- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-09
- Bylos Nr.
- 1-80-1036/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00035-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- E. S.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, kaltinamajam E. S., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Paberžės k., Paberžės sen., Vilniaus r., nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas: 1) 2004-07-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 1 d. 6 mėn. v/d; 2005-03-10 bausmė atlikta; 2) 2005-10-14 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1d. 10 MGL bauda; 2011-08-18 duomenimis bauda neišieškota; 3) 2005-11-16 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 281 str. 4 d. 3 m. 6 mėn. l/a; subendrinus su 2005-10-14 nuosprendžiu, 3 m. 6 mėn. l/a ir 10 MGL bauda; l/a bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 2009-01-13 atleistas nuo l/a bausmės; 4) 2010-06-30 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. 1 m. laisvės apribojimo; 5) 2012-01-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 7 mėn. l/a; bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 2013-03-04 atidėjimas panaikintas; 2013-10-28 paleistas atlikęs bausmę; 6) 2014-09-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d. 1 m. 6 mėn. l/a; pritaikius LR BK 64¹ str., sumažinta iki 1 m. l/a; bausmės vykdymas atidėtas 3 m;
kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent 2017-01-01 apie 00.40 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Paberžės k., Paberžės sen., Vilniaus r., apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2,89 promilės girtumas, konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę I. J. - tampė už plaukų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog 2016-12-31 namuose buvo šventinis stalas, ruošėsi sutikti Naujus metus. Visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Nežino dėl ko kilo konfliktas. Nuo išgerto alkoholio nieko neprisimena. Jam sugyventinė sakė, kad jis jai tampė už plaukų. Jai turėjo skaudėti. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido. Prašo suteikti jam dar vieną galimybę, neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Jis dirba, išlaiko šeimą. Sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.
Nukentėjusioji I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutinkant Naujus metus, kaltinamasis dėl neaiškių priežasčių ją užsipuolė, tampė už plaukų, išrovė šiek tiek palukų. Ji juto fizinį skausmą. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido. Kaltinamasis prisideda prie šeimos išlaikymo. Prašo neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės. Mano, kad visos kaltinamojo elgesio problemos kyla dėl alkoholio. Prašo įpareigoti kaltinamąjį gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.
Be kaltinamojo E. S. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusiosios I. J. parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu iš kurių matyti, jog nukentėjusioji gyvena (duomenys neskelbtini), Paberžės k., Vilniaus r., su sugyventiniu E. S. ir 3 nepilnamečiais vaikais. 2016-12-31 vakare jie susiruošė švęsti Naujuosius metus, buvo paruoštas stalas. Sugyventinis prie jos gėrė apie 23.30 val. sugyventinis nuėjo pagulėti. 24.00 val., ji sugyventinį pažadino, kad šis išeitų pažiūrėti fejerverkų. Jie buvo išėję su vaikais į lauką. Grįžus namo, sugyventinis nei iš šio, nei iš to griebė jai už plaukų pakaušio srityje ir ėmė tampyti. Griebdamas už plaukų, jis pirštais užgavo jai skruostą. Visą šį konfliktą matė jos sūnus Lukas. Jai buvo išrauta plaukų. Dėl tokių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Sugyventinis smurtavo tik prieš ją (b. l. 13-14);
Iš byloje esančio policijos tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017-01-01 apie 00.40 val., buvo gautas vaiko pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Paberžės k., Vilniaus r., tėvas muša motina. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją reikalinga I. J.. Ji paaiškino, kad jos sugyventinis E. S., būdamas neblaivus, ėmė ją smaugti, sudavė delnu į veidą, tampė už plaukų. Ant I. J. galvos ir kaklo matėsi kraujosruvos (b. l. 5-6);
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio alkotesterio parodymų kvito matyti, kad E. S. buvo nustatytas 2,89 prom., girtumas (b. l. 26).
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, kilus konfliktui, savo sugyventine I. J., tampė ją už plaukų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Prokuroro pateiktame kaltinime E. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad nukentėjusiajai sudavė vieną smūgį į veido sritį, smaugė. Šie kaltinamajam inkriminuoti veiksmai – smūgio sudavimas, smaugimas, - teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant bylą nepasitvirtino. Pats kaltinamasis šių veiksmų nepripažino, nukentėjusioji taip pat parodė, kad jai smūgis nebuvo suduotas, jos nesmaugė. Kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti kaltinamąjį padarius jam inkriminuojamus veiksmus (smūgio sudavimą, smaugimą), bylos nagrinėjimo metu negauta. Pažymėtina, kad ir prokuroras baigiamųjų kalbų metu, prašė iš kaltinimo šalinti smūgio sudavimą ir smaugimą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam pareikštą kaltinimą susiaurinti, iš jo šalinant smūgio sudavimą nukentėjusiajai ir jos smaugimą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo principus, numatytus BK 54 str., į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), į jo padarymo aplinkybes, į tai, kad fizinis kausmas buvo sukeltas šeimos nariui, į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas įvertina tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamasis dirba, išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Įvertinus nurodytas aplinkybes jam skirtina sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant artimą vidurkiui.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nukentėjusios išreikštą poziciją dėl bausmės, teismas daro išvadą, jog E. S. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Nagrinėjamoje byloje, be minėtų, neigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų, taip pat nustatyta, kad E. S. padarė nesunkų nusikaltimą, nesukėlusį nukentėjusiajai sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, nuteistasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios dėl savo elgesio, jiedu susitaikė ir gyvena kartu. Kartu teismas pažymi, kad nuteistasis dirba, gauna reguliarias pajamas, išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Nukentėjusioji iš esmės teigiamai apibūdina kaltinamąjį, nurodo, kad jis myli vaikus, juos prižiūri, auklėja ir išlaiko. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamojo gaunamos pajamos sudaro didžiąją dalį viso šeimos biudžeto, be jo gaunamų pajamų būtų sudėtinga išlaikyti vaikus. Kaltinamasis yra geras vyras ir tėvas. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimą, teismas pažymi ir tai, kad pats kaltinamasis neneigia padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi, kritiškai vertina savo elgesį. Svarbu akcentuoti ir tai, kad E. S. nori keisti savo gyvenimo būdą, pripažįsta, kad turi problemų vartojant alkoholį, išreiškė norą gydytis nuo alkoholizmo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones, kaltinamajam E. S. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Pažymėtina, kad baudžiamųjų poveikio priemonių paskyrimas gali padėti socializuoti patį kaltinamąjį, padėti jam atsikratyti priklausomybės alkoholiui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą, yra suderinama su nukentėjusios teisėtais interesais, ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo E. S. atžvilgiu taikytinas BK 75 str., ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam trijų metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones.
Įvertinant, kad kaltinamais E. S. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. J., bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.). Atsižvelgdamas į tai, kad E. S. šiuo metu dirba, turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, teismas mano tikslinga įpareigoti kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir išlaikyti (BK 75 str. 2 d. 4 p., 5 p.). Įvertinus tai, kad nusikalstamą veika buvo padaryta priklausomybės alkoholiui pasekoje, ką pripažino ir pats kaltinamasis, tikslinga kaltinamąjį įpareigoti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui (BK 75 str. 2 d. 3 p.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 23) palinkti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 2 d.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01). Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str., kurio 3 d. c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. T. K. nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos K. T. 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl nagrinėjamu atveju, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo E. S. nesuderinamas su jo teise į gynybą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307 straipsniais,
nusprendė:
E. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę E. S. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame nuo 2014 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 2 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 4 ir 5 punktais E. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir išlaikyti, bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis priklausomybę nuo alkoholio, gydymą tęsti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.