- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-14
- Bylos Nr.
- II-244-271/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01544-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui A. P., jo atstovui advokatui M. V., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotiesiems atstovams Algirdui Miliauskui, Daliui Bielskiui, Laurai Dolerytei, Žydrei Majauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. P. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimo, kuriuo
buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 51¹⁰ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 434 eurų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Vilniaus RAAD) vyriausiasis specialistas Dalius Bielskis 2017 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr.AM-VILN-98838715-17 A. P., UAB „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotoją nubaudė 434 eurų bauda už LR ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, konstatavus, kad UAB „Atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Bendrovė) direktoriaus pavaduotojas A. P. - veikdamas kaip Bendrovės atstovas pagal Bendrovės direktoriaus 2016-11-03 įsakymu Nr. ĮG-2016/11/03/00l “Dėl įgaliojimų suteikimo“ suteiktą įgaliojimą, „ <...būti Bendrovės atstovu su valstybės institucijomis, pareigūnais, dalyvaujant pareigūnų atliekamuose Bendrovės patikrinimuose. Bendrovės vardu pasirašyti, gauti, teikti dokumentus ir informaciją, atlikti visus kitus reikiamus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu...>“, ir ignoruodamas teisėtus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2016-12-29, t.y. iki planinio patikrinimo pabaigos, nepateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros 2016-12-01 raštu Nr.(38-9)-VR-1.7-4630, 2016- 12-15 raštu Nr.(38-9)-VR-1.7-4903 prašomos Pramonės g. 11, Zavišonių k., Šalčininkų r. sav., Bendrovėje esančio įrenginio, kurio pagalba pavojingos kineskopų monitorių stiklo atliekos tampa nepavojingomis stiklo atliekomis, techninės dokumentacijos. Tokiais veiksmais A. P. trukdė Šalčininkų rajono agentūros pareigūnams vykdyti Bendrovės aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Savo veiksmais A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 1999-07-14 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 217 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 115 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
A. P. per savo atstovą advokatą M. V. pateikė teismui skundą dėl 2017 m. gegužės 9 d. nutarimo, kuriame nurodė, kad jis skundžiamame nutarime nurodyto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros 2016-12-01 raštu Nr.(38-9)-VR-1.7- 4630 bei 2016-12-15 raštu Nr.(38-9)-VR-1.7-4903 buvo prašoma pateikti „Įrenginių, kurių pagalba perdirbamas stiklas, gamyklinės techninės dokumentacijos kopijas“. Tuo tarpu skundžiamame nutarime suformuluoto reikalavimo pateikti bendrovėje esančio įrenginio, kurio pagalba pavojingos kineskopų monitorių stiklo atliekos tampa nepavojingomis stiklo atliekomis, techninę dokumentaciją pareigūnai iš viso nebuvo Bendrovei pateikę. Dar 2016-12-21 paaiškinime, adresuotame Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūrai, Bendrovė nurodė, jog UAB „Atliekų tvarkymo centras“ stiklo neperdirba ir nevykdo veiklos, su kuria susijęs reikalavimas pateikti dokumentaciją. UAB „Atliekų tvarkymo centras“ net neturi stiklo perdirbimo įrenginio. 2017-01-24 rašto Nr. AP-170124-1, adresuoto Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūrai, 24-ame punkte Bendrovė pakartotinai nurodė, kad “<...> Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Šalčininkų rajono agentūros 2016-12-01 rašto Nr. (38-9)-VR-1.7-4630 17-ame punkte buvo prašoma pateikti „įrenginių, kurių pagalba perdirbamas stiklas, gamyklinės techninės dokumentacijos kopijas“. UAB „Atliekų tvarkymo centras“ stiklo neperdirba. Apie tai patikrinimą atliekantys Pareigūnai buvo informuoti 2016-12-21 UAB „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojo paaiškinime. Papildomai informuojant, kad UAB „Atliekų tvarkymo centras“ vykdo elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimą, kurio metu susidaro stiklo atliekos. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimo metu susidariusios stiklo atliekos perduodamos tokias atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų tvarkytojams tolimesniam naudojimui (perdirbimui). Tai patvirtina UAB „Atliekų tvarkymo centras“ išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. T- V.2-18/2016 bei Valstybės atliekų tvarkytojų registro duomenys, ir tai patikrinimą atliekantiems pareigūnams yra žinoma. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra visiškai aišku, kad UAB „Atliekų tvarkymo centras“ Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2016-12-01 rašto Nr. (38-9)-VR-l.7-4630 17-ame punkte prašomos pateikti dokumentacijos neturi galimybės, nes stiklo neperdirba ir tokios dokumentacijos neturi. Atkreiptinas dėmesys į atsakingų pareigūnų nurodymų ir konstatuoto pažeidimo nenuoseklumą. Skundžiamame Nutarime nurodytame 2016-12-01 rašto Nr.(38-9)-VR-l.7- 4630 17-ame punkte buvo reikalaujama pateikti „Įrenginių, kurių pagalba perdirbamas stiklas, gamyklinės techninės dokumentacijos kopijas“, ko Bendrovės atstovas negalėjo įvykdyti, nes stiklo perdirbimo įrenginio Bendrovė neturi ir tokios veiklos nevykdo. Tačiau surašant skundžiamą nutarimą, buvo įrašytas tariamai neįvykdytas reikalavimas, kurio atsakingi pareigūnai net neteikė, o būtent Bendrovėje esančio įrenginio, kurio pagalba pavojingos kineskopu monitorių stiklo atliekos tampa nepavojingomis stiklo atliekomis, techninės dokumentacijos. Tokiu būdu, A. P. buvo nubaustas už tai, ko faktiškai nepadarė, o priimant skundžiamą nutarimą, galimai tyčia iškraipytos faktinės aplinkybės, siekiant bet kokia kaina nubausti Bendrovės atstovą dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Atliekų tvarkymo centras“ dėl UAB „Atliekų tvarkymo centro“ pateiktų skundų Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui dėl nepaaiškinamų daugkartinių patikrinimų (Bendrovė buvo tikrinama 43 kartus, kai tuo tarpu kitos analogišką atliekų tvarkymą vykdančios įmonės tikrinamos po 2-3 kartus). Prašo panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento A. P. atžvilgiu 2017 m. gegužės 9 d. priimtą nutarimą Nr.AM-VILN-98838715-17.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad 2016-12-01 Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros vedėjas Algirdas Miliauskas raštu Nr. (38-9)-VR-1.7-4630 kreipėsi į UAB „Atliekų tvarkymo centras“ ir pareikalavo pateikti visus su atliekų tvarkymu susijusius dokumentus. Rašto 17-ame punkte buvo prašoma pateikti įrenginių, kurių pagalba perdirbamas stiklas, gamyklinę-techninę dokumentaciją. 2016-12-09 raštu Nr. AP-161209-1 įmonės atsakingas asmuo A. P. atsisakė pateikti atliekų tvarkymo dokumentus. Nurodė pareigūnams atvykti ir su dokumentais susipažinti įmonėje. Pageidavo, kad Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūra pateiktų informaciją, kur ir kokiu tikslu bus naudojami dokumentai. Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros vedėjas Algirdas Miliauskas 2016-12-15 raštu Nr. (38-9)-VR-1.7-4903 pakartotinai kreipėsi į UAB „Atliekų tvarkymo centras“ padalinį Pramonės g. 11, Zavišonių k., Šalčininkų rajone ir pareikalavo pateikti visus su atliekų tvarkymu susijusius dokumentus. Įmonės atsakingas asmuo A. P. 2016-12-20 raštu Nr. AP-131220-1 atsisakė pateikti dokumentus ir paaiškino, kad pareigūnai su dokumentais gali susipažinti įmonėje. 2016-12-21 savo paaiškinime A. P. nurodė „į prašymą pateikti įrenginių, kurių pagalba perdirbamas stiklas, gamyklinės-techninės dokumentacijos kopijas, atsakome, jog UAB „Atliekų tvarkymo centras“ stiklo neperdirba“. Patikrinimo metu pareigūnai fotonuotraukoje užfiksavo įrenginį, kurio pagalba tvarkomos pavojingos televizorių kineskopų monitorių stiklo atliekos po apdirbimo įrenginyje tampa nepavojingomis ir apskaitomos kaip nepavojingos atliekos. Įmonės atliekų apskaitoje nurodytas kodas 19 12 05, o faktiškai atliekos turi būti apskaitomos kaip pavojingos atliekos, kurių kodas 19 12 11. Įrenginio aprašymas ir techninės specifikacijos nebuvo pateiktos iki pat patikrinimo pabaigos. Be įrenginio dokumentacijos vizualiai neįmanoma nustatyti, kokia atliekų apdorojimo, tvarkymo ir perdirbimo veikla vykdoma įrenginiu. Tuo A. P. pažeidė Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos įsakymu Nr. 217 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 115 punkto reikalavimus. A. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotoju, tyčia kliudė pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nesudarydamas galimybės gauti atliekų tvarkymo dokumentų ir tuo pažeisdamas Aplinkos apsaugos valstybinės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsakomybė pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalį kyla už patį tyčinį kliudymą atlikti patikrinimą, o tokio kliudymo padariniai, t. y. realus sukliudymas nėra būtinas šio administracinio teisės pažeidimo objektyvusis požymis. Kliudymas vykdyti kontrolę gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, jo pasireiškimo formų įstatymas nedetalizuoja, priklausomai nuo atliekamos kontrolės pobūdžio jos gali būti įvairios. Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros vedėjas Algirdas Miliauskas 2016-12-29, 2017-01-31, 2017-02-10, 2017-02-22, 2017-03-24, 2017-03-31 raštais įpareigojo už planinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, atsakingą asmenį, turintį įmonės vadovo įsakymą, atvykti protokolo surašymui į Šalčininkų rajono agentūrą. Atsakingas asmuo A. P. nei karto neatvyko. Atsakingam asmeniui neatvykus, Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros vedėjas Algirdas Miliauskas vadovaudamasis ANK 608 str. 1 d. reikalavimais surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nutarimas byloje priimtas objektyviai ir nešališkai išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, tinkamai ir pagrįstai konstatavus pažeidimo pagal ATPK 51¹⁰ str. 1 d. padarymo faktą, jis pagrįstas ir teisėtas. Prašo A. P. skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
A. P. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad skundo pareiškėjo A. P. veiksmuose pagrįstai konstatuota pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50¹⁰ straipsnio 1 dalyje, sudėtis ir tai teismas konstatuoja iš šių įrodymų viseto:
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir skundo pareiškėjas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad planinio patikrinimo metu pateikė tikrinančiai institucijai visus reikiamus dokumentus. Vėliau pareigūnai paprašė dokumentacijos įrenginio, kurio Bendrovė neturi. Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūra savo reikalavime paprašė pateikti stiklo perdirbimo įrenginio dokumentaciją, tačiau Bendrovė nurodytos veiklos nevykdo. Pareigūnams tas buvo žinoma, kadangi jie turėjo Bendrovės atliekų tvarkymo žurnalus, ataskaitas ir matė jos veiklos pobūdį. Be to, 2016-12-21 su dokumentacija atvykę susipažinti pareigūnai buvo informuoti apie tai tiek žodžiu, tiek raštu. Jiems buvo paaiškinta, kad bendrovė tik apdoroja elektros ir elektroninę įrangą, iš kurios gauna stiklo atliekas. Stiklo jie neperdirba, iš vieno stiklo gaminio nepagamina kito gaminio. Dėl šių aplinkybių mano, kad administracinėn atsakomybėn jis yra traukiamas neteisėtai. Teismui pateiktoje nuotraukoje (b.l. 79) esančio įrenginio dokumentacijos pateikti jo ir nebuvo prašoma. Tai elektros ir elektroninės įrangos apdorojimo įrenginys, šiame įrenginyje nuo monitorių, kineskopų tik pašalinamos pavojingos medžiagos. Po apdirbimo šiame įrenginyje monitorius tampa stiklo atlieka. Bendrovės nuomone – nepavojinga atlieka. Buvo padaryti laboratoriniai tyrimai ir nustatyta, kad susidarančios stiklo atliekos yra nepavojingos. Kineskopų apdorojimo metu nuo jų pašalinami milteliai, kuriais padengtas priekinis kineskopo stiklas iš vidinės pusės – būtent jie yra pavojinga medžiaga. Apdorojimo metu kineskopas, kuris prieš tai jau būna išimtas rankiniu būdu, perskeliamas, nuo priekinio stiklo siurblio pagalba nusiurbiami pavojingi milteliai, tada stiklas dedamas į būgną ir sukant jį mechaniniu būdu atsiskiria dar likę milteliai, traukimo įrenginys išsiurbia jų likučius. Pats kineskopo stiklas savaime nėra pavojinga medžiaga. Tai kas lieka po apdorojimo, taip pat nepavojinga stiklo atlieka. Pavojingos atliekos perduodamos įmonei „Toksika“. Įrenginys buvo įsigytas dar įmonės veiklos pradžioje, jo dokumentacijos bendrovė neturi, jis surinktas rankiniu būdu. Bendrovė pirko tik atskiras jo dalis. Dėl šios priežasties paprašę elektros ir elektroninės įrangos apdorojimo įrenginio dokumentacijos pareigūnai būtų gavę tik technologinio proceso aprašymą. Paties įrenginio, kaip nedalomo vieneto, pirkimo-pardavimo dokumentacijos net ir nėra. Atvykę 2016-12-21 pareigūnai mėgino apibūdinti, kokio įrenginio dokumentacijos jiems reikia. Tada pokalbio metu jie nurodė norintys kineskopinio stiklo perdirbimo įrenginio dokumentacijos. Jis nutarė pasitarti su vadovais, tačiau šie paaiškino, kad nei paprasto, nei kineskopinio stiklo perdirbimo įrenginio bendrovėje nėra, kas ir buvo paaiškinta raštu. Jis pats suprato, kad iš jo reikalaujama būtent kažkokio perdirbimo įrenginio dokumentų. Bijojo, kad pateikęs neprašomus dokumentus, suklaidins instituciją. Su Vilniaus RAAD ir taip yra konfliktinė situacija. Bendrovė neprieštarauja patikrinimams, tačiau kai tai daroma 43 kartus, tuo tarpu, kai kitos analogiškos bendrovės tikrinamos tik po 2-3 kartus, kyla abejonių dėl tokių patikrinimų tikslų. Kai neapsikentusi bendrovė ėmė skųstis Aplinkos ministerijai dėl tokios patikrinimų gausos, aplinkosaugos pareigūnai ėmė ieškoti bet kokio pagrindo, už ką būtų galima nubausti, kad pateisintų tuos patikrinimus.
Vilniaus RAAD atstovas A.Miliauskas paaiškino, kad UAB „Atliekų tvarkymo centras“ nuo pat planinio patikrinimo pradžios nenorėjo bendradarbiauti. Bendrovės atstovas A. P. daug kartų buvo kviečiamas atvykti, tačiau neatvykdavo. Negavus visų reikalingų dokumentų teko papildomai pratęsti patikrinimo terminą. Kai buvo paprašyta pateikti dokumentus, iš pradžių buvo atsisakyta, vėliau lyg ir sutiko, paskyrė datą ir laiką, o atvykę Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros pareigūnai buvo nuvesti į tuščias patalpas, kur nebuvo net kompiuterio. Kadangi jis buvo pasiruošęs tokiai situacijai, turėjo su savimi fotoaparatą, skenerį, tačiau įmonės atstovas dokumentų nuotraukų ar kopijų daryti neleido. Pareikalavus Bendrovės vadovui surašyti visus gautus dokumentus į perdavimo aktą rankiniu būdu ir nesant tam sąlygų, šis procesas užtruko beveik keturias valandas. Agentūros pareigūnams nebuvo leista net pasilikti perdavimo akto originalo, vos spėjo pasidaryti kopiją. Tokiu būdu, tiesiog buvo trukdoma dirbti. Dokumentų perdavimo metu A. P. aiškino, kad stiklas pas juos neperdirbamas, pradėjo diskusiją, kas yra perdirbimas. Jam buvo paaiškinta, kad pareigūnų nuomone, procesas, kai pavojinga atlieka tampa nepavojinga, ir yra perdirbimo procesas. Šio pokalbio metu A. P. buvo paaiškinta, kad norima būtent fotonuotraukoje užfiksuoto įrenginio dokumentacijos. Įrenginio nuotrauką padarė pats A.Miliauskas 2016-11-04 vykusio faktinio patikrinimo įmonėje metu. 2016-12-21 pokalbio su A. P. metu jam buvo rodoma ta nuotrauka ir patikslinta, kad būtent šio įrenginio dokumentacijos yra prašoma. Taigi, A. P. puikiai suprato, apie kokį įrenginį eina kalba. 2016-12-01 rašto 17-ame punkte buvo prašoma pateikti įrenginių, kurių pagalba perdirbamas stiklas, gamyklinės techninės dokumentacijos kopijas. Buvo pavartota tokia frazė, nes pačiai institucijai tuo metu dar buvo neaišku, kas tai per įrenginys, kaip jis veikia, su tokiu įrenginiu ji anksčiau susidūrusi nebuvo. Bendrovė turi licenciją stiklo apdorojimui, o kaip vertinti procesą, kai perėjusi įrenginį pavojinga stiklo atlieka tampa nepavojinga, t.y. kaip perdirbimą ar apdorojimą, jau ginčo klausimas. Esmė ta, kad iki patekimo į įrenginį stiklo atlieka (monitorių, kineskopų stiklas) yra pavojinga, jei ji šią savybę praranda po apdorojimo, tai jau perdirbimas. Tačiau pažymėtina, kad tik bendrovės nuomone kineskopų stiklas po apdorojimo tampa nepavojingas. Agentūros įsitikinimu, ji pavojinga tiek iki apdorojimo, tiek po jo. Buvo atlikti šio stiklo tyrimai Vokietijoje, kurie patvirtino, kad stiklo atliekos, paimtos iš Bendrovės sandėlių ir Bendrovės žymimos nepavojingų atliekų kodu, tebėra pavojingos. Šiuo klausimu tarp Bendrovės ir Vilniaus RAAD yra kilęs didžiulis ginčas. Aplinkos ministerija net rašė paklausimus Europos Komisijai, kuri atsakė, kad tiek priekinis, tiek galinis kineskopo stiklas yra pavojingos atliekos ir turi būti tvarkomos kaip pavojingos atliekos. Netgi po apdorojimo minėtu įrenginiu stiklo atliekos turėjo būti deklaruojamos kaip pavojingos ir tvarkomos kaip tokios. Buvo atliekami šio apdoroto stiklo tyrimai ir specialistai užsienyje nustatė, kad ir po apdorojimo tai pavojinga atlieka. Tiek Europos Komisijos, tiek Aplinkos ministerijos nuomone, visas monitoriaus stiklas savyje turi švino, kuris viršija leistinas (saugias) normas. Pagal nacionalinius teisės aktus į sąvartyną galima būtų gabenti nepavojingas atliekas, t.y. turinčias švino, kurio koncentracija yra ne didesnė nei 50 mg. Šiuo atveju atlikus Bendrovės disponuojamų stiklo atliekų tyrimus nustatyta, kad įmonė turi tris kartus daugiau užterštas stiklo atliekas, kurios niekaip netinka perdirbimui. Jos net negali būti šalinamos pavojingų atliekų sąvartyne. Tas stiklas Bendrovės buvo išvežamas į Lenkiją kaip nepavojinga atlieka, o ji tokia nėra. Ji pavojinga. Buvo atliekami šio apdoroto stiklo tyrimai ir specialistai užsienyje nustatė, kad ir po apdorojimo tuo įrenginiu tai neabejotinai pavojinga atlieka. 2016-12-01 reikalavimo formuluotės metu Vilniaus RAAD pareigūnams dar nebuvo tiksliai žinoma, kas su tų monitorių stiklu yra daroma, ar tas stiklas įrenginyje perdirbamas ar apdorojamas. Tuo metu dar net nebuvo žinoma, kad jo pagalba pavojinga atlieka neva verčiama į nepavojingą. Be techninės įrenginio dokumentacijos būtent ir nebuvo galima to nustatyti. Reikalavimas buvo patikslintas 2016-12-21 žodžiu, po A. P. paaiškinimų. Be to formuluotė net ir nekeičia esmės. Abiems pusėms buvo visiškai aišku, kokio įrenginio dokumentacijos reikalauja Vilniaus RAAD. Bendrovė specialiai įsivėlė į žodžių žaismą, juo grįsdama savo gynybinę poziciją ir motyvuodama reikalavimo nevykdymą. 2016-12-21 susitikimo metu buvo geranoriškai paaiškinta, kokio tiksliai įrenginio dokumentacijos Vilniaus RAAD reikia, paaiškinta, kad norima nuotraukoje (b.l.79) užfiksuoto įrenginio dokumentacijos. Daugiau tokio panašaus įrenginio bendrovėje nėra, tik standartinis presas ir dulkių siurblys. Todėl kažkokio neaiškumo, apie kokį įrenginį bendrovėje eina kalba, net būti negalėjo.
Liudytoju apklaustas A. A., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros vyr.specialistas, parodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį buvo tikrinamas UAB „Atliekų tvarkymo centras“ pagal planinį patikrinimą. Patikrinimo metu kilo neaiškumų dėl agregato, kuris apdoroja monitorius. Dar 2016 m. lapkričio 4 d. buvo žodžiu paprašyta pateikti šio įrenginio techninę dokumentaciją, nes monitoriai yra pavojingos atliekos. A. P. jos nepateikė, aiškino, kad įrenginio dokumentacija pas įmonės direktorių. Vilniaus RAAD pareigūnai iš tiesų nežinojo, kaip tokį įrenginį pavadinti, bet prašymas buvo išdėstytas suprantamai. Abejonių, kokio įrenginio dokumentacijos reikalaujama, būti negalėjo, nes daugiau panašių įrenginių bendrovėje tiesiog nėra – tik paprastas presas, siurblys ir šis vienintelis agregatas. 2016-12-01 prašymo formulavimo metu dar nebuvo žinoma, ką šis įrenginys tiksliai daro – perdirba, apdoroja ar panašiai. Pats liudytojas asmeniškai dalyvavo tiek 2016-11-04 faktinio bendrovės patikrinimo vietoje metu, tiek paimant reikalaujamą bendrovės dokumentaciją 2016-12-21. Įrenginį gyvai liudytojas pamatė jau 2016-11-04, būtent tada buvo padaryta jo nuotrauka ir pirmą kartą A. P. paprašyta įrenginio dokumentacijos. Gruodžio 21 d. bendravo su A. P. ir jis, ir A.Miliauskas, vėl buvo prašoma to paties įrenginio dokumentacijos, tačiau ši pateikta nebuvo. A. P. aiškino, kad ji pas direktorių, kad pateiks vėliau. Abiem pusėms visiškai buvo aišku, kad kalbama apie nuotraukoje užfiksuotą įrenginį. Tuo metu iš bendrovės pusės net nebuvo jokios kalbos, kad įrenginys savadarbis. Tik pasakyta, kad jo dokumentai pas direktorių. Pagal bendrovės atstovo aiškinimus įrenginys, iš pradžių smulkina monitorių, tada pavojingoji dalis eina per centrifugą. Kaip suprato, pavojingos medžiagos nuo monitorių tokiu būdu būdavo surenkamos ir priduodamos atskirai. Stiklo gabaliukai perėję įrenginį būdavo išvežami į Lenkiją kaip nepavojinga stiklo tara. Pats jis negali vertinti, ar tai pavojingos stiklo atliekos, tai nustatoma tyrimais. Žino, kad padarius laboratorinius bendrovėje esančio stiklo atliekų tyrimus paaiškėjo, kad ne taip jau gerai tas bendrovės įrenginys stiklą išvalo, nes jame lieka švinas. Stiklo atliekos buvo įvertintos kaip pavojingos ir po šio apdorojimo. Dėl atskirai priduodamų po šio apdorojimo atskiriamų pavojingų cheminių medžiagų viskas buvo gerai, jos buvo priduodamos kaip priklauso pagal įstatymą. Problema yra su po apdorojimo liekančiu stiklu. Tačiau tam, kad tinkamai išsiaiškinti visą šią situaciją, ir buvo reikalaujama minėto įrenginio techninė dokumentacija. Mano, kad įmonės atstovui visą laiką buvo labai aiškiai suvokiama, kokio aparato dokumentacijos buvo prašoma patikrinimo metu, kadangi tik apie tą vieną įrenginį ir ėjo visą laiką kalba. Reikalavimo suvokimui neturėjo jokios esmės, jei prašyme įrenginys buvo pavadintas perdirbimo, o ne apdorojimo įrenginiu. Kaip minėta, rašant reikalavimą iš viso dar nebuvo aišku, ką tas įrenginys gali ir realiai daro.
LR ATPK (galiojusio iki 2016-12-31) 51¹⁰ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį kliudymą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus. Šis pažeidimas užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
LR ATPK 14 straipsnyje numatyta, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga.
Byloje nėra ginčo, kad A. P. yra tinkamas LR ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektas. 2016 m. lapkričio 3 d. UAB „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus įsakymu Nr. ĮG-2016/11/03/001 UAB „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas A. P. buvo įgaliotas būti Bendrovės atstovu su valstybės institucijomis, pareigūnais, dalyvaujant pareigūnų atliekamuose Bendrovės patikrinimuose. Bendrovės vardu pasirašyti, gauti, teikti dokumentus ir informaciją, atlikti visus kitus reikiamus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu (b.l. 22). Remiantis šiuo įgaliojimu, būtent A. P. buvo atsakingas už tikrinamos Bendrovės dokumentų ir informacijos teikimą tikrinančiai institucijai ir jo statusas atitiko pareigūno statusą LR ATPK 14 straipsnio prasme.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 15 punktas numato, kad siekdamos užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai atlieka ūkio subjektų veiklos patikrinimus Viešojo administravimo įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka.
To paties įstatymo 54 straipsnio 2 dalis numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
Atitinkamai 1999 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (nauja redakcija nuo 2011 05 13 su pakeitimais ir papildymais) 115 punktas numato, kad visi atliekų tvarkymo dokumentai turi būti nedelsiant pateikiami aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitiems įgaliotiems pareigūnams jiems pareikalavus.
Iš šių teisės normų seka, kad ūkio subjekto veiklos patikrinimą atliekančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimai pateikti vykdomam patikrinimui reikalingus ir su tikrinamos bendrovės veikla susijusius dokumentus yra teisėti ir vykdytini.
Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad 2016-11-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūra pradėjo UAB „Atliekų tvarkymo centras“ įm.kodas 302445137, planinį teminį patikrinimą, kurio tikslas atliekų tvarkymo kontrolė. Faktinis Bendrovės patikrinimas vietoje atliktas 2016-11-04 d. Patikrinimo rezultatai buvo įforminti 2016 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akte Nr. VR-9.10-313 (b.l. 31-37). Minėtame akte yra nurodoma, kad „Patikrinimo metu 2016-11-14 gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. (KM)-D2-2561“Dėl informacijos pateikimo“ su prašymu išsiaiškinti, ar UAB „Atliekų tvarkymo centras“ EEĮ (teismo pastaba - Elektros ir elektroninės įrangos atliekų) apdorojimo metu susidarančias pavojingas stiklo atliekas tinkamai apdoroja ir teisėtai kvalifikuoja nepavojingų atliekų kodu 19 12 05“ (b.l. 36). Akte pažymima, kad tikslu patikrinti, ar 19 12 05 atlieka teisingai priskirtina nepavojingoms atliekoms, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus specialistai 2016-11-16 Šalčininkų RA neplaninio siuntos patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr. VR-9.10-297) paėmė bendrovės teritorijoje sandėliuojamų stiklo atliekų, apskaitytų kodu 19 12 05 mėginius. Reaguojant į Kauno RAAD raštą ir atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nepateikė visų atliekų atidavimą patvirtinančių dokumentų kopijų planinis patikrinimas 2016-12-01 raštu Nr. (38-9)-VR-1.7-4630 „Dėl planinio patikrinimo pratęsimo“ pratęstas 20 darbo dienų ir bendrovė įpareigota iki 2016-12-09 pateikti eilę dokumentų, tarp jų įrenginių, kurių pagalba perdirbamas stiklas, gamyklinės dokumentacijos kopijas“ (teismo pastaba - 17 prašymo punktas) (b.l. 23-24).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas teismas vertina, kad Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūra, turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą reikalauti iš tikrinamo ūkio subjekto pateikti jai su atliekamu tyrimu susijusius dokumentus.
Byloje esama Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros ir Bendrovės susirašinėjimo medžiaga patvirtina A.Miliausko parodymus, kad Bendrovė, priešingai nei teigiama teisminio proceso metu, nebuvo linkusi bendradarbiauti ir nenorėjo teikti prašomų dokumentų. Gavęs 2016-12-01 reikalavimą pateikti su tikrinimu susijusius dokumentus 2016-12-09 Bendrovės atstovas A. P. pateikė atsakymą, kuriame kvestionavo reikalavimo teisėtumą, reikalavo pateikti informaciją, kokiu tikslu prašoma dokumentų, išsamiai prie kiekvieno punkto nurodant dokumento ir jame esančios informacijos panaudojimo pagrindą ir tikslą, galiausiai apeliavo į didelę dokumentų apimtį, pasiūlydamas patiems pareigūnams atvykti į bendrovę susipažinti su rašte prašomais dokumentais iš anksto suderinus laiką (b.l. 81). Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūrai 2016-12-15 pateikus pakartotinį reikalavimą ir įspėjus apie galimą administracinę atsakomybę (b.l. 25), galiausiai 2016-12-20 rašte Nr. AP-161220-Šalčininkų rajono agentūrai A. P. nurodė laiką ir vietą, kur tikrinimą atliekančios institucijos pareigūnai gali atvykti susipažinti su prašomais dokumentais (b.l .26).
Šalys neginčija, kad Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros pareigūnai atvyko 2016-12-21 d. į UAB „Atliekų tvarkymo centras“ veiklos vykdymo vietą ir gavo daugumą prašytų dokumentų (tą patvirtina 2016-12-21 perdavimo-priėmimo aktas, b.l. 97-104), išskyrus 2016-12-01 reikalavimo 17-ame punkte nurodytus dokumentus: „įrenginių, kurių pagalba perdirbamas stiklas, gamyklinės techninės dokumentacijos kopijas“. Dėl šio konkretaus reikalavimo A. P. buvo pateiktas 2017-12-21 ranka rašytas atsakymas, kuriame lakoniškai buvo nurodyta, kad UAB „Atliekų tvarkymo centras“ stiklo neperdirba (b.l. 28).
Skundo pareiškėjas ir jo atstovas nurodo, kad A. P. nepagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalį, nes administracinio teisės pažeidimo protokole ir atitinkamai skundžiamame nutarime suformuluoto reikalavimo, kurio nevykdymas buvo traktuojamas kaip tyčinis kliudymas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinančioji institucija nei nebuvo suformulavusi. Ji neprašė pateikti minėtuose dokumentuose nurodyto “bendrovėje esančio įrenginio, kurio pagalba pavojingos kineskopų monitorių stiklo atliekos tampa nepavojingomis stiklo atliekomis“, dokumentacijos. Atitinkamai pareiškėjas negali būti baudžiamas už reikalavimą, kuris jam pateiktas nebuvo. Tuo tarpu patikrinime dalyvavę Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros pareigūnai teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2016-12-01 prašyme bendrovėje esantis įrenginys negalėjo būti tiksliai iš karto apibūdintas vien todėl, kad pareigūnai anksčiau niekada nebuvo susidūrę su tokiu įrenginiu, jiems nebuvo žinoma tiksli jo paskirtis ir juo vykdomos veiklos pobūdis, todėl pirminė formuluotė galėjo būti netiksli. Tačiau 2016-12-01 raštu prašytų dokumentų perdavimo metu, t.y. 2016-12-21 dieną šiuo klausimu tiesiogiai buvo bendraujama su A. P., buvo aiškinamasi apie bendrovėje esančio įrenginio, kuriuo apdorojamas monitorių stiklas, paskirtį, veikimo principą ir šiam žodžiu ir net raštu paaiškinus, kad bendrovė stiklo neperdirba, prašymas pateikti dokumentaciją buvo tikslinamas žodžiu, keičiant formuluotę, kad prašoma įrenginio, kurio pagalba pavojingos stiklo atliekos tampa nepavojingomis stiklo atliekomis, techninės dokumentacijos. Vėlesnė bendrovės atstovo gynybinė taktika, kad jam viso patikrinimo metu nebuvo suprantama ir aišku, kokio įrenginio dokumentacijos yra prašoma, nepagrįsta ir vertintina kaip formalus atsikalbinėjimas ir žaismas žodžiais, nes dar 2016-11-04 patikrinimą atlikę pareigūnai atkreipė dėmesį į nematytą įrenginį, jį fotografavo ir sakė, kad norės gauti jo techninę dokumentaciją. Atitinkamai 2016-12-01 gavus reikalavimą pateikti įrenginio dokumentaciją buvo tik formaliai pasinaudota pareigūnų nežinojimu, kaip tiksliai apibūdinti įrenginį, ir galimai netinkamai pavartotu žodžiu „perdirbimo“, nors pačiam A. P. nuo pat pradžių buvo aišku, kurio įrenginio dokumentacijos prašoma, nes bendrovėje tai yra vienintelis tokio pobūdžio, t.y. monitorių kineskopų stiklą apdorojantis, įrenginys. Be to abu pareigūnai, tiek A.Miliauskas, tiek A. A. nurodė, kad galiausiai A. P. buvo aiškiai nurodyta, kad prašoma 2016-11-04 nufotografuoto įrenginio dokumentacijos. Teismas neturi pagrindo netikėti Vilniaus RAAD pareigūnų paaiškinimais, kad atsižvelgiant į pretenzijas, kad stiklo bendrovė neperdirba, žodžiu buvo patikslinta reikalavimo formuluotė perfrazuojant, kad prašoma įrenginio, kurio pagalba pavojingos stiklo atliekos tampa nepavojingomis, techninės dokumentacijos. Šiuos pareigūnų paaiškinimus patvirtina bylos medžiaga. 2017-02-10 Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūra raštu Nr. (38-9)-VR-1.7-1006, reaguodama į UAB „Atliekų tvarkymo centras“ prieštaravimus dėl 2016-12-29 patikrinimo akte nurodytų pažeidimų, minėto rašto 9-ame punkte nurodė, kad „Šalčininkų RA pareigūnams 2016-12-21 ATC patalpose surašant perdavimo priėmimo aktą, atstovas pareiškė, kad ATC stiklo neperdirba. Paaiškinus, kad prašoma pagrįsti procesą, kurio metu pavojingas kineskopų monitorių stiklas tampa nepavojinga stiklo atlieka, atstovas pareiškė, kad informacijos apie tokią dokumentaciją neturi, pasitaręs su bendrovės direktoriumi ir informaciją pateiksiąs vėliau“ (b.l. 50). Kad reikalavimas pateikti dokumentaciją įrenginio, kurio pagalba pavojingos kineskopų monitorių stiklo atliekos tampa nepavojingomis stiklo atliekomis, iš tiesų buvo ir teisminio nagrinėjimo metu Vilniaus RAAD pareigūnai sakė apie tai tiesą, patvirtina ir pats A. P. savo susirašinėjime su Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūra. Viename iš A. P. rašytų raštų planinį patikrinimą atliekančiai institucijai, o konkrečiai 2017-03-30 rašte Nr. AP-170330-1, antrame jo punkte pats A. P. pažymi „2016-12-21 ŠRA pareigūnai pareikalavo manęs pateikti įrenginio, kurio pagalba perdirbamos kineskopinių monitorių stiklo atliekos tampa nepavojingomis atliekomis, techninės dokumentacijos“ (b.l. 15-16). Tokiu būdu, jis pats patvirtina pareigūnų teiginius, kad reikalavimo formuluotė A. P. buvo tikslinama 2016-12-21 d. susitikimo metu, todėl motyvas, kad protokole ir ginčijamame nutarime nurodytas reikalavimas, už kurio nevykdymą jis nubaustas, jam iš viso nebuvo pateiktas, nepagrįsta. Be to paties A. P. vartojama frazė patvirtina, kad 2016-12-21 kalba su A. P. ėjo apie vienintelį bendrovėje esantį įrenginį, apdorojantį pavojingą kineskopų monitorių stiklą, ir A. P. tai buvo visiškai aišku. Pažymėtina, kad liudytojų teisme duotus parodymus apie tai, kad susitikimo metu net nekilo abejonių, kad A. P. gali būti neaišku, apie kokio įrenginio dokumentaciją eina kalba, patvirtina patikrinimo akte dar 2016-12-29 nurodomos aplinkybės, kad dėl prašomos įrenginio techninės dokumentacijos A. P. vietoje paaiškino, kad informacijos apie šio įrenginio dokumentaciją neturi ir kad informaciją pateiks vėliau pasitaręs su įmonės direktoriumi. Tas pačias aplinkybes pareigūnai nurodė teisminio proceso metu, paaiškindami, kad diskutuojant apie įrenginį, jo paskirtį, veikimo specifiką, ar juo atliekamas kineskopų stiklo apdorojimo procesas gali būti vertinamas kaip perdirbimas ar tik apdorojimas, A. P. puikiai suprato, apie kokį įrenginį eina kalba, tik teisinosi, kad dabar neturi jo dokumentacijos, jam reikia pasitarti su direktoriumi. Pažymėtina, kad jis nei karto nepaminėjo, kad įrenginys, kuriuo domisi patikrinimą atliekantys pareigūnai, iš esmės savadarbis, todėl jokios jo dokumentacijos tiesiog nėra. Teismo vertinimu, tai nerodo sąžiningo Bendrovės elgesio ir siekio geranoriškai bendradarbiauti su planinį patikrinimą atliekančiais pareigūnais. Vietoj to pareigūnų reikalavimas pateikti pavojingas stiklo atliekas (monitorių, kineskopų stiklą) apdorojančio įrenginio techninę dokumentaciją buvo nevykdomas ieškant formalių kliaučių, šiuo atveju apeliuojant į formuluotėje vartojamą sąvoką „perdirbimas“, dėl kurios neva Bendrovei iki pat patikrinimo galo buvo neaišku, kokio įrenginio dokumentacijos reikalaujama, nes jie Bendrovėje atliekų neperdirba, turimu įrenginiu stiklo atliekas tik apdoroja, pašalindami pavojingus jų elementus – nusiurbdami nuo kineskopų stiklo liumineforą. Pažymėtina, kad Bendrovės atstovas pripažino, kad įrenginys iš esmės savadarbis, tai reiškia - galimai neturintis analogų rinkoje ir jo paskirtis bei veikimo principas negalėjo būti iš anksto žinomi tikrinimą atliekantiems pareigūnams, kad jie galėtų preciziškai jį iš anksto įvardinti savo raštuose, juolab Bendrovės atstovui nutylint reikšmingą informaciją apie įrenginio kilmę. Pažymėtina ir tai, kad po 2016-11-16 atlikto bendrovės disponuojamo stiklo atliekų, žymimų kodu 19 12 05, mėginių paėmimo ir patikrinimo akto surašymo, bendrovei jau buvo suprantama, kad 2016-12-01 Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros reikalavimas pateikti įrenginio dokumentaciją, susijęs su Kauno RAAD 2016-11-14 rašte Nr. (KM)-D2-2561 pareikštu prašymu išsiaiškinti, ar UAB „Atliekų tvarkymo centras“ EEĮ apdorojimo metu susidarančias pavojingas stiklo atliekas tinkamai apdoroja ir teisėtai kvalifikuoja kaip nepavojingas. Kad Bendrovei 2016-12-21 buvo žinoma apie minėtą Kauno RAAD raštą, matyti iš jų 2016-12-09 rašto Nr. AP-161209-1 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui turinio (b.l. 80) . Bendrovės akivaizdus nenoras pateikti įrenginio, susijusio su pavojingų stiklo atliekų apdorojimu bendrovėje, techninės dokumentacijos, rodo siekį sukliudyti tokiam tyrimui.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. P., kaip įgaliotas Bendrovės atstovas, nevykdydamas Vilniaus Regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros prašomos Bendrovėje adresu Pramonės g. 11, Zavišonių k., Šalčininkų r. sav., esančio įrenginio, kurio pagalba pavojingos kineskopų monitorių stiklo atliekos tampa nepavojingomis stiklo atliekomis, techninės dokumentacijos, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 217, 1999-07-14 patvirtintų „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 115 punkto reikalavimus. Toks jo neveikimas pagrįstai buvo įvertintas kaip tyčinis kliudymas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinti bendrovę ir kvalifikuoti kaip LR ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas.
Nors Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nuo 2017 m. sausio 1 d. neteko galios, įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau - LR ANK) tačiau Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau –ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atitinkamai šio teisės akto 3 straipsnio 8 punktas numato, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos
A. P. padarytos veikos požymiai atitinka LR ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau šios teisės normos sankcija yra žymiai griežtesnė nei ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalies sankcija, todėl pagrindo veikos kvalifikavimui pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nebuvo.
2017 m. balandžio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėju buvo surašytas administracinis nurodymas sumokėti 144 Eur baudą. Šia galimybe jis nepasinaudojo, todėl išnagrinėjus bylą ir priėmus ginčijamą nutarimą ir nenustačius pažeidėjo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, jam pagrįstai skirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.
Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad A. P. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje, yra įrodytas, jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių, todėl jis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutarė:
A. P. skundo netenkinti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. AM-VILN-98838715-17, kuriuo A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 434 eurų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.