Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-794-487-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-17
Bylos Nr.
1A-794-487-2014
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01430-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Artūras Pažarskis, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
A. S., J. P., J. V., V. P.
Advokatai
Jūratė Kleinauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-794-487/2014Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01430-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolanta Čepukėnienė,

teisėjų Daivos Kazlauskienės ir Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Daivai Kokštaiteidalyvaujant prokurorei Vičeslavui Jevmenovui,nuteistojo gynėjai advokatei Jūratei Kleinauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 1 d. ir nuteistas 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš A. S., J. P. (J. P.) ir J. V. (J. V.) solidariai priteista 1092,83 Lt turtinei žalai atlyginti.

T. P. naudai iš A. S., J. P. ir J. V. solidariai priteista 15 Lt turtinės ir 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti J. P., J. V., V. P., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Baudžiamoji byla iš dalies nutraukta J. U. ir D. G. atžvilgiais pritaikius LR BK 38 str., kaltininkams ir nukentėjusiajam susitaikius. A. T. atžvilgiu, pritaikius LR BK 80-83 str.
Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis bendrininkų grupėje padarė svetimo turto plėšimą:

2013 m. lapkričio 1 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. P. ir J. V., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. prieš tai J. V. paskambinęs telefonu ir užsisakęs iš picerijos „(duomenys neskelbtini)“ į namus adresu (duomenys neskelbtini), maisto, bei žinodamas, kad už jį nemokės, (duomenys neskelbtini), pasitikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją T. P., atvežusį užsakymą automobiliu „Honda Jazz“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) panaudodamas fizinį smurtą T. P. atžvilgiu, J. V. sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veido sritį, taip padarydamas jam viršutinės lūpos muštą žaizdą, bei taip sukeldamas jam didelį fizinį skausmą.

Po to staiga iš šalikelėje buvusio žolyno iššokęs J. P. kartu su A. S., panaudodami kirvio kotą, t.y. demonstruodami jį nukentėjusiajam, įstūmė T. P. į automobilio vidų ant galinės sėdynės, tačiau T. P. išstūmus koja iš kairės jo bandžiusi atsisėsti vaikiną ir iššokus iš automobilio nukentėjusysis pabėgo.

Po ko J. P. bendrais veiksmais su A. S. ir J. V. iš nukentėjusiojo automobilio nuo priekinės keleivio sėdynės pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį planšetinį kompiuterį „Frieelander“ – 484,30 Lt vertės, planšetinio kompiuterio atminties kortelę – 129 Lt vertės, automobilinį planšetinio kompiuterio pakrovėją – 43 Lt vertės, 2 šeimynines picas – „Neopoliečių“ – 39,98 Lt vertės, 4 vnt. česnakinio padažo – 4 Lt vertės, picų gabenimo termo krepšį su rėmu – 187,55 Lt vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 200 litų, bei T. P. priklausančius 15 litų, buvusius T. P. piniginėje, kuri gulėjo ant automobilio keleivio priekinės sėdynės, taip bendrais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. P. padarydami 1102.83 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį, sumažinant jam priteistos neturtinės žalos dydį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su tokiu teismo sprendimu jis nesutinka, nes, vykdant plėšimą, jis nukentėjusiojo T. P. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, ką, pasak apelianto, patvirtino ir pats nukentėjusysis T. P. bei kiti kaltinamieji. Anot apelianto, nukentėjusysis pas medikus nesikreipė, ekspertizės nedarė, greitosios pagalbos medikai įvykio vietoje jam nustatė viršutinės lūpos žaizdą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo fizinio smurto, mano, jog yra pagrindas iš jo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimą sumažinti per pusę.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras siūlė teismui nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – LR BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu neginčija pripažinimo kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1 d., jo kvalifikacijos ir bausmės dydžio parinkimo, tačiau nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžiu, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su jo veiksmais plėšime nukentėjusiojo T. P. atžvilgiu bei šio asmens patirtais sužalojimais, kurios, apelianto manymu reikšmingos, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį.

Pagal LR BPK 109 str. nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal LR BPK nuostatas.

Kaip matyti, baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas T. P., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti priteisimo iš kaltininkų, nurodant, kad prašo 7000 Lt priteisti iš kaltininko, kuris jam sukėlė fizinį skausmą, o iš kitų dviejų kaltininkų priteisti 3000 Lt. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs T. P. atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, patirto sužalojimo pobūdį, fizinį skausmą bei išgyvenimus, sprendė, kad nukentėjusiojo prašoma 10000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, ir T. P. priteisė 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat teismas, įvertinęs, jog nusikalstama veika, numatyta LR BK 180 str. 1 d., nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdyta bendrais A. S., J. P. ir J. V. veiksmais, šią neturtinę žalą priteisė iš minėtų nuteistųjų solidariai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.279 str., žala, kuri padaryta bendrais kelių asmenų veiksmais, yra atlyginama solidariai, nepriklausomai nuo to, kad šių asmenų veiksmai buvo skirtingi. Ši taisyklė taip pat įtvirtinta ir LR CK 6.6 str. 3 d., numatančiame, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kaip matyti, A. S., J. P. ir J. V. skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl LR BK 180 str. 1 d. numatyto apysunkio nusikaltimo, kurio metu nukentėjusiajam buvo sužalota viršutinė lūpa ir sukeltas fizinis skausmas, padarymo. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam sužalojimas buvo padarytas bendrais A. S., J. P. ir J. V. veiksmais, t.y. kad pastarieji nusikalstamos veikos padarymo metu veikė kaip bendrininkai. Todėl bendrai žalą padarę asmenys prieš nukentėjusį asmenį atsako solidariai. Pažymėtina, jog prievolės atlyginti žalą solidarumas reiškia, kad pareiga ją atlyginti negali būti skaidoma į dalis, nors yra keli skolininkai. Solidarioji prievolė atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą pasibaigia tik tada, kai ji tinkamai įvykdoma, t.y. kai vienas ar visi žalą padarę asmenys sumoka visą priteistos žalos dydį, t.y., visiškai ją atlygina. Tokiu atveju, jei vienas iš kaltininkų atlygina visą bendrininkų veiksmais padarytą turtinę žalą, žala laikoma atlyginta, o žalą atlyginęs asmuo, vadovaudamasis LR CK 6.9 str. 1 d., turi teisę reikalauti iš kitų bendrininkų, kad šie jam atlygintų tą piniginės sumos dalį, kurią jis atlygino už kitus asmenis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo A. S. skundo argumentas, kad jis neatliko prieš nukentėjusįjį smurtinių veiksmų, o tai darė kitas bendrininkas, nėra teisinė vada solidarią prievolę išskaidyti į dalis ir būtent apelianto atžvilgiu mažinti ją per pusę. Todėl šioje dalyje apelianto skundo motyvai yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Vertinant skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam T. P. priteistos neturtinės žalos sumos pagrįstumą, pažymėtina, kad LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šio straipsnio 2 d. išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad dėl A. S., J. P. ir J. V. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis T. P. patyrė stresą ir išgąstį, jam buvo sužalota lūpa, jis patyrė fizinį skausmą. Pirmos instancijos teisme nukentėjusysis T. P. parodė, kad pirmąją medicininę pagalbą jam suteikė atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, jie nustatė viršutinės lūpos žaizdą bei priekinio danties skilimą. Pas ekspertą jis nenuvyko, nors turėjo nukreipimą ir buvo užrašytas apsilankymui po kelių dienų, nes per tą laiką žaizda užgijo. Po šio įvykio už mėnesio įsidarbino, minėtas įvykis nebuvo kliūtis jam įsidarbinti ir dirbti. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl padaryto nusikaltimo patyrė neturtinę žalą, kuri atlyginama LR CK 6.250 str. nustatyta tvarka. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu priteista 8000 Lt neturtinės žalos suma, įvertinus veikos pavojingumą, padarymo pobūdį, šią veiką atlikusių asmenų kaltės laipsnį, turtinę padėtį, taip pat nukentėjusiojo patirto sužalojimo bei dvasinių išgyvenimų mastą, nagrinėjamu atveju neatitinka suformuotos teismų praktikos ir yra mažintina.

Kadangi nusikalstama veika T. P. atžvilgiu, dėl kurios jis patyrė neturtinę žalą, buvo padaryta ne tik A. S., bet ir J. P. bei J. V. bendrais veiksmais, o jų apeliacinių skundų nebuvo gauta, LR BPK 320 str. 5 d. įtvirtintos nuostatos, numatančios, kad apeliacinės instancijos teismas, švelnindamas nuosprendį apeliacinį skundą padavusio nuteistojo atžvilgiu, privalo atsižvelgti, ar nuosprendžio pakeitimo pagrindai susiję ir su kitais nuteistaisiais, kurie apeliacinių skundų nepadavė, pagrindu konstatuotina, kad nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos suma mažintina visų už minėtą nusikalstamą veiką nuteistų asmenų atžvilgiu.

Pasisakant dėl nukentėjusiajam T. P. priteistinos sumos, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija mano, kad 5000 Lt piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistųjų turtinę padėtį, kaltės laipsnį, nukentėjusiojo patirtą sveikatos sutrikdymą, jo mastą, tai, kad nukentėjusysis nenurodo jokių liekamųjų reiškinių ir pasekmių, taip pat nenukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Todėl šioje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis keistinas, nurodant, kad nukentėjusiojo T. P. naudai iš A. S., J. P. ir J. V. solidariai priteistina 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutarė:

nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį dalyje, kuria iš A. S., J. P. ir J. V. priteista 8000 Lt T. P. naudai neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš A. S. (A. S.), J. P. (J. P.) ir J. V. (J. V.) nukentėjusiojo T. P. naudai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolanta ČepukėnienėTeisėjai Daiva KazlauskienėArtūras Pažarskis