Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. L. dėl paskolos grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių(LR CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2008-02-27 buvo pasirašyta sutartis, kurios pagrindu atsakovui laikotarpiui iki 2011-02-28 buvo suteiktas 5000 Lt kreditas su 28,99 procentų dydžio sutartinėmis palūkanomis nuo kredito sumos, kreditą atsakovas turėjo grąžinti mokėdamas kas mėnesį nustatyto dydžio įmoką pagal mokėjimų grafiką. Pagal sutarties bendrosios dalies 6.1, 6.2, 6.3 p. už laiku negrąžintą kreditą ar bet kokias išlaidas, susijusias su kredito gavėjo skolos išieškojimu ar bet kokių sutartinių įsipareigojimų vykdymu, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui kredito davėjo kainoraštyje numatytus delspinigius. 2009-06-05 šalys pasirašė susitarimą, kurio sąlygomis bendra kredito suma po papildomo kredito suteikimo padidinta iki 10308,62 Lt (nustatyta nauja kredito suma) su 26,83 procentų sutartinėmis palūkanomis nuo kredito sumos, nustatytas kredito grąžinimo terminas iki 2014-09-15. Atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintos sumos (susitarimo bendrosios dalies 6.1 p). Atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2009-08-24, 2009-09-23, 2009-10-05, 2009-10-29, 2009-11-27, 2009-12-29 raštais Nr. 1-174034-09, Nr. 1-178046-09, Nr. 1-179426-09, Nr. 1-183144-09, Nr. 1-186264-09, Nr. 1-189745-09 ieškovas paštu išsiuntė pranešimus atsakovui dėl mokėjimo vėlavimo, 2010-01-29 raštu Nr. 1-194237-10 – įspėjimą dėl sutarties nutraukimo. Atsakovui ir toliau nevykdant įsipareigojimų, 2010-03-02 sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo vienašališkai nutraukta (2010-03-02 raštas Nr. 1-198610-10), nustatytas vienos savaitės terminas sumokėti įsiskolinimą.

Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas pažeidė įsipareigojimą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka grąžinti kreditą (LR CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.200, 6.205, 6.881 str.). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovo argumentų dėl skolos pagrįstumo, jos dydžio neginčijo, byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą, įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinys dėl negrąžinto kredito, priskaičiuotų palūkanų už naudojimąsi kreditu priteisimo pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas – ieškovui iš atsakovo priteistina 10276,35 Lt negrąžinto kredito, 2819,99 Lt priskaičiuotų palūkanų už naudojimąsi kreditu, 100 Lt sutarties sudarymo mokesčio, iš viso 13196,34 Lt (LR CK 6.2 str., 6.38 str., 6.886 str.).

Ieškovas be pagrindinės prievolės ir palūkanų prašo priteisti iš atsakovo 3196,78 Lt delspinigių, kuriuos grindžia patirtų nuostolių, paskaičiuotų remiantis diskontuotų pinigų srautų metodu už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, dydžiu.

Prievolių, kylančių iš sutarties, neįvykdymas ar netinkamas vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą bei pareigą atlyginti ieškovui nuostolius arba sumokėti netesybas (LR CK 6.245 str. 3 d.). Praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą šalis privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais, o kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą (LR CK 6.261 str.). Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.245 str. 1 d., 3 d., 6.886 str. 1 d. 2 p., 6.889 str.). Tačiau civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms šioms keturioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos bei kaltei, todėl teismas turi teisę priteisti nuostolius, tik nustatęs, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą ją taikyti.

Pažymėtina, kad sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (atsakovo), bet ir ieškovo veiksmus (LR CK 6.259 str.). t. y. turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai – ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir sąžiningas. Teismas turi pagrindo pripažinti, kad dėl nuostolių padidėjimo yra ir paties ieškovo kaltės. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų neturi galimybės išvengti laiku negrąžintų pinigų realaus nuvertėjimo ir patiria nuostolius dėl pinigų vertės sumažėjimo, kad nuo sutarties nutraukimo dienos 2010-03-02 iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos 2011-07-26 negrąžintų pinigų vertė sumažėjo 3196,78 Lt. Tačiau ieškovas po sutarties vienašališko nutraukimo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl skolos išieškojimo iš atsakovo – į teismą kreipėsi tik daugiau kaip po metų (511 dienų) nuo sutarties nutraukimo momento, todėl ir pats turi prisiimti dalį atsakomybės dėl pinigų vertės sumažėjimo, o pasyvus ieškovo elgesys, vilkinimas ginti savo interesus ir bandymas prisiteisti pusės skolos dydžio nuostolius vertintinas kaip siekimas praturtėti atsakovo sąskaita.

Be to, palūkanos, kurios šalių susitarimu, t. y. 2008-02-27 sutartimi nustatytos 28,99 procentų dydžio, o po 2009-06-05 susitarimo pasirašymo – 26,83 procentų dydžio, paskolos santykiuose atlieka ne tik mokėjimo funkciją, bet ir yra kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Iš bylos duomenų matyti, kad sutarties šalys susitarė dėl palūkanų, kurios daugiau kaip penkis kartus didesnės nei įstatymo nustatytos, minimaliais kreditoriaus nuostoliais laikomos, palūkanos (LR CK 6.261 str.). Šalių nustatytų sutartinės palūkanų dydis yra pakankamas, kad įvertinus nurodyto laikotarpio infliaciją, ieškovo reikalavimas dėl 3196,78 Lt patirtų nuostolių priteisimo laikyti nepagrįstu.

Pažymėtina, kad bendras ir vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamų norint atlyginti bet kokius nuostolius, yra jų realumas. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalaujamų priteisti nuostolių dydžio pagrįstumo, daro išvadą, kad diskontuotų pinigų srautų metodu ieškovo paskaičiuoti nuostoliai yra tik numatomi ir spėjami, be ne pagrįsti realiais ir faktiniais skaičiavimais, todėl neįrodo, kokio dydžio nuostolių, atsiradusių jam dėl atsakovo neįvykdytos prievolės, jis realiai patyrė, ieškovas nepagrindė savo pasirinktos nuostolių skaičiavimo metodikos, nenurodė, kodėl nuostolių skaičiavimui buvo pasirinktas būtent diskontuotų pinigų srautų metodas, o ne kiti skaičiavimo metodai, todėl ieškovo reikalavimas dėl patirtų nuostolių priteisimo netenkintinas (LR CPK 178 str.).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutartis pasibaigė jos nutraukimu. Nutraukdamas sutartį, ieškovas pateikė nutraukimo sąlygas. Tai normali ir priimtina, teisėta ir sąžininga sutarčių nutraukimo praktika (LR CK 6.218, 6.220–6.221 str.). Ieškovas pranešime dėl sutarties nutraukimo atsakovui nurodė taikytinas priemones dėl sutarties nutraukimo – reikalavimą sumokėti negrąžinto kredito likutį, nesumokėtas palūkanas, sutarties nutraukimo baudą, sutarties sudarymo mokestį, įsiskolinimo išieškojimo išlaidas bei delspinigius už vėlavimą atsiskaityti, tačiau nuostolių, kaip sutarties nutraukimo pasekmės, ieškovas nutraukdamas sutartį nenurodė.

Ieškovas su atsakovu sudarytoje sutartyje nenumatė atsakovui, kaip vartotojui, silpnesniajai šaliai, nuostolių, kaip sutarties nutraukimo pasekmės, todėl atsakovui nebuvo žinoma, kad nutraukus sutartį, bus skaičiuojami pinigų nuvertėjimo kaštai, kuriuos turės atlyginti skolininkas. Visi aspektai turi būti įtvirtinami ir iš anksto žinomi kredito gavėjui prieš pasirašant sutartį (CK 1.5, 6.38 str.), todėl teismo vertinimu sutartyje neaptarti mokėjimai laikytini užslėptais mokėjimais, kurie negali būti priteisti. Manytina, kad pinigų nuvertėjimo nuostoliai gali būti įtraukti į kredito metines palūkanas ar netesybas.

Netinkamas prievolių, kylančių iš sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. Atsakovas nevykdė sutartinio įsipareigojimo laiku grąžinti kredito dalis ir mokėti įmokas, todėl privalo atlyginti ieškovui sutartyje numatytas netesybas.

Nagrinėjamu atveju, pagal sutarties, pakeistos susitarimu, bendrosios dalies 6.1, 6.2, 6.3 p. už laiku negrąžintą kreditą ar bet kokias išlaidas, susijusias su kredito gavėjo skolos išieškojimu ar bet kokių sutartinių įsipareigojimų vykdymu, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintos sumos. Iš ieškovo pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, kad delspinigiai sudaro 9351,48 Lt už 182 dienas, t. y. po 0,5 procento nuo negrąžinto kredito sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Nors ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 3196,78 Lt delspinigių už 182 dienas, t. y. mažiau nei paskaičiuota, tačiau teismas laiko, kad ir sumažinti delspinigiai yra neprotingai dideli.

Remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bei naujausias įstatymų leidybos tendencijas (nuo 2011-04-01 įsigaliojusį Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą) dėl netesybų priteisimo, į tai, kad ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties ir į sutarčių, tapačių šios bylos šalių sudarytai sutarčiai, sudarymo aplinkybes, t. y., kaip plačiai visuomenėje yra siūlomos greitųjų kreditų paslaugos, kokius reikalavimus sutarties kontrahentams kelia greituosius kreditus teikiančios įmonės, kokiu būdu yra tikrinamas pastarųjų mokumas ir patikimumas, į siūloma paslauga pasinaudojančių asmenų galimybę išsamiai susipažinti su sutarties sąlygomis, atsakovo, kaip vartotojo, silpnesniosios sutarties šalies galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra finansinių paslaugų teikimas, taip pat į tai, jog ieškovas turėjo įvertinti prisiimamą riziką dėl sutarties nevykdymo, bei į tai, kad ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio, delspinigių dydį mažina iki 0,1 procento už kiekvieną praleistą mokėti dieną. Teismas, sumažindamas sutartines netesybas, atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas iš pradžių mokėjo įmokas, ieškovas sutartį nutraukė 2010-03-02, tačiau į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2011-07-26, t. y. praėjus daugiau kaip metams (511 dienų) nuo sutarties nutraukimo momento.

Remiantis išdėstytais motyvais bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, iš atsakovo priteistina delspinigių suma mažintina iki 1870,30 Lt (10276,35 Lt negrąžinto kredito suma x 0,1 procento delspinigių už dieną x 182 dienos, už kurias skaičiuojami delspinigiai = 1870,30 Lt). Likusioje dalyje dėl 1326,48 Lt delspinigių priteisimo ieškinys atmestinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 st. 1 d.). Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas.

Kadangi ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 638,93 Lt bylinėjimosi išlaidų: 492 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 146,93 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu (LR CPK 93 str. 1, 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. L. 10276,35 Lt (dešimt tūkstančių du šimtus septyniasdešimt šešis litus 35 ct) negrąžinto kredito, 2819,99 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniolika litų 99 ct) nesumokėtų palūkanų, 100 Lt (vieną šimtą litų) sutarties sudarymo mokesčio, 1870,30 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt litų 30 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 638,93 Lt (šešis šimtus trisdešimt aštuonis litus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų (duomenys neskelbtini) .

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.