Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-04 nuosprendžio, kuriuo L. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d. taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2011-01-07 ir 2011-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, šiuo nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, paskirtas 2011-01-07 ir 2011-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką L. N. įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2011-05-26 iki 2011-10-04 ir bausmės, visiškai atliktos pagal 2011-01-07 ir 2011-01-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. N. nuteistas už tai, kad jis 2010-05-26, apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 6, prekybos ir laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini)“ soliariume „(duomenys neskelbtini)“, iš po prekystalio pavogė be priežiūros paliktą svetimą turtą - A. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson W880į“ 1000 Lt vertės, su „Ežys“ SIM kortele 10 Lt vertės, viso nukentėjusiosios A. V. turto už 1010 Lt.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo L. N. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. N. prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam L. N. bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarytas nesunkus (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.) nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nuteistajam suvokiant daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, numatant pavojingus padarinius ir jų siekiant, nuteistojo asmenybę – L. N. nusikalstamą veiką padarė, būdamas teistas 16 kartų, neišnykus teistumui, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam L. N. už nusikalstamą veiką mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Paskirta bausmė ir galutinė su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis subendrinta bausmė nėra per griežtos, jų švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. N. nurodo, kad nukentėjusiosios nurodyta telefono vertė nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, nenustatyta tikroji jo vertė.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 6 punktu, kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 str., pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Tur­to ver­tė ga­li bū­ti nu­sta­to­ma pa­gal pir­ki­mo – par­da­vi­mo san­do­rių kai­ną, tur­to su­kū­ri­mo (at­kū­ri­mo), įsi­gi­ji­mo kaštus. Tais at­ve­jais, kai nuo­sa­vy­bė į daik­tą at­si­ra­do pir­ki­mo – par­da­vi­mo san­do­rio pa­grin­du ir by­lo­je yra duo­me­nys apie daik­to įsi­gi­ji­mo kai­ną, ta­čiau daik­tas pa­gro­bia­mas pra­ėjus lai­ko­tar­piui, tu­rin­čiam reikš­mės jo kai­nai, daik­to ver­tė nu­sta­to­ma pa­gal fak­ti­nę tur­to ver­tę (did­me­ni­nes, rinkos ar ko­mi­so kai­nas) nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ry­mo me­tu. Kai to­kių duo­me­nų by­lo­je nė­ra ar­ba daik­to įsi­gi­ji­mas pa­gal su­tar­tį yra su­si­jęs su pa­pil­do­mo­mis prie­vo­lė­mis sa­vi­nin­kui (pvz., mobiliojo ry­šio te­le­fo­nas, ku­rio rin­kos ver­tė 500 Lt, įsi­gy­tas už 1 Lt su­da­rant ter­mi­nuo­tą abonemen­ti­nę su­tar­tį, ar­ba jei sa­vi­nin­kas tur­tą įsi­gi­jo ma­žes­ne nei vi­du­ti­nė rin­kos kai­na ak­ci­jos me­tu ar pri­tai­kant ki­to­kią nuo­lai­dą), pa­grob­to tur­to ver­tė nu­sta­to­ma at­si­žvel­giant į iden­tiš­ko ar tos ka­te­go­ri­jos daik­to ana­lo­go vi­du­ti­nę rin­kos kai­ną.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas padarė teisingas išvadas ir pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios A. V., o ne nuteistojo, parodymais apie pagrobto telefono vertę. Nuteistasis L. N. nurodo, kad lombarde nukentėjusiosios telefonas buvo įvertintas tik 50 Lt suma, todėl mano, kad jo vertė yra mažesnė nei 3 MGL. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad lombarde superkamų daiktų kainos yra gerokai mažesnės nei reali tų daiktų rinkos vertė, daro išvadą, jog iš nukentėjusiosios pagrobto telefono vertė yra žymiai didesnė nei 50 Lt. Akivaizdu, kad nukentėjusioji A. V. iš jos pagrobto telefono vertę nurodė atsižvelgdama į tokio tipo telefonų pardavimo kainas, todėl nukentėjusiosios įvardinta telefono vertė, kolegijos nuomone, nėra aiškiai padidinta ir atitinka realią vagystės dieną buvusią telefono vertę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo L. N. apeliacinį skundą.