarieji veiksmai nepašalino bylos medžiagoje esančių abejonių bei prieštaravimų dėl buvusios R. B. gydymo eigos bei gydytojų veiksmų tinkamumo ir teisėtumo gydant jį. Siekiant nustatyti, ar gydytojas D. J., teikdamas R. B. medicinines paslaugas, atliko ir ar tinkamai visas jam priklausiusias pareigas, aukščiau minėtiems liudytojams negalint konkretizuoti savo parodymų, liko neapklausti minėtų medicinos darbuotojų paaiškinimus po įvykio išklausę ir 2008-10-14 ataskaitą pateikę audito darbuotojai. Jie gali pateikti įvykio aplinkybėms būtiną informaciją tiek apie pačių nustatytas aplinkybes bei parengtą ataskaitą, tiek apie ligoninės darbuotojų duotus paaiškinimus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės akto Nr. EDM 93/09(01) išvadų 1 ir 4 punktuose nurodyta, kad gydytojas D. J. teisingai nustatė alkoholinę intoksikaciją, tačiau kaip matyti iš 2007-10-24 specialisto išvados (2 t., 42 b.l.), R. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tai patvirtina, kad nebuvo atlikta ir Panevėžio apygardos teismo 2010-02-26 nutartyje minima faktinių R. B. teiktų medicinos paslaugų bei jų atitikimo medicininiuose dokumentuose fiksuotai gydymo eigai analizė. Taip pat minėtos aplinkybės kelia klausimą, ar gydytojo D. J. neteisinga išvada dėl alkoholio intoksikacijos nesutrukdė jam teisingai nustatyti R. B. būklę, savalaikiai paskirti ir atlikti kompiuterinę tomogramą. Be to ekspertizės išvadose teigiama, kad R. B. tarpinė diagnozė buvo nustatyta teisingai ir sudarytas tinkamas gydymo planas, tačiau šiame ekspertizės akte neatsakyta į esminius klausimus, ar laiku buvo paskirta ir atlikta kompiuterinė tomograma ir ar anksčiau atlikus pastarąjį tyrimą, būtų buvę galima išgelbėti paciento gyvybę.

Byloje esantiems duomenims prieštarauja ir ekspertizės akto Nr. EDM 93/09(01) išvadų 5-7 punktų nuostata, teigianti, kad taikant medikamentinį gydymą ir stebint ligonį priėmimo skyriuje, ligonio būklė negerėjo, todėl ligonis buvo nukreiptas kompiuterinės tomogramos atlikimui. Sutinkamai su A. B. ir liudytojos D. M. parodymais, po žaizdos susiuvimo R. B. niekas nestebėjo, priešingai – atsisakę jį guldyti į ligoninę, jiems liepė važiuoti namo. R. B. ligoninės priimamajame dar kurį laiką buvo tik todėl, kad jo žmona pasipriešino tokiam nurodymui ir atsisakė jį išsivežti. Per tą laiką kol ji savarankiškai rūpinosi, kad vyrą paguldytų į ligoninę, jo niekas iš medikų neprižiūrėjo ir jokių tyrimų neatliko. Šie parodymai nepaneigti.

Atsakomybė pagal BK 229 str. atsiranda tuomet, kai dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, dėl neatsargumo neatliktų pareigų valstybės, juridinis ar fizinis asmuo patyria didelę žalą. A. B. parodė, kad dėl gydytojo D. J. atsisakymo guldyti R. B. į ligoninės stacionarą, ji patyrusi didžiulį stresą ir tai vertina kaip didelę žalą. Priimant skundžiamus sprendimus net nebuvo svarstoma, ar vien tokie gydytojo veiksmai kai jis atsisakė guldyti R. B. į ligoninės stacionarą nepadarė nukentėjusiajai A. B. didelės žalos, pasireiškusios stresu bei išgyvenimais ir ar tai nesudaro BK 229 str. sudėties.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad skundžiama teismo nutartis ir prokurorų nutarimai priimti nepilnai išsiaiškinus visas aplinkybes, todėl ikiteisminis tyrimas byloje dėl galimo gydytojo D. J. pareigų neatlikimo pagal BK 229 str. nutrauktas nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d. teismas,

NUTARIA:

Panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010-07-21 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-05-20 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-516-07 ir Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2010-06-23 nutarimą panaikinti ir bylą perduoti Biržų rajono apylinkės prokuratūrai tolimesniam ikiteisminiam tyrimui organizuoti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius