- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- I3-1394-279/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00705-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), Statramstis
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Apinkos ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką joms pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, ir UAB (duomenys neskelbtini) skundu kreipėsi į administracinį teismą prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimas) arba 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu paskirtą 700 Eur baudą sumažinti iki 200 Eur.
Pareiškėja skunde (b. l. 1-4) nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. jai buvo surašytas ,,Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Protokolas). Protokole konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) atlieka transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, kurios metu susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos: tepaluotos šluostės, pakuotės užterštos pavojingomis medžiagomis, mišrios komunalinės ir kitos atliekos, tačiau nėra vykdoma šių atliekų susidarymo apskaita GPAIS. Protokole taip pat konstatuota, kad įmonės teritorijoje buvo laikinai laikomos įmonės veiklos metu susidariusios pavojingos atliekos – pakuotės užterštos pavojingomis medžiagomis, kurių konteineriai nebuvo paženklinti. Protokole konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367 ,,Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus 6, 6.2, 6.3 ir 7 punktų bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. D1-405 ,,Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ IV skyriaus 15.2 ir 17 punktų reikalavimus.
Pareiškėja skunde nurodė, kad jai Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu buvo paskirta 700 Eur bauda. Pareiškėja mano, kad jai paskirta bauda yra per didelė ir neproporcinga padarytiems pažeidimams. Pareiškėja prašo jai paskirtą 700 Eur sumažinti iki 200 Eur, atsižvelgiant į tai, kad jos finansinė padėtis dėl COVID-19 pandemijos yra sudėtinga, pareiškėja iš karto po atlikto patikrinimo ėmė šalinti visus trūkumus, bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu, vėlesnių patikrinimo metu pareiškėjos veikloje jokių aplinkosaugos teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta.
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu (b. l. 21-22) prašė UAB (duomenys neskelbtini) skundo reikalavimą dalį panaikinti 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimą, atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja padarytų pažeidimų neginčija, tačiau mano, kad jai paskirta bauda yra per didelė ir neproporcinga padarytiems pažeidimams. UAB (duomenys neskelbtini) skundo reikalavimą dalį dėl paskirtos baudos sumažinimo Aplinkos apsaugos departamentas siūlo teismui spręsti, laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 52 straipsnio nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad: 1) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos vyriausiasis specialistas P. D. 2021 m. rugsėjo 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) surašė ,,Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini)“. Protokole užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlieka transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą, kurios metu susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos: tepaluotos šluostės, pakuotės užterštos pavojingomis medžiagomis, mišrios komunalinės ir kitos atliekos, tačiau nėra vykdoma šių atliekų susidarymo apskaita Vieningoje gaminių, pakuotės ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Taip pat konstatuota, kad įmonės teritorijoje buvo laikinai laikomos įmonės veiklos metu susidariusios pavojingos atliekos – pakuotės užterštos pavojingomis medžiagomis, kurių konteineriai nebuvo paženklinti. Protokole konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367 ,,Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus 6, 6.2, 6.3 ir 7 punktų bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. D1-405 ,,Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ IV skyriaus 15.2 ir 17 punktų reikalavimus (b. l. 10-11); 2) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2021 m. lapkričio 4 d. priimtu nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) už Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 300 Eur dydžio ekonominė sankcija, už Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 700 Eur dydžio ekonominė sankcija. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, UAB (duomenys neskelbtini) buvo paskirta galutinė 700 Eur bauda (b. l. 5-9).
Teismui išanalizavus pareiškėjos skundo turinį, matyti, kad pareiškėja iš esmės neginčija paties 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimo bei jame konstatuotų teisės pažeidimų faktinių aplinkybių, jų kvalifikavimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalį ir 93 straipsnio 5 dalį. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skunde aiškiai nurodė, kad ji ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti bei tai, kad patikrinimo metu bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas nenagrinėja pareiškėjos skundo reikalavimo dalies panaikinti 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimą.
Iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, kad pareiškėja iš esmės prašo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu paskirtą galutinę 700 Eur dydžio ekonominę sankciją sumažinti iki 200 Eur. Pareiškėja mano, kad jai paskirta 700 Eur ekonominė sankcija yra per griežta, neproporcinga padarytiems pažeidimams.
Teismas, išanalizavęs Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio teismo kompetenciją, turinį, sprendžia, kad įstatymų leidėjas šiame įstatyme aiškiai nustatė, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Įstatymų leidėjas suteikė teismui, skiriant mažesnę baudą, negu šio įstatymu nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, teisę atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei pareigą vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio prasmę, teismui nėra suteikta teisė apskritai netaikyti ekonominės sankcijos arba taikyti ne baudą, o kitokio pobūdžio sankciją.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už padarytą Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje ir 93 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimą padarymą skirti UAB (duomenys neskelbtini) mažesnes baudas, negu šio įstatymo normose nustatytos minimalios baudos už juridinio asmens padarytus teisės pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žiūrėti, pavyzdžiui 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT pateiktu aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, LVAT aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinė veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (žiūrėti, pavyzdžiui 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad už Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimą padarymą UAB (duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, buvo paskirta galutinė 700 Eur bauda.
Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymas juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 600 Eur.
Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymas juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo 700 Eur iki 1400 Eur.
Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalis numato, kad kai vienas juridinis asmuo padaro du arba daugiau pažeidimų, ekonominė sankcija skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, šiam asmeniui skiriama bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdį ir priežastis, nustačius, kad pareiškėjai ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu, savo noru ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimus, į tai, kad vėlesnių patikrinimo metu pareiškėjos veikloje jokių aplinkosaugos teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta, atsižvelgus į pareiškėjos finansinę padėtį, į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje ir 93 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskirta galutinė 700 Eur bauda nėra proporcinga pareiškėjos padarytiems pažeidimams. Teismo vertinimu, įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnės ekonominės sankcijos. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimus padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta bauda už Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymą yra 200 Eur, už Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymą – 400 Eur. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjai skiriama galutinė 400 Eur bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje (duomenys neskelbtini)“. UAB (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 5 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą paskirtą galutinę 700 Eur ekonominę sankciją sumažinti ir UAB (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę 400 Eur (keturių šimtų eurų) ekonominę sankciją.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.