- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-30
- Bylos Nr.
- Iv-1992-602/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- B. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“, UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“
- Advokatai
- Valdas Bliujus
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos B. S. atstovams L. S. (L. S.) ir advokatui Valdui Bliujui, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Irenai Zaliauskienei ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ atstovui A. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos B. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ ir UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja B. S. 2009-05-27 bendros kompetencijos teismui padavė ieškinį, prašydama priteisti jai iš valstybės 2891 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 2-5). 2010-03-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi byla perduota pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
B. S. ieškinyje nurodė, kad 2003-10-02 iš T. B. ir M. B. įsigijo 0,06 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Siekiant gauti leidimą sodo namui statyti, buvo kreiptasi į UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ ir UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ dėl inžinerinio topografinio plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo. 2003-12-02 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengė inžinerinį topografinį planą, o 2004-06-22 UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ atliko žemės sklypo ribų paženklinimą ir parengė žemės sklypo planą. Vilniaus apskrities viršininko administracija patvirtino, kad dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, buvo parengtas projektas, gautas leidimas statybai. VĮ Registrų centro darbuotojai pamatę sklypą nurodė, kad sodo namas pastatytas kitame sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsisakė sodo namą įregistruoti. Iš VĮ Registrų centro pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos paaiškėjo, kad sklypo ribų ženklinimas buvo atliktas greta esančiam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Norėdama įteisinti jau pastatytą sodo namą, pareiškėja turėjo išmainyti žemės sklypą, po mainų sutarties sudarymo tapo bendrasavininkė su T. ir M. B. Nutarusi atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė sklypo planus už ką sumokėjo 2360 Lt, notarui už turto padalinimo sutarties sudarymą sumokėjo 490 Lt. Pareiškėja nurodė dėl neteisėto 2004-09-20 plano patikrinimo ir 2004-10-15 suderinimo patyrusi 2891 Lt turtinę žalą. Visa tai sukėlė stresą, visą laiką kamavo psichinis sukrėtimas ir depresija, todėl, pareiškėjos nuomone, ji patyrė ir 5000 Lt neturtinę žalą.
Per teismo posėdį pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjos reikalavimą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 46-49).
Nurodė, kad Žemėtvarkos skyrius, atlikdamas kadastrinių matavimų patikrinimą ir derinimą, vadovaujasi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėmis bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais. Taisyklių 16 p. ir Nuostatų 32.1.8 p. numato, kad žemės sklypo planas be kitų nurodytų subjektų turi būti suderintas su apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi. Nuostatų 65 p. nurodo, kad žemėtvarkos skyrius patikrina, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, ar jie parengti pagal teisės aktų reikalavimus, ar žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas. Vilniaus apskrities viršininko administracija, laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jai pavestą funkciją ir patikrinusi pateiktus dokumentus ir nenustačiusi trūkumų, suderino žemės sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėja neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Remiantis Taisyklių 25 p., žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Todėl ženklinant žemės sklypą pareiškėja turėjo žinoti, kad ženklinamas kitas žemės sklypas. Be to, pareiškėja pasirašė ant sklypo plano, tuo patvirtino, kad susipažino ir sutinka su plano ir akto turiniu. Pažymėtina, kad pareiškėja mainų sutartį sudarė 2006-05-24, bet į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu ištaisyti netikslumus kreipėsi tik 2007-06-11. Pareiškėja praleido ieškinio senatį, kurią atsakovas prašo taikyti ir reikalavimą atmesti. Pareiškėja nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo iš VĮ Registrų centro 2006-03-02 rašto, į teismą kreipėsi 2009-05-26.
Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“teismo posėdyje nedalyvavo.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ atstovas per teismo posėdį prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2003-10-02 pirkimo-pardavimo sutartimi iš T. ir M. B. įsigijo 0,06 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m., SB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 7-9). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad B. S. vardu 2003-10-15 – 2008-12-02 laikotarpiu nuosavybės teise buvo įregistruotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m., SB „(duomenys neskelbtini)“ 125 skl. (1 t., b. l. 82). Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro bylos kopija patvirtina, kad VĮ Registrų centras išdavė B. S. pažymėjimą apie daikto ir daiktinių teisų įregistravimą, kuriame prie turto adreso, kaip ir 2003-10-02 pirkimo-pardavimo sutartyje, nebuvo nurodytas sklypo numeris (2 t., b. l. 124).
Remiantis kadastro žemėlapio ištrauka, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkai yra M. ir T. B., ir sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17-18).
2004-06-22 UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ atliko žemės sklypo, kurio duomenys dokumentuose yra nurodyti: Nr. 126, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ; atliko ribų ženklinimą ir parengė žemės sklypo planą (1 t., b. l. 13-15). Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašė nurodyti gretimų sklypų savininkai: Nr. 125 savininkai M. ir T. B., Nr. 143 savininkė A. K. ir Nr. 124 savininkė D. M. 2004-07-05 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl pateiktų planų suderinimo (1 t., b. l. 16). 2004-09-20 ir 2004-10-15 žemės sklypo Nr. 126 ribos suderintos su Vilniaus apskrities viršininko administracija, nurodytas aplinkybes patvirtina parašai bei antspaudas plane (1 t., b. l. 13).
Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro bylos kopija (2 t., b. l. 86-135) patvirtina, kad pareiškėja nebuvo pateikusi 2004-06-22 UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengto plano VĮ Registrų centrui.
Pareiškėjos pateiktas VĮ Registrų centro 2006-03-02 raštas į pareiškėjos 2006-02-28 prašymą patvirtina, kad VĮ Registrų centras informavo pareiškėją apie sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) gretimus žemės sklypus bei jų savininkus, kartu buvo pateikta minėta 2006-03-02 kadastro žemėlapio ištrauka (1 t., b. l. 17-18).
Bylos medžiaga patvirtina, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), numeris yra 125, o žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), numeris buvo 126, šiuo metu tai yra sklypas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23, 82-85).
2006-05-24 mainų sutartimi pareiškėja išmainė žemės sklypą Nr. 125, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0.0600 ha į T. ir M. B. nuosavybės teise priklausančio 600/678 dalių žemės sklypą Nr. 126, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0.0678 ha (1 t., b. l. 19-22). Pareiškėjos nuosavybės teisės į 600/678 dalių žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotos 2006-06-01 – 2009-02-10 (1 t., b. l. 84). Pagal minėtą 2006-05-24 mainų sutartį (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, plane pažymėtos Nr. 104, sklypo bendras plotas 0.0678 ha, šioje sklypo dalyje esantis sodo pastatas ir kiti statiniai liko T. ir M. B. nuosavybe.
2007-06-11 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, prašydama ištaisyti netikslumus žemės sklypo plano dokumentuose. Nurodė, kad buvo sumaišyti žemės sklypo kadastro numeris ir žemės sklypo numeris: žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), numeris turėtų būti ne 126, bet 125, o žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), numeris turėtų būti ne 125, bet 126. Prašė atskirti pareiškėjai priklausantį sklypą Nr. 126 ir suteikti sklypui numerį 104 sklypo kadastro numerį (1 t., b. l. 25).
2008-04-14 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S20-686 informavo, kad pateiktas žemės sklypo planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64 p. reikalavimų, prašė pateikti visų pareiškėjos prašyme minėtų sklypų Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylas (1 t., b. l. 26).
2008-08-11 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S20-1619 informavo pareiškėją, kad patikrinus žemės sklypo Nr. 126, esančio (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, kadastro duomenų bylą, nustatyta, kad Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius 2004-10-15 jau yra suderinęs žemės sklypo Nr. 126 planus, todėl neaišku, kodėl keičiamos šio sklypo ribos (1 t., b. l. 28).
2008-10-13 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus žemėtvarkos skyrių, prašydama panaikinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano suderinimus, nes sklypo matavimai atlikti blogai ir planai parengti neteisingai (1 t., b. l. 29).
2008-11-06 žemės sklypo Nr. 126, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas, kurį 2008-04-09 parengė I. S. B. įmonė „Matininkas“, suderintas Vilniaus m. Žemėtvarkos skyriuje (2 t., b. l. 3-9). 2008-05-09 kasos pajamų orderis patvirtina, kad L. S. už žemės sklypo kadastrinius matavimus ir plano rengimą sumokėjo 2360 Lt (1 t., b. l. 33, 34).
2009-01-14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3.228-01 patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), susidedančio iš dviejų žemės sklypų (taip nurodyta įsakyme), kadastro duomenis: 1. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,06 ha; 2. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) , plotas yra 0,01 ha (2 t., b. l. 36-37).
2009-02-02 pareiškėja ir M. bei T. B. sudarė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , padalijimo sutartį, pagal kurią pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise atitenka 0,06 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), o T. ir M. B. – 0,01 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30-32). Kvitas patvirtina, kad 2009-02-02 L. S. sumokėjo už notarines paslaugas 490 Lt (1 t., b.l. 35). Pareiškėja pateikė į bylą 2009-03-03 kvitą 51,39 Lt sumai už pastatų įregistravimą/išregistravimą (1 t., b.l. 35). Sudarant 2009-02-02 sutartį pareiškėjos vardu veikė L. S. pagal įgaliojimą (1 t., b. l. 36).
2009-02-03 žemės sklypo Nr. 126, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , planas įregistruotas VĮ Registrų centre (2 t., b. l. 3).
2009-09-03 pareiškėja ir J. K. sudarė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su jame esančio pastato – sodo namo pirkimo-pardavimo sutartį (2 t., b. l. 26-30). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, J. ir N. K. nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą įregistruotos registre (1 t., b. l. 89-91).
Žemės sklypo kadastro Nr. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro bylos kopija (2 t., b. l. 34) patvirtina, kad sodo namui Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-03-02 išdavė pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriame statytoju nurodyta B. S., šio akto pagrindu B. S. vardu buvo įregistruotas nuosavybės teise 2005-2008 statytas sodo namas, kuris šiuo metu yra įregistruotas kartu su sklypu J. ir N. K.vardu (1 t., b. l. 89).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo priteisti jai turtinę ir neturtinę žalą, motyvuodama tuo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius netinkamai atliko žemės sklypo planų patikrinimo ir derinimo veiksmus.
Vadovaujantis 2000 m. birželio 27 d. Nekilnojamojo daikto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 (redakcija nuo 2004-01-01) 3 str. 3 d., nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto dislokaciją, žemės gamtines ir ūkines savybes, statinių geometrinius parametrus bei nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Pagal šio įstatymo 8 str. 5 d., nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos teritorijoje. Parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemės tvarkymo darbus administruojančia valstybės institucija.
Nekilnojamojo daikto kadastro įstatymo 17 str. 4 d. nustatyta, kad įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar: 1) nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos teritorijoje; 2) žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja dėl kadastriniais matavimais netiksliai nustatytų žemės sklypų ribų, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos kertasi ar nesiriboja su gretimų žemės sklypų ribomis, kurių šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiniu būdu dėl šiems žemės sklypų planams parengti naudotos kartografinės medžiagos tikslumo; 3) žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu ar administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų tikslumu; 4) žemės sklypo ribos nekerta su šio sklypo ribomis besiribojančių kelių ar hidrografijos objektų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu. Pagal šio straipsnio 5 d., nenustačius aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi jį nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kad nekilnojamasis daiktas yra pažymėtas kadastro žemėlapyje, rodo Kadastro tvarkytojo žyma – spaudas nekilnojamojo daikto plane.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 38 p. nustatyta, kad žemės sklypų planai turi atitikti šiuos reikalavimus: žemės sklypų planai turi būti rengiami naudojantis kartografine medžiaga; 1:10000 mastelio žemės sklypų planai (išskyrus sodininkų bendrijų narių sodų sklypus) turi būti rengiami naudojantis tik ortofotografiniais žemėlapiais. Teritorijose, kurių ortofotografinių žemėlapių nėra, naudojamasi 1:10000 mastelio žemėlapiais, nurodytais Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 8 d. įsakyme Nr. 39 „Dėl oficialių žemėlapių sąrašo“; žemės sklypo (išskyrus sodininkų bendrijų narių sodų sklypus) plane turi būti: įbraižyti ne mažiau kaip trys koordinačių tinklelio ašių susikirtimo taškai; užrašyta ne mažiau kaip vieno koordinačių tinklelio susikirtimo taško koordinačių reikšmė; žemės sklypų ribos ir jų posūkio taškai; žemės sklypo ribų linijų ilgiai tarp posūkio taškų. Žemės sklypo planas turi būti suderintas su įstatymų nustatytomis institucijomis.
Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 522, 11 p. nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Remiantis Taisyklių 16 p., žemės sklypo planas turi būti suderintas su užsakovu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jei sklypas yra pasienio zonoje, institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jei žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas, nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoju, apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi. Pagal Taisyklių 25 p., žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Taisyklių 29.8.14 p. nustatyta, kad žemės sklypo paženklinimo - parodymo aktą suderina žemėtvarkos skyriaus vedėjas, nurodydamas, kad žemės sklypo ribos paženklintos pagal teisės aktų reikalavimus.
Remiantis Taisyklių 48 p., iš kadastrinių matavimų metu sukauptų ir iš turimos kartografinės medžiagos duomenų, atskirame lape parengiamas žemės sklypo planas pagal šių taisyklių 3 priedą. Atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypų planai sudaromi pagal šios metodikos reikalavimus vieningoje formoje, t. y. dešinėje lapo dalyje lentelėse įrašoma: žemės sklypo adresas, žemės sklypo kadastro numeris, gretimų žemės sklypų adresai arba žemės sklypų kadastro numeriai, žinios apie bendrą sklypo naudojimą, suderinimai, įmonės, atlikusios kadastrinius matavimus, antspaudas ir rekvizitai (53.2 p.); kairiajame viršutiniame lapo kampe parodoma žemės sklypo išsidėstymo schema. (53.3 p.). Vadovaujantis Taisyklių 53.6 p., 1-oje lentelėje įrašomas sklypo kadastro numeris. Šia lentelę užpildo kadastro tvarkytojas žemės sklypo registravimo metu. Pirmos eilutės antroje skiltyje po žodžio „vietovė“ įrašomas kadastrinės vietovės pavadinimas žodžiu. Antroje eilutėje pirmose keturiose skiltyse įrašomas kadastrinės vietovės numeris, kitose keturiose – bloko numeris, paskutinėse keturiose – žemės sklypo numeris; 2-oje lentelėje nurodomas žemės sklypo adresas arba numeris iš žemėtvarkos projekto pagal pozicijas, pateiktas plano formoje. Jeigu įrašas nereikalingas, eilutė paliekama tuščia; 3-oje lentelėje sudaromas gretimų žemės sklypų kadastro numerių (jeigu gretimi žemės sklypai neregistruoti - žemės sklypų adresų arba žemės sklypų numerių žemėtvarkos projekte) sąrašas. Gretimų žemės sklypų savininkų (nuomininkų, naudotojų) parašai turi būti žemės sklypo ribų paženklinimo akte. 5-oje lentelėje nurodoma žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto data ir numeris. Apačioje žemės sklypo savininkas (naudotojas) pasirašo, kad sutinka su žemės sklypo ribomis ir nustatytu žemės sklypo plotu. 6-osios lentelės pirmoje eilutėje įrašomas apskrities pavadinimas. Antroje eilutėje įrašomas vietovės pavadinimas. Trečioje eilutėje po žodžio „Patikrino“ įrašoma atsakingo asmens pareigos, vardo pirmoji raidė, pavardė, parašas, pasirašymo data. Ketvirtoje eilutėje po žodžio „Suderino“ įrašoma žemėtvarkos skyriaus vedėjo vardo pirmoji raidė, pavardė, parašas, pasirašymo data.
Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pirkimo-pardavimo sutartimi 2003 m. įsigijo žemės sklypą Nr. 125, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ; nei sutartyje, nei pažymėjime nebuvo nurodytas sklypo numeris. Rengiant žemės sklypo planą ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą nurodytas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,06 ha, tačiau suklysta dėl sklypo numerio, įrašant Nr. 126. Minėtų dokumentų turinys, o būtent sklypo kadastro numeris, sklypo išdėstymo schema ir planas bei nurodyti gretimų sklypų savininkai, patvirtina, kad žemės sklypo planas parengtas ir ribos paženklintos būtent žemės sklypui Nr. 126, t. y. gretimam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė M.ir T. B.
Vadovaujantis Taisyklių 25 p., žymint žemės sklypo ribas, dalyvauja tiek jo savininkas (naudotojas), tiek gretimų sklypų savininkai (naudotojai). Nagrinėjamu atveju aktą pasirašė žemės sklypų Nr. 125, Nr. 143 ir Nr. 124 savininkai. Kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad būtent šie žemės sklypai ribojasi su sklypu Nr. 126, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17). Pažymėtina, kad ženklinant sklypo ribas dalyvavo pareiškėjos įgaliotas asmuo L. S., todėl darytina išvada, kad asmuo turėjo suprasti ir suprato, kuris žemės sklypas yra ženklinamas. Minėta, kad pareiškėja pastatė sodo namą ir tik tada paaiškėjo, kad statybos atliktos žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės (tai, kad pareiškėja (jos įgaliotas asmuo) dalyvavo ženklinant sklypo ribas, sodo namas pastatytas būtent paženklintame sklype) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja suklydo dėl įsigyto sklypo faktinės vietos. Šis pareiškėjos suklydimas būtų paaiškėjęs anksčiau, jeigu pareiškėja būtų pateikusi UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą planą nekilnojamojo turto registrui, kuriame būtų patikslinti sklypo, įregistruoto pagal preliminarius matavimus, kadastro duomenys pagal atliktus tiksliuosius geodezinius matavimus. Tai, kad žemėtvarkos skyrius derindamas šį planą, nepastebėjo neatitikimo dėl sklypo numeracijos, negali būti pagrindu reikalauti žalos atlyginimo, nes minėtas derinimas nebuvo pagrindinė ir tiesioginė priežastis, dėl kurios pareiškėja turėjo nuostolių. Pagrindinė priežastis buvo tai, jog pareiškėja nesuprato, kurį sklypą nupirko. Pažymėtina, kad minėtas žemėtvarkos skyriaus derinimas nebuvo atliktas parduodant valstybinę žemę, pareiškėja pirko žemės sklypą, valdomą privačios nuosavybės teise kitų asmenų, sklypas buvo suformuotas, įregistruotas. Todėl už žemės tvarkymą atsakingos valstybės institucijos dalyvavimas veiksmuose tvarkant privačią žemę nėra labai reikšmingas, nes veiksmai priklauso nuo savininkų, gretimų sklypų savininkų valios, be kurių sutikimo institucija negali priimti jokių valinių sprendimų, susijusių su daikto valdymu, naudojimu ar disponavimu.
Pažymėtina, kad pareiškėja vėliau susitarė su sklypo, kurių sklype pastatė namą, savininkais dėl turto mainų, vėliau sklypo dalis buvo atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, įregistruota kaip atskiras sklypas bei parduota kartu su pastatytu statiniu. Dėl to teisinė situacija, atsiradusi dėl pareiškėjos suklydimo, buvo ištaisyta, neprieštaraujant kitiems privatiems asmenims. Pareiškėja, rašydama minėtus raštus žemėtvarkos skyriui, faktiškai reikalavo pakeisti ar ištaisyti dokumentus, kurių valstybės institucija negalėjo ištaisyti be privačių asmenų sutikimo.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.
Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė
Byloje nustatytos aplinkybės bei minėtos išvados patvirtina, kad tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų – plano derinimo ir atsiradusių nuostolių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Net ir darant prielaidą, kad toks ryšys yra, teismas daro išvada, kad nėra pagrindo atlyginti žalos pagal CK 6.282 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir jo į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kadangi pareiškėja nesuprato, kurį sklypą nupirko, vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d. reikalavimas turi būti atmestas.
Be to, atsakovas prašo taikyti sutrumpintą trejų metų senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo gavusi VĮ Registrų centro 2006-03-02 raštą ir kadastro žemėlapio ištrauką. Pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusį šį terminą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.). Pareiškėjai siūloma buvo pateikti tokius įrodymus, bet įrodymai iki bylos išnagrinėjimo nebuvo pateikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
B. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.