Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė,

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant:

prokurorui A. A.,

kaltinamajam M. R.,

nukentėjusiesiems E. D. ir V. D.,

nedalyvaujant civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamasis M. R., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ne anksčiau kaip 2015 m. gruodžio 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iki 2015 m. gruodžio 22 d., 13:14 val., paskambinus ir palaikius ryšį telefonu iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini)į nukentėjusiosios E. D. iš pradžių fiksuotojo ryšio telefono abonentą, o po to į jos mobiliojo ryšio telefono abonentą ir iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veikė Marijampolės pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), zonoje, ir prisistačius policijos pareigūnu, panaudojus išgalvotas istorijas ir įtikinus bei paveikus E. D., kuri suklaidinta veikė kaltininkų naudai, telefonu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš E. D. neteisėtai išgavo nukentėjusiosios E. D. sąskaitos banke SEB numerį, jos valdymui elektroniniu būdu suteiktą atpažinimo kodą, slaptažodį ir kodus pakankamus finansinėms operacijos atlikti, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos tapatybės patvirtinimo duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo telefonu ne anksčiau kaip 2015 m. gruodžio 22 dieną, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2015 m. gruodžio 22 d., 19:15 val., perdavė neteisėtai išgautus E. D. banko sąskaitos elektroninio valdymo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, M. R., kuris neteisėtai juos naudojo:

1) 2015 m. gruodžio 22 d., 19:15 val., internetu prisijungė iš IP adreso: 86.38.207.178, veikdamas (duomenys neskelbtini), prie E. D. banko sąskaitos ir paėmė 900 eurų paskolą iš UAB „Moment Credit“, kuri buvo išmokėta į E. D. banko sąskaitą, tuo sukūrė E. D. 900 eurų turtinę prievolę UAB „Moment Credit“ naudai;

2) analogiškai pasielgė ir 2015 m. gruodžio 22 d., 20:07 val., internetu prisijungė iš IP adreso: 192.168.90.20, veikdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, prie E. D. banko sąskaitos ir paėmė dar 500 eurų paskolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo išmokėta į E. D. banko sąskaitą, tuo sukūrė E. D. 500 eurų turtinę prievolę UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai;

3) analogiškai pasielgė ir 2015 m. gruodžio 22 d., 21:20 val., neteisėtai internetu prisijungė iš IP adreso: 86.38.207.178, veikdamas (duomenys neskelbtini), prie E. D. banko sąskaitos ir E. D. vardu paėmė 800 eurų paskolą iš UAB „IPF Digital Lietuva“, kuri buvo išmokėta į E. D. banko SEB sąskaitą;

4) analogiškai pasielgė ir 2015 m. gruodžio 22 d., 21:57 val., internetu prisijungė iš IP adreso: 86.38.207.178, veikdamas Pušyno g. 45, Zapyškyje, Kauno rajone, prie E. D. banko sąskaitos ir paėmė dar 387 eurų paskolą iš UAB „IPF Digital Lietuva“, kuri buvo išmokėta į E. D. banko sąskaitą, tuo sukūrė E. D. 1187 (800+387) eurų turtinę prievolę UAB „IPF Digital Lietuva“ naudai;

5) analogiškai pasielgė ir 2015 m. gruodžio 29 d., 08.26 val., internetu prisijungė iš IP adreso: 89.117.242.90, veikdamas Pušyno g. 45, Zapyškyje, Kauno rajone, prie E. D. banko sąskaitos ir paėmė 700 eurų paskolą iš UAB „Nordecum“, kuri buvo išmokėta į E. D. banko sąskaitą;

6) analogiškai pasielgė ir 2015 m. gruodžio 29 d., 11:28 val., internetu prisijungė iš IP adreso: 86.38.189.155, veikdamas Pušyno g. 45, Zapyškyje, Kauno rajone, prie E. D. banko sąskaitos ir paėmė dar 750 eurų paskolą iš UAB „Nordecum“, kuri buvo išmokėta į E. D. banko sąskaitą, tuo sukūrė E. D. 1450 (700+750) eurų turtinę prievolę UAB „Nordecum“ naudai.

Tokiu būdu, M. R. bendrais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmais, E. D. vardu buvo neteisėtai sukurtos 6 turtinės prievolės ir iš viso į E. D. banko sąskaitą gautos 4037 (800+387+900+500+700+750) eurų paskolų lėšos.

Gavus dalį paskolų lėšų į E. D. banko sąskaitą, 2015 m. gruodžio 23 d. telefonu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suklaidinta E. D., veikė tariamai padedama policijos pareigūnams, 2015 m. gruodžio 23 d., iki 10:44 val., ji iš savo banko sąskaitos bankomate Žemaičių pl. 23, Kaune, išėmė 1400 eurų grynaisiais ir pagal ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tariamo pareigūno, telefonu duotą nurodymą 2015 m. gruodžio 23 d., iki 10:44 val., AB „Lietuvos pašte“, Žemaičių pl. 23, Kaune, pašto perlaida išsiuntė 1400 eurų sumą M. R., kuriuos M. R. atsiėmė 2015 m. gruodžio 23 d., 10:44 val., Kauno centriniame pašte, Laisvės al. 102, Kaune, ir tokiu būdu pats užvaldė pinigus.

Tokiu būdu, M. R. bendrais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmais suklaidinta E. D. iš viso išsiuntė ir perdavė kitiems asmenims 4750 (1400+1230+1400+670+50) eurų lėšas (turtą).

Nurodytais M. R., veikusio bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veiksmais, M. R. savo ir kartu veikusių bendrininkų naudai užvaldė iš viso 4750 eurų lėšas bei padarė nukentėjusiajai E. D. 50 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam V. D. – 670 eurų turtinę žalą, UAB „Moment Credit“ – 900 eurų turtinę žalą, UAB „Ferratum“ – 500 eurų turtinę žalą, UAB „Nordecum“ – 1450 eurų turtinę žalą, UAB „IPF Digital Lietuva“ – 1187 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis M. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis nuo 2013 metų bendravo su draugu vardu T., su kuriuo kartu mokėsi Zapyškio pagrindinėje mokykloje, su juo bendravo per facebook. 2015 metų gruodžio mėnesį T. paprašė jam padėti, prašė leisti pasinaudoti jo sąskaitą, kad į jo tai yra M. R., sąskaitą būtų pervesti pinigai, o jis pinigus nuimtų ir atiduotų jiems. T. sakė, kad iš jo ir jo draugų antstoliai išieško pinigus, todėl to per savo sąskaitas daryti negali, žadėjo už paslaugą jam sumokėti. Jis sutiko ir parašė savo telefono numerį. Po trijų dienų su tomu jo prašymu jie susitiko Akropolyje. T. jo klausė, ar jis gali padėti, ar jis neturi antstolių, tai yra, ar antstoliai neišieško iš jo piniginių sumų, ar jis neapgaus, ar nepabėgs su pinigais. Jis T. sakė, kad iš jo antstoliai nieko neišieško, jis gali padėti, neapgaus ir nepabėgs. T. sakė, kad reikia palaukti, kad atvažiuos dar vienas jo draugas. Taip jie Akropolyje vaikščiojo apie dvi valandas, jis padavė T. kortelę su jo banko sąskaitos numeriu. Prie jų priėjo vaikinas, vardu N., kurio iki to laiko jis nepažinojo. Kai prie jų atėjo nerijus, T. jau nebekalbėjo. N. jo klausinėjo to paties, ar jis neturi įsiskolinimų, kuriuos išieško antstoliai, ar jis sutinka, kad į jo sąskaitą būtų pervesti pinigai, kuriuos jam reikės nuimti nuo sąskaitos ir atiduoti, ar jis nepabėgs, neapgaus. Jis sakė, kad sutinka, jog į jo sąskaitą būtų pervesti pinigai, jokių skolų iš jo neišieško, jis sutiko nuimti pinigus ir atiduoti jiems, patikino, kad jis nepabėgs ir neapgaus, kad jis jiems padės. N. pasakė, kad nežino kada, gal už savaitės, o gal už mėnesio, į jo sąskaitą bus pervesti pinigai, o tada jis jam paskambins, ir pasakys kam reikės atiduoti nuimtus pinigus. Jis N. pasakė savo telefono numerį. Jis sutiko su pasiūlymu, kadangi tuo metu jis nedirbo, jam trūko pinigų. N. jam sakė, kad padės, kad duos jam pinigų, kiek jam duos pinigų jis nepaklausė. Jie kalbėjo apie valandą, po to nuėjo pavalgyti ir susitarė, kad jis jiems padės. Po maždaug savaitės laiko, 2015 metų gruodžio mėnesio viduryje, jam paskambino N. ir pasakė, kad gal jis nori susitikti. Jis nuvažiavo į Akropolį, ten atvažiavo ir N., automobilį vairavo kitas vaikinas. Jie nuvažiavo į kažkokį Raseinių rajono kaimelį, vairuotojas jį su N. paliko kažkokiame vasarnamyje, kieme. N. jo klausinėjo, ką jis veikia, kuo užsiima, ar jis jo neapgaus, ar nepaves. Jis atsakė, kad mokosi 12 klasėje, nors jos nepabaigė, jis klausė Nerijaus, kodėl jis klausinėja vis to paties. Jie išgėrė du butelius alkoholinių gėrimų, Po kiek laiko atvažiavo tas pats vairuotojas ir kartu su N. parvežė jį į namus. 2015 m. gruodžio 18 ar 19 dieną, apie 18 valandą jis buvo Akropolyje, jam paskambino N. ir pasakė, kad jis turi laukti, kad jam turi būti pervesti pinigai. Jis patikrino sąskaitą, pinigų dar nebuvo, už kokių dešimties minučių jis vėl patikrino sąskaitą ir pamatė, kad jo sąskaitoje yra gal 450 eurų. Jis tuos pinigus nuėmė, paskambino N. ir pasakė, kad pinigai yra. N. pasakė, kad dabar negali atvažiuoti ir davė telefono numerį, pasakė, kad tam žmogui jis atiduotų pinigus. Tas kitas žmogus jam pasakė, kad jis paimtų taksi ir atvežtų pinigus prie prekybos centro „Molas“, už taksi pasakė sumokėti iš nuimtų pinigų, susitarė susitikti autobusų sustojime. Kai jis atvažiavo taksi automobiliu, prie stotelės jo jau laukė apie 50 metų amžiaus žmogus. Jis priėjo ir pasisveikino, jis taip pat pasisveikino ir paklausė „ar čia tu manęs lauki?“. Vyriškis atsakė, kad taip, tai jis, Jis paklausė taksisto, kiek kainuos kelionė pirmyn ir atgal, padavė taksistui 10 eurų, o tam vyriškiui padavėm atrodo 440 eurų. Netrukus jam paskambino N., paklausė, ar jis atidavė pinigus, jis pasakė, kad pinigus perdavė. Tada N. paklausė, ar jis galės dar kartą padėti, jis atsakė, kad padės. Tada N. jam pasakė, kad jei jis dar kartą padės, tada su juo atsiskaitys už abu kartus. N. jam paskambino po kokių dviejų dienų, prieš Kūčias. Jis pasakė, kad tą dieną į jo sąskaitą bus pervesta 700 eurų, klausė, ar jis galėsi juos nuimti ir perduoti jiems, jis atsakė, kad galės. N. pasakė, kad jis nuvažiuotų į Akropolį, nueitų į trečiame aukšte esančią piceriją, ten bus blondinė padavėja, kuri jo laukia ir kuriai jis turi paduoti pinigus. Jis Akropolyje nuėmė tris šimtus eurų, o likusius nuo sąskaitos nuėmė banke. Jis nuėjo į piceriją, ten pamatė priekyje sėdinčią blondinė picerijos darbuotoja. Jis priėjo, pasisveikino ir jos paklausė, ar jai jis turi paduoti pinigus, ji atsakė, kad taip, jai, jis padavė padavėjai pinigus, jam už tai niekas jokių pinigų nedavė. Jis suprato, kad jį apgaudinėja, nieko jam nemoka. Jei jam būtų sumokėję, jis nebūtų pagalvojęs, kad čia vyksta apgaulė. Netrukus jam paskambino nerijus, paklausė, ar jis padavė pinigus. Jis atsakė, kad pinigus padavė ir paklausė, kada jam duos pinigų. Jis tikėjosi gauti 50 eurų. N. atsakė „palauk truputį, turiu skolas atiduoti, pats pinigų neturiu“. N. pasakė, kad jam reikės dar vieną kartą nuimti ir atnešti pinigus, tačiau jis atsakė, kad nenori, kad jis jį apgaudinėja. Tačiau N. supyko, jis įkalbinėjo jį dar vieną kartą nuimti ir atnešti pinigus, kalbėjo gražius dalykus moralės klausimais, sakė, kad jis laikytis savo žodžio. N. sakė, kad jis jam paskambins, , kad gal jam išeis paduoti jam, tai yra M. R., pinigų. Už poros dienų, dar prieš šventes, apie 10 val. N. vėl jam paskambino, pasiūlė jam susitikti. Jis su N. susitiko dienos metu Akropolyje. N. pasakė, kad į jo sąskaitą vėl turėtų pervesti pinigų, sakė, kad jis vėl turės nuo sąskaitos nuimti ir paduoti pinigus, jie pasivaikščiojo, nuėjo iki turgaus. Taip jie vaikštinėjo apie valandą. N. kažkas paskambino, tada jis pasakė, kad pinigai jau pervesti. Jie abu nuėjo į Akropolį. Jo sąskaitoj buvo 700 ar 800 eurų, jis tiksliai neprisimena. Jis 300 eurų nuėmė bankomate, o kitus paėmė nuo sąskaitos banke. Tuos pinigus jis padavė N.. N. pasakė, kad skuba, padavė jam 20 eurų, pasakė, kad dabar daugiau pinigų duoti jam negali, paduos kitą dieną, kiek paduos jis nesakė. Gal kitą dieną, dar prieš Kūčias, apie 8 valandą, jam vėl paskambino N., paklausė, ar jie gali susitikti, išgerti alaus. Jis sutiko, apie 9 val. nuvažiavo į Akropolį, susitiko su N., kartu nuėjo į C. C. C. pica, užsisakė pavalgyti, po bokalą alaus. N. už viską sumokėjo ir pasakė, kad reikia paskutinį kartą nuimti pinigus ir atiduoti jam, žadėjo už tai atsiskaityti, sakė, kad turi būti pervesta 1 300,00 eurų, kiek už tai sumokės N. nesakė. Jie nuėjo į centrinį paštą, N. padavė jam kodą, šį patą jis ėjo ienas, N. jo laukė lauke, sakė, kad jis lauke parūkys. Į paštą jo vardu buvo pervesti pinigai iki pareikalavimo. Jis nuėjo į paštą, pasakė, kodą, paėmė 1300,00 eurų ir atnešęs pinigus padavė juos N.. N. pasakė, kad jam skubiai reikia su kažkuo susitikti, prašė jo palaukti apie 20 minučių. Jis sutiko palaukti, pasakė, kur jis bus, N. žadėjo jam paskambinti. Tada jis nuėjo į kavinę, pavalgė, tačiau iš nerijaus skambučio nesulaukė. Palaukęs apie 40 minučių, jis mėgino paskambinti N., tačiau Nerijaus telefonas buvo išjungtas. Jis skambino N. kokią savaitę, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Po Naujųjų Metų, 2016 metų sausio mėnesio viduryje, N. atvažiavo pas jį į namus ir klausė, gal jis dar kartą gali padėti, tačiau jis N. atsakė, kad nepadės, kad jį jau vieną kartą apgavo. N. pasakė, kad gali sumokėti, tačiau jis N. atsakė, kad nereikia, jis jam tikrai nebepadės. Tuo metu išėjo jo mama, ji pradėjo šūkauti, klausė, kas čia toks ir ko jam čia reikia. Mama neleidžia jam su daug kuo bendrauti. Nuo to karto jis nei Nerijaus nei Tomo nebematė, su jais nekalbėjo. Parodė, kad jis suprato, kad jie te telefoniniai sukčiai, kada trečią kartą nuiminėjo pinigus, suprato, kad nuimdamas pinigus jis taip pat darė nusikaltimą. Pradžioje apie tai negalvojo, jis tik norėjo gauti pinigų. Kai jis savo broliui M. R., kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, papasakojo apie tai, kaip nuimdavo pinigus ir atiduodavo nurodytiems asmenims, brolis jam pasakė, kad jis prisidirbo, kad čia taip vadinama „alio, mama“, tačiau tuo metu jis jau pats buvo supratęs, kad daro nusikaltimus. Parodė, kad jis nukentėjusiųjų duomenų nežinojo, tik naudojo savo sąskaitą pinigams pervesti. Tvirtina, kad jis prie savo sąskaitos iš namų kompiuterio niekada nesijungė, parodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį, kai vyko tie įvykiai, jis apie savaitę laiko gyveno pas savo draugą D. J. (duomenys neskelbtini), namuose kompiuteriu galėjo naudotis jo brolis ir jo sesuo. Namo jis sugrįžo 2015 m. gruodžio mėnesį prieš Kūčias. Nurodė, kad iš kur į jo sąskaitą buvo pervedami pinigai jis netikrino. Pareiškė, kad civilinius ieškinius pripažįsta, kadangi mano, kad vis tiek jam reikės viską sumokėti, nors nusikaltimų prieš akcines bendroves jis nepadarė. Nurodė, kad prie bendrovių kompiuteriu jis nesijungė, tokių sumų nenuiminėjo, pirmą kartą jis nuo savo sąskaitos nuėmė 450 eurų, antrą kartą nuo savo sąskaitos nuėmė 700 eurų, trečią kartą nuo savo sąskaitos nuėmė 700 ar 800 eurų ir ketvirtą kartą jis pašte atsiėmė 1300 eurų, tokias sumas jis ir pripažįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamasis M. R. savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiųjų E. D. ir V. D., liudytojų S. K. ir A. N. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji E. D. parodė, kad 2015 metų gruodžio 21 ar 22 dieną, jai namų telefonu paskambino vyriškis, kuris prisistatė tyrėju E. V.. Jis jos paklausė, ar ji, ponia E. D., darė kokias nors perlaidas. Jis pasakė, kad jai žmogus, kurio pavardę pasakė, tačiau ji jos neprisimena, pervedė į jos sąskaitą didelę pinigų sumą, gal 6000 eurų, klausė, ar ji po to pervedė šią pinigų sumą kitam žmogui, kurio pavardę pasakė, bet ji neatsimena. Ji atsakė, kad ji jokių perlaidų nedarė ir kad ji tokios pinigų sumos neturi. Tada tas vyriškis pasakė kad prie jos sąskaitos gali kažkas būti prisijungęs, gali būti ir banko darbuotoja, klausė ar ji turi elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Ji atsakė, kad labai seniai iš banko buvo pasiėmusi elektroninės bankininkystės duomenis, tačiau jais nesinaudojo. Kitą dieną jai paskambino tas pats vyriškis ir pasakė, kad būtų gerai, jog ji išsiimtų elektroninės bankininkystės kortelę. Ji paklausė, ar tai būtina. Vyriškis jai atsakė, kad ji yra „švari“, tačiau per jos atsiskaitomąją sąskaitą eina nešvarūs pinigai, pasakė, kad jie prisijungs prie jos sąskaitos ir pamatys, kas per jos banko sąskaitą plauna pinigus. Ji nuėjo į SEB banką, sudarė elektroninės bankininkystės paslaugų teikimo sutartį.

Nukentėjusioji E. D. pareiškė, kad įvykiai buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. D. parodė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. jai į fiksuotojo ryšio telefoną paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatė policijos pareigūnu E. V.. Paklausė apie perlaidas. Kitą dieną vėl sulaukė analogiško skambučio, jos paprašė padiktuoti prisijungimo kodus prie banko sąskaitos. Po to tariamas pareigūnas jai skambino į mobiliojo ryšio telefoną iš Nr. (duomenys neskelbtini). Banko prisijungimo duomenis ji perdavė mobiliuoju telefonu. Nurodė jai netikrinti savo banko sąskaitos. Po kelių dienų vėl paskambino, nurodė paimti pinigus iš bankomato ir pašte padaryti perlaidą iki pareikalavimo R.. Po kelių dienų vėl pagal nurodymą ėmė 1230 eurų iš bankomato, juos pašto perlaida išsiuntė A. N.. Po to grynino pinigus iš sutuoktinio V. D. banko sąskaitos - 670 eurų, kuriuos perdavė vyrui, suvyniotus į žurnalą, pėsčiųjų perėjoje Šilainiuose. Vakare telefonu jos apgavikas telefono sąskaitų papildymų kodų. Ji nupirko papildymų kodus ir juos padiktavo telefonu (8 papildymai po 5 eurus) Apklausta papildomai nukentėjusioji E. D. parodė, kad 2015-12-21 arba 22 dieną, tikslios datos neprisimina, galimai apie 20 val. vakaro, jai į fiksuotojo ryšio telefoną paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė tyrėju E. V. iš policijos. Išgalvotų istorijų pagrindu apie tariamai neteisėtą sąskaitos naudojimą iš jos išgavo kitą dieną, nes tą dieną skubėjo į darbą naktinėje pamainoje. Dėl to kodus perdavė kitą dieną, nes vėl sulaukė skambučio apie 13.00 val. Kitą dieną antrojo skambučio metu padiktavo surastuosius kodus, tačiau jie buvo senai gauti iš banko ir buvo netinkami, nes nebegaliojo. Jai vyras nurodė eiti į banką ir gauti naujus kodus, paprašė mobiliojo telefono numerio, kurį ji padiktavo. Ji nuėjo į SEB banką, (duomenys neskelbtini), kur gavo naujus kodus. Ne už ilgo, dar nespėjus grįžti iš banko namo, ji sulaukė skambučio į mobiliojo ryšio telefoną su prašymu diktuoti kodus. Ji prašymą įvykdė. Vyras ją perspėjo, kad ji nesinaudotų banko kortele, kad ji niekam nieko nesakytų, nes tai slapta. Ji juo patikėjo. Vyras pažadėjo paskambinti kitą dieną. Vyras jai skambindavo ne kartą ir ne iš to paties numerio, prisiminė, kad vieno numerio paskutiniai skaičiai buvo 20, taigi jis jai skambino iš kokių trijų ar keturių skirtingų telefonų numerių, kurių nėra išsaugojusi, bet su ja kalbėjusio vyro balsas buvo visada tas pats. 2015 m. gruodžio 23 d. ryte vėl paskambino tas pats vyras, kurs nurodė paimti iš bankomato 1400 eurų. Ji tai įvykdė netoli namų esančiame bankomate, Žemaičių plente, ties IKI parduotuve, paėmė 1400 eurų (septynis kartu po 200 eurų). Kol ėmė pinigus iš bankomato, palaikė ryšį su kaltininku telefonu, kuris duodavo nurodymus. Kai turėjo 1400 eurų, pagal nurodymą nuėjo į paštą IKI parduotuvėje ir padarė pašto perlaidą R.. Vyras nurodė, kad reikia dar nuimti pinigų, bet to padaryti tą pačią dieną dėl viršyto limito padaryti nepavyko. 2015-12-24 sulaukė vyro skambučio, kuris informavo apie sąskaitos užblokavimą. Nurodė jai kreiptis į banką ir išspręsti problemą. Banke telefonu jai problemos neišsprendė, nurodė pačiai atvykti į banką po švenčių. 2015-12-28 ji nuvyko į SEB banko filialą (duomenys neskelbtini). Banko darbuotoja jos paklausė, ar ji tikrai pati ėmė greituosius kreditus, kurių lėšos buvo pervestos į jos banko sąskaitą. Ji patikino, kad tikrai ėmė pati, nes taip jai sakyti liepė skambinęs vyras, kuris ją įtikino, kad ir banko darbuotojai gali būti susiję su pinigų plovimu, patarė jai sakyti, kad ji pati ėmė asmeniškai visus kreditus buto remontui. Banke ji raštu patvirtino, kad pati ėmė kreditus ir bankas atblokavo jos sąskaitą. Ji banke paėmė grynaisiais 1330 eurų, iš kurių vyras jai nurodė 1230 eurų tą pačią dieną pervesti pašto perlaida A. N., gyvenančiam K. R.. 100 eurų ji pasiliko sau, nes tai buvo jos pinigai. 2015-12-29 ji vėl sulaukė skambučio telefonu, tas pats vyras, kuris teigė, kad nusikaltėlio sulaikymui reikia dar paimti pinigų padaryti perlaidą. 2015-12-29 ji trečią kartą išėmė 1450 eurų (50 eurų buvo jos asmeniniai pinigai ir ji juos pasiliko sau) šalia IKI parduotuvės esančiame bankomate (duomenys neskelbtini). Pašte Jotvingių gatvėje vėl pervedė A. N. 1400 eurų. 2015-12-31 telefonu tas pats vyras prašė sėkmingam operacijos užbaigimui gauti pinigų. Ji prašė išsimokėtinai PC „Mega“ Topo centre televizoriaus, bet tai buvo neįmanoma (greičiausiai pamatė, kad ji turi daug paskolų). Skambinusiajam vyrui ji pasakė, kad turi savo vyro V. D. banko kortelę. Gavo nurodymą ja paimti 670 eurų. Ji išėmė pinigus grynaisiais, juos perdavė nepažįstamam vyrui suvyniotus į žurnalą, kai ėjo per pėsčiųjų perėją, su juo nekalbėjo, tik staigiai perdavė pinigus, jo neatpažintų. Taip jai nurodė elgtis telefonu jos veiksmus kontroliavęs vyras. Pagal to paties vyro nurodymus ji nupirko „Tele 2“ papildymų kodų (8 po 5 eurus) ir vieną papildymą „Labas“ (10 eurų). Kad yra apgauta, suprato 2016-01-04 dieną, kai pakartotinai nuvyko į banką. Tik tada kreipėsi į policiją. Elektroninis adresas (duomenys neskelbtini) jai nepriklauso. Ji neturi jokio elektroninio pašto adreso. Jos sutuoktinis V. D. paskolos neėmė, ji iš jo banko sąskaitos išėmė grynaisiais 670 eurų, kuriuos perdavė į rankas vyrui pėsčiųjų perėjoje (1 t., b. 1. 30-31, 33-35, 37-38, 40-41, 43-44). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad po Naujųjų metų, 2016 m. pradžioje, ėmė keistis jo numeriai, ji gaudavo žinutes, kad ji turi paskambinti nurodytu numeriu. Dar prieš Kalėdas jai taip pat skambino ir klausė, ar jos vyras turi elektroninį paštą. Jai sakė, kad prie viso to gali būti prisidėję banko darbuotojai, liepė jai nieko nesakyti savo vyrui, nes čia viskas slapta, jei ji pasakys, jie viską sužinos, todėl ji viską pasakė savo vyrui tik po naujųjų Metų. Po Naujųjų metu ji paklausė, ar nebus pas ją tų pinigų. Vyriškis jai pasakė, kad buhalterė į jos sąskaitą perveda pinigus, o kai ji padaro perlaidą, ateina nusikaltėlis ir jie jį sugauna. Ji tuo patikėjo. Apie kreditus jis jai minėjo. Kai jai nebuvo pervesti 670 eurų, ji 670 eurų nuėmė nuo vyro sąskaitos. Jis sakė, kad yra dar trys nukentėjusiosios, visos daro tą patį, ir viskas sekasi gerai. Tas vyriškis žadėjo jai tuos pinigus gražinti, tačiau 2016 m. sausio 4 d. ji nuėjo į banką, pinigų nebuvo, banko valdytojas jai viską paaiškino, jai parodė informaciją apie paimtus kreditus. Tada ji pasikeitė kortelę ir užblokavo elektroninę bankininkystę ir kreipėsi į policiją. Tas vyriškis po to jai skambino, paklausė jos, ar ji pažiūrėjo ar gavo 670 eurų, sakė, kad tie pinigai jau pervesti. Ji atsakė, kad nueis ir pažiūrės. 2016 m. sausio 5 d. ar 6 d., apie antrą valandą, ui sulaukė skambučio. Jai pasakė, kad reikia aptarti įvykius, todėl reikia susitikti (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „IKI“, pasakė, kaip jis bus apsirengęs. Ji su savo vyru nuvažiavo prie parduotuvės, tačiau ten pagal nurodytą aprangą vyriškio nebuvo. Tą pačią dieną ji gavo žinutę: labą diena, ponia, čia tyrėjas, aš jums paskambinsiu“, telefono numeris buvo pakeistas. Jie nuvažiavo į policiją, parodė tyrėjui žinutę, tyrėjas pasakė nekreipti į žinutes dėmesio ir į jas neatsakinėti. Pareiškė, kad civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš kaltininko 50 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti jos naudai.

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad 2016 m. sausio 4 d., jam sugrįžus iš darbo ir būnant namuose, jam paskambino jo žmona E. D. ir pasakė, kad ji padarė didelę klaidą, pervedė kažkam didelę sumą pinigų. Jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo į banką. Jo žmona išėjo iš banko ir pasakė, kad pervedė kažkam daug pinigų, sakė, kad reikia važiuoti į policiją.

Nukentėjusysis V. D. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad2016 m. sausio 4 d. jam sutuoktinė E. D. pasakė, kad ją apgavo sukčiai, kurie paskambino iš pradžių į fiksuotojo ryšio telefoną, o po to – į jos mobiliojo ryšio telefoną apgaule išviliojo iš jos banko duomenis, jų pagalba sudarė paskolų sutartis, gautas paskolų lėšas sutuoktinė pati išgrynino bei persiuntė kažkokiems asmenims. Iki tol apie tai jis nežinojo. Taip pat sutuoktinė jam pasakė, kad ji iš jo banko sąskaitos išėmė 670 eurų, kuriuos atidavė nepažįstamam vyrui. Sutuoktinė jam prasitarė tik dabar susivokusi, kad yra apgauta. Tuomet jis jai patarė kreiptis į policiją. Edita 2016-01-04 buvo nuvykusi į banką ir tik tada suprato, kad yra apgauta, tuomet ir jam papasakojo. Jis 670 eurų įnešė į savo kreditinės kortelės sąskaitą. Kortelę savo valia buvo davęs sutuoktinei, nes jie yra šeima ir kartu ja naudojasi. Jam yra žinoma, kad E. D. neturi elektroninio pašto. 670 eurų priklausė jam. Dėl šios priežasties patyrė 670 eurų turtinę žalą ir reiškia 670 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 52-53, 55-56, 58-59). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tuo pačiu laikotarpiu iš to paties telefono jam skambino moteris, prisistačiusi banko darbuotoja, ir pasakė, kad jis buvo paėmęs 10 000,00 eurų dydžio paskolą, kad pirko automobilį, kad ji viską mato. Jis pasakė moteriškei, kad ši išsipagiriotų, tada ji padėjo ragelį. Jis pokalbį įrašė ir jo įrašą perdavė tyrėjai. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamojo 670,00 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Liudytoja S. K. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji dirbo Lietuvos pašto skyriuje (duomenys neskelbtini), dienų neatsimena, tačiau prisimina moterį, kuri atėjo daryti perlaidą iki pareikalavimo prieš Kalėdas. Moteris visą laiką kalbėjo telefonu, kai ji jos paklausdavo apie daromą perlaidą, ji iškart klausdavo žmogaus, su kuriuo kalbėdavo telefonu, jis jai pasakydavo, ką atsakyti. Moteris buvo apie 45 m. amžiaus, žema, tamsių plaukų, atrodė išgerianti, ji buvo pasimetusi ir vykdydavo nurodymus, gautus telefonu, kiek ji suprato. Vardas jos lyg Edita, bet tiksliai neprisimina. Perlaidą darė apie 1400 eurų, kokį žmogų nurodė neprisimina. Kvitą ir perlaidos lapą ji jai atidavė. Po Kalėdų ta pati moteris vėl atėjo į paštą ir norėjo padaryti perlaidą iki pareikalavimo. Situacija buvo tokia pati, ji vėl vykdė nurodymus, gautus telefonu. Antra suma buvo virš 1000 eurų, tiksliai neprisimina. Kiekviena perlaida jų pašto skyriuje yra registruojama, padaroma dokumento kopija (2 t., b. l. 25-26). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas A. N. pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis gyvena V. B. g. 12-7, K. R.. Gyvena kartu su motina. Jis yra išsituokęs. Niekas kitas jo dokumentu nesinaudoja, nepastebėjo, kad dokumentas būtų buvęs paimtas be jo žinios. 2015 m. gruodį jis nedirbo. Jo finansinės pajamos buvo tik pašalpos. Niekas jo nenorėjo priimti į darbą, kadangi turėjo invalidumo grupę. Elektroninės bankininkystės paslaugomis jis nesinaudoja. Prisimena, kad 2015 m. gruodį jis itin daug vartojo alkoholinių gėrimų. Per dieną jis išgerdavo tiek, kad nieko neprisimindavo, nukrisdavo ten, kur gerdavo, miegodavo ten, kur papuldavo, gėrė alkoholius gėrimus apie metus laiko, kiekvieną dieną, tai yra 2015 metais. Jis vartodavo alkoholinius gėrimus su daug asmenų, kurių tikrai negalėjo įvardinti, nes jie įvairūs. Kuomet vartojo alkoholinius gėrimus, su savimi nešiodavosi piniginę, kurioje laikydavo pinigus ir savo asmens tapatybės kortelę. 2015 m. gruodį jis nebuvo pametęs ar praradęs savo piniginę su joje esančia asmens tapatybės kortele. Galbūt ir galėjo kas nors iš sugėrovų paimti jo asmens tapatybės kortelę bei ja pasinaudoti jam nežinant. Nebuvo kortelės pasigedęs. Jis 2015 m. gruodžio 28 ir 29 dienomis, būdamas blaivus, tikrai negalėjo nueiti į K. R. paštą ir paimti 1230 ir 1400 eurų. Būdamas neblaivus, pagiringas galėjo pats nueiti į K. R. paštą ir paimti minėtus pinigus. Galėjo 2015 m. gruodžio pabaigoje nueiti į K. R. paštą ir atlikti finansines operacijas. Jis neneigia, kad 2015-12-28 ir 2015-12-29 pinigų perlaidos išmokėjimų dokumentuose yra jo paties padarytas parašas. E. D. nepažįsta, M. R. taip pat. Apklaustas papildomai A. N., kad jis prisiminė, jog jis buvo nuėjęs 2015 m. gruodžio 28 ir 29 dienomis pietų metu apie 12:00 val. į K. R. esantį paštą, J. B. g. 6A, K. R., kuriame atsiėmė 1230 eurų ir 1400 eurų, nors ir buvo neblaivus, tačiau prisiminė, kad pinigus skaičiavo (1400 ir 1230 eurų). Prisiminė, kad tai galėjo būti 2015 m. gruodžio 28 d., pietų metu, apie 11:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis ėjo pro paštą, esantį K. R., sutiko nepažįstamą asmenį, kuris jį užkalbino. Jį matė pirmą kartą. Neprisiminė, ką su juo kalbėjo. Jį užkalbinęs asmuo nebuvo šiandien jam matytas akistatos metu M. R.. Sutiktajam vyriškiui buvo apie 40 metų, jis buvo trumpai kirptų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, jis jo jokių individualių bruožų neprisimena. Jis jo negalėtų atpažinti. Jis buvo itin ištroškęs alkoholio, jis jam nupirko butelį degtinės ir jis išgėrė, tačiau ne visą butelį, apsvaigo dar labiau. Sutiktasis vyriškis negėrė alkoholio su juo, jis buvo blaivus. Jis jo paprašė jam priklausančios asmens tapatybės kortelės Nr.13681870, paaiškino, kad jo vardu bus gauta pinigų suma, nepasakė kokia tiksliai. Jis sutiko, nesigilindamas nei kokia suma, nei už ką pinigai bus gauti, nieko blogo neįtarė. Po maždaug 30 minučių sutiktasis pasakė, kad reikia nueiti į K. R. paštą ir paimti pinigus. 2015-12-28 gal apie 13:00 val. tiksliai neprisimina jis vienas nuėjo į paštą ir paėmė 1230 eurų. Sutiktasis vyriškis jam padavė raštelį, ant kurio buvo užrašyti duomenys, kokias perlaidas padaryti. G. J. nepažįsta. A. L. nepažįsta. Neprisimina, dėl 2015-12-29 gautųjų 1400 eurų. Yra tikras, kad nuimtų pašto perlaida gautųjų 1230 ir 1400 eurų sau nepasiliko, perdavė sutiktajam vyriškiui prie pašto. Vyriškis į paštą kartu su juo nėjo, laukė gatvėje prie pašto. Jis, būdamas neblaivus, nesuprato, kad juo naudojosi. Jis nesuprato, jog 1230 eurų ir 1400 eurų yra įgyti nusikalstamu būdu. Jis jokios naudos negavo. Daugiau sutiktojo vyriškio nematė. Nėra jo matęs ir K. R.. 2015 m. gruodį jis neturėjo jokio darbo, gyveno iš pašalpų (2 t., b. l. 16-17, 18-19). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojo apklausos protokolą perskaitė, protokolas buvo surašytas pagal jo žodžius, jis protokolą pasirašė. Jis tyrėjai pasakojo, kad prie jo priėjo 30-40 metų amžiaus žmogus, klausė, ar jis gali už butelį padaryti darbą, klausė, ar jis sutiktų, kad į jo sąskaitą bus persiusti pinigai, o jis tuos pinigus persius kitur, nurodė adresus. Jis sutiko, gavo į savo sąskaitą pinigus, persiuntė moteriškei, kurios nepažįsta, pašte pats pildė perlaidas, mano, kad jis abi gautas pinigų sumas pervedė į tą pačią skaitą, tam vyriškiui jis pinigų nenešė. Taip pasielgė, kadangi jis buvo gerokai apgirtęs ir norėjo dar išgerti. Už pinigų pervedimą jis gavo du butelius degtinės. nurodytais adresais. Paaiškino, kad jis vieną butelį gavo prieš darbą, o kai pervedė pinigus jis gavo 10 eurų. Sėdinčio salėje kaltinamojo jis nepažįsta, jį matė tik akistatos metu, iki tol niekada jo nebuvo matęs.

2016-01-04 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad E. D. kreipėsi į policiją ir pranešė, kad 2015-12-22, apie 20.00 val. laidiniu telefonu paskambinęs vyriškis prisistatė policijos pareigūnu ir apgaulės būdu išviliojo iš jos elektroninės bankininkystės duomenis, su įvairiomis greitojo kredito bendrovėmis sudarė sutartis ir iš įvairių bendrovių jos vardu paėmė paskolas apie 4180 eurų, kurias ji išgrynino ir paštu persiuntė skambinusio vyriškio nurodytiems asmenims, kad buvo apgauta pastebėjo tik 2016-01-04 (1 t., b. l. 26-27).

2016-03-31 AB SEB bankas pateikti duomenys patvirtina, kad E. D. banko sąskaita buvo valdoma iš adresų IP 86.38.189.155, IP 84.46.249.108 ir IP 86.38.207.178 (1 t., b. l. 68).

2012-12-21 – 2015-12-30 AB SEB banko pateiktas E. D. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad E. D. vardu buvo gautos paskolos:

1) 2015-12-22 buvo gauta 900 eurų paskola iš UAB „Moment Credit“, kuri buvo pervesta į E. D. banko sąskaitą;

2) 2015-12-23 buvo gauta 800 eurų paskola iš UAB „IPF Digital Lietuva“, kuri buvo pervesta į E. D. banko sąskaitą;

3) 2015-12-23 buvo gauta 387 eurų paskola iš UAB „IPF Digital Lietuva“, kuri buvo pervesta į E. D. sąskaitą;

4) 2015-12-23 buvo gauta 500 eurų paskola iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo pervesta į E. D. banko sąskaitą;

5) 2015-12-29 buvo gauta 700 ir 750 eurų, viso 1450 eurų paskola iš UAB „Nordecum“, kuri buvo pervesta į E. D. banko sąskaitą (1 t., b. l. 68-71).

2016-03-31 AB SEB bankas pateikė duomenis, kad E. D. banko sąskaita buvo valdoma iš adresų IP 86.38.189.155, IP 84.46.249.108 ir IP 86.38.207.178 (1 t., b. l. 68).

2016-06-27 banko Swedbank pateiktas V. D. sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2015-12-31 iš V. D. sąskaitos buvo paimta grynaisiais 670 eurų (1 t., b. l. 74-76).

2016-04-01 raštu UAB „IPF Digital Lietuva“ informavo, kad 2015-12-22, 19:00 val., E. D. vardu buvo kreiptasi iš IP adreso 86.38.207.178, jai suteikta 800 ir 387 eurų paskolos (dvi), iš viso 1187 eurų, pateikta 2015-12-22 sutartis Nr. 299329 (b. 1 t. 78-85).

2016-102-29 raštu UAB „Nordecum“ informavo, kad 2015-12-28, 23:29 val., E. D. vardu buvo kreiptasi iš IP adresų 89.117.242.90 ir 86.38.189.155, jai suteikta 700 ir 750 eurų paskolos (dvi), iš viso 1450 eurų, pateiktos sutartys Nr. PS955891 ir Nr. SP306251 (1 t., b. l. 92-98).

2016-02-18 raštu UAB „Moment Credit“ informavo, kad 2015-12-22, 19:15 val., E. D. vardu buvo kreiptasi iš IP adreso 86.38.207.178, jai suteikta 900 eurų paskola, pateikti išrašai iš banko sąskaitos (1 t., b. l. 105-108).

2016-02-19 raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad 2015-12-23, 11:27 val., E. D. vardu buvo kreiptasi iš IP adreso 192.168.90.20, jai suteikta 500 eurų paskola (1 t., b. l. 117).

2016-06-07 gauta informacija patvirtina, kad IP adresai 86.38.207.178, 89.117.242.90 ir IP 86.38.189.155 bei 84.46.249.108 priklauso M. R., reg. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 125-127, 130-133).

2016-03-30 gauta informacija patvirtina, kad IP adresas 192.168.90.20 buvo valdomas iš L. A. miesto, JAV (1 t., b. l. 128-129).

2016-05-02 raštu Cgates pranešė, kad E. D. kaltininkas iš pradžių skambino į fiksuotojo ryšio telefoną 2015-12-21, 19:42 val., iš abonento Nr. 8 647 10820, o 2015-12-22 13:14 val. skambino iš abonento Nr. 8 609 35457 (1 t., b. l. 143-144).

2016-03-22 UAB Tele2 išklotinė patvirtina, kad abonentas Nr. 8 647 10820 yra išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas, veikęs tik Marijampolėje, naudotojo tapatybė nenustatyta (1 t., b. l. 146-151).

2016-05-25 UAB Tele2 išklotinės patvirtina, kad abonentas Nr. 8 609 35457 yra išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojas, naudotojo tapatybė nenustatyta (1 t., b. l. 152-177).

2016-03-01 raštu AB Lietuvos paštas pateikė E. D. darytų pinigų perlaidų kopijas, pinigų perlaida Nr. PP540241 patvirtina, kad E. D. 2015-12-23 persiuntė M. R. 1400 eurų iki pareikalavimo, 2015-12-28 pinigų perlaida Nr. PP541775 patvirtina, kad E. D. pervedė A. N. 1230 eurų iki pareikalavimo, 2015-12-29 pinigų perlaida Nr. PP543406 patvirtina, kad E. D. pervedė A. N. 1400 eurų iki pareikalavimo (1 t., b. l. 179-182).

2016-03-31 raštu AB Lietuvos paštas pateikė E. D. perlaidų išmokėjimo gavėjams kopijas, kurios patvirtina, kad:

1) pinigų perlaida Nr. PP540241 siųstą 1400 eurų sumą 2015-12-23, 10.44 val. Kauno centriniame pašte, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiėmė M. R., pateikęs asmens tapatybės kortelę Nr. 12838776;

2) pinigų perlaida Nr. PP541775 siųstą 1230 eurų sumą 2015-12-28, 11.29 val. K. R. pašte, esančiame J. B. g. 6A, K. R., atsiėmė A. N., pateikęs asmens tapatybės kortelę Nr. 13681870;

3) pinigų perlaida Nr. PP543406 siųstą 1400 eurų sumą 2015-12-29, 13.32 val. K. R. pašte, esančiame J. B. g. 6A, K. R., atsiėmė A. N., pateikęs asmens tapatybės kortelę Nr. 13681870 (1 t., b. l. 185-191).

2015-11-14 bankas AB „Swedbank’ pateikta informacija patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-01-31 A. N. banko sąskaitoje įplaukos buvo tik gaunama socialinė pašalpa iš K. R. savivaldybės administracijos (2 t., b. l. 8-9).

2016-10-20 K. R. seniūnijos charakteristika patvirtina, kad A. N. gyvena su savo motina, nuolatinio darbo neturi, gyvena asocialų gyvenimą (2 t., b. l. 11).

2016-10-12 akistatos protokolas patvirtina, kad suvesti į akistatą A. N. ir M. R. teigė niekada nebuvo susitikę, jie yra nepažįstami (2 t., b. l. 22-23).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Sukčiavimas - tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Svetimas turtas - tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Svetimo turto įgijimas - tai kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas panaudojant apgaulę. Tais atvejais, kai dėl apgaulės suklaidintas asmuo arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai iniciavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų, vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas bei inicijavimas ar atlikimas ja finansinės operacijos didesnės kaip 1 MGL dydžio sumos kvalifikuojamas kaip BK 182, 214, 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Svetimo mokėjimo instrumento panaudojimu inicijuojant finansinę operaciją ir siekiant užvaldyti svetimą turtą tiesiogiai kėsinamasi į norminių aktų apibrėžtą mokėjimo kortelių naudojimo tvarką bei svetimą turtą. Tokia nusikalstama veika pažeidžia dvi baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nes sukeliami dvejopi padariniai, kurių BK 182, 215 ar 214 straipsniai atskirai neapima.