Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-08 · Administracinė byla Nr. I-3913-257/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-08-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-08
Bylos Nr.
I-3913-257/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00952-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3913-257/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00952-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 8 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjui S. S. (S. S.),

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas S. S. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 59). Skunde (b. l. 2–3) ir patikslintame skunde (b. l. 16-18) pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 17 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 12 d. atliko Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus paskirtą drausmės nuobaudą izoliatoriuje. Drausmės izoliatoriaus kameroje pamatė daug pažeidimų: jautėsi šaltis, buvo ne geležinė lova, o senoviški narai, kur negalėjo normaliai išsimiegoti, nebuvo radijo taško, kad gautų pastoviai žinias, laikraščių nenešė. Kameroje rozetės nebuvo, todėl negalėjo naudotis elektrine barzdaskute, pakrauti elektrinį dantų šepetėlį, nebuvo ventiliacijos. Kvadratūra netinkama, todėl reikėjo stovėti arba sėdėti, lango negalėjo atidaryti dėl ant jo esančių grotų. Mano, kad tai ne nuobaudos atlikimas, o kankinimas. Prašo priteisti 8200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 59).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 53–57) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios, ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. gegužės 26 d. pažymos Nr. 60/09-19150 dėl S. S., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 16 d. buvo laikomas DI-2 (drausmės izoliatoriuje), o nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 7 d. – DI-3.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismui nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas drausmės izoliatoriuje, kuris neatitiko higienos normos reikalavimų.

Pažymėtina, kad drausmės izoliatoriaus kameros yra vienvietės, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. gegužės 26 d. pažymos Nr. 60/09-19150 matyti, kad pareiškėjui drausmės izoliatoriuje Nr. 2 teko 6,56 kv. m. gyvenamojo ploto, o izoliatoriuje Nr. 3 – 6,66 kv. m.

Vadovaujantis teisės aktais, drausmės izoliatoriuose yra: prie grindų pritvirtinta metalinė lova, stalas bei taburetė, sieninė lentyna, viršutinių drabužių pakaba, sanitarinis mazgas, kuris 2016 m. lapkričio mėn. atitvertas sienele, tiekiamas šaltas vanduo. 2016 m. lapkričio mėn. DI-2 ir DI-3 atlikta san. mazgų atitvarų gamyba ir sumontavimas. Papildomai pažymima, kad drausmės izoliatoriuje talpinamas tik vienas asmuo, todėl atitvaros nebuvimas niekaip nepažeistų pareiškėjo privatumo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos plano 2016-2017 m. matyti, kad drausmės izoliatoriaus kameros valomos 1 kartą dienoje, esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas: vieną kartą mėnesyje, esant poreikiui – dažniau. Dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo, nagrinėjamu atveju taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais remonto darbais. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl šviesos ar oro trūkumo, dėl drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Apibendrinus, kadangi Šiaulių TI pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, nes nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą).

Iš 2017 m. gruodžio 15 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-378 matyti, kad DI-2 pažeidimų nenustatyta.

Iš 2018 m. sausio 30 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-139 matyti, kad DI-3 oro temperatūra per žema, oro drėgmė tinkama.

Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymėjo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sąlygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iš pareiškėjų tikimasi gauti detalų ir neprieštaringą ginčijamų laikymo sąlygų aprašymą ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliūtis. Vien pareiškėjo teiginiai, kuriems prieštarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumą, todėl pareiškėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raštus (prašymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme būtų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr. EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Erkenov prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 18152/11); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-150-14 yra pasisakęs, jog „nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiomis dienomis kreipėsi į įstaigos administraciją, kad jam nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamosios patalpos sanitariniame mazge“. Vadinasi, svarbu, kad poreikis būtų aiškus, konkretus ir išreikštas kreipiantis į įstaigos administraciją. Tačiau jokių skundų dėl netinkamos dezinfekcijos ar dezinsekcijos vykdymo pareiškėjas įstaigos direktoriui nebuvo pateikęs (Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-06-04 pažyma Nr. 61/04-1074).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo įrengta radijo taško, be to, nebuvo suteikiama galimybė skaityti, todėl jis buvo atskirtas nuo išorinio pasaulio.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad aktualiu laikotarpiu S. S. turėjo suimtojo statusą, o Suėmimo vykdymo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad drausmės izoliatoriuose laikomiems suimtiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams pagal gydytojų išvadą – dvi valandas pasivaikščioti. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į administraciją su prašymu gauti spaudą ar būti nuvestas į biblioteką, tačiau įstaigoje tokių prašymų iš pareiškėjo negauta.

Kartu atsakovas pažymi, kad VŠĮ „Teleradijo kompanija Hanza“, teikusi radijo transliacijos paslaugas Lietuvoje, veiklos nebevykdo, todėl nėra galimybės gauti tokias paslaugas.

Be to, Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Tai apibendrinus, radijo taško Šiaulių tardymo izoliatoriuje teisės aktai nenumato ir jis negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta mano, kad minėti pareiškėjo argumentai turėtų būti atmesti.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo S. S. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, patikslindamas skundą (b. l. 16-18), prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpius nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 17 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 12 d., kada jis atliko tardymo izoliatoriaus direktoriaus paskirtą nuobaudą drausmės izoliatoriuje. Nors pareiškėjas patikslinto skundo pavadinimą įvardino ir dėl papildomai nesuteikto dušo, apie papildomo dušo nesuteikimą nieko neužsiminė, nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeista jo teisė nesuteikiant papildomo dušo. Taigi, laikotarpį, iš kurio pareiškėjas kildina neturtinę žalą, apibrėžė skunde pats pareiškėjas, todėl pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas nagrinėtinas pareikšto skundo ir patikslinto skundo ribose už laikotarpius nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 16 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 12 d., kada pareiškėjas atliko tardymo izoliatoriaus direktoriaus paskirtą nuobaudą drausmės izoliatoriuje. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad drausmės izoliatoriaus kameros neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų, jos buvo netinkamo ploto, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. gegužės 26 d. pažymos „Dėl S. S.“ Nr.60/09-19150 (b. l. 24) matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas drausmės izoliatoriuje Nr.2 nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 16, o ne iki 2018 m. vasario 17 d., kaip patikslintame skunde nurodė pareiškėjas ir drausmės izoliatoriuje Nr. 3 nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 12 d. Po DI-2 2018 m. vasario 16 d. dalį dienos ir 2018 m. vasario 17 dieną bei po DI-3 2018 m. kovo 12 d. dalį dienos pareiškėjas buvo gyvenamojoje kameroje Nr. 26 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,93 m²) ir jam teko nuo 3,73 m² (kameroje 4 asmenys, dalis 2018-02-16 dienos) iki 7,47 m² (kameroje 2 asmenys), 14,93 m² (kameroje 1 asmuo).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. gegužės 26 d. pažymos „Dėl S. S.“ Nr.60/09-19150 (b. l. 24) matyti, kad pareiškėjui drausmės izoliatoriuje Nr. 2 teko 6,56 m² gyvenamojo ploto, o drausmės izoliatoriuje Nr. 3 teko 6,66 m² gyvenamojo ploto, t. y. pareiškėjui plotas būnant Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje buvo užtikrintas, nes pareiškėjas jose buvo laikomas vienas. Taip pat įvertinus kameros Nr. 26 plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 33–36) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės. Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad kvadratūra netinkama, todėl reikėjo stovėti arba sėdėti, atmestina kaip nepagrįsta.

Pagal patvirtintas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, drausmės izoliatoriaus kamerose turi būti sanitarinis mazgas, praustuvas, pritvirtintas prie grindų, metalinė lova, sieninė lentyna asmens higienos reikmenims sudėti, viršutinių drabužių pakaba ir pritvirtinti prie grindų stalas bei taburetė. Lango stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu. Elektros lemputė įrengiama nišoje virš kameros durų arba lubose ir aptraukiama metaliniu tinklu. Taiga, pagal paminėtas taisykles, nėra numatyta, kad drausmės izoliatoriuje būtų įrengiama elektros rozetė, todėl pareiškėjo argumentas, kad negalėjo naudotis elektrine barzdaskute, pakrauti elektrinį dantų šepetėlį, atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 “Apie 2016 metais atliktus remonto darbus” (b. l. 40-43), matyti, kad 2016 m. lapkričio mėn. drausmės izoliatoriuose Nr. 1, 2, 3 atlikta san. mazgų atitvarų gamyba ir sumontavimas. Pareiškėjas drausmės izoliatoriuje DI-2 ir DI-3 buvo 2018 metais, t. y. kai san. mazguose atitvarai jau buvo sumontuoti, o beje, pareiškėjas nenurodo san. mazguose nei privatumo pažeidimo, nei nemalonių kvapų. Pareiškėjas nurodo, kad tualetas tragiškas, jei kaimynas jungia vandenį, jo patalpoje jis nebėga. Toks pareiškėjo teiginys yra nedetalizuotas, abstraktus ir nekonkretus, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodė, kad drausmės izoliatoriuje buvo ne geležinė lova, o senoviški narai, kur negalėjo normaliai išsimiegoti. Toks pareiškėjo argumentas nepagrįstas ir atmestinas, nes iš atsakovo atstovas atsiliepimo matyti, jog drausmės izoliatoriuose yra prie grindų pritvirtinta metalinė lova. Metalinės lovos (gultai) yra standartinės, jų matmenys nurodyti 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymoje Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 33–36).

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad kameroje nėra ventiliacijos. Toks pareiškėjo teiginys yra nedetalizuotas ir nekonkretus, visiškai nenurodyta, kuo pasireiškė ventiliacijos nebuvimas ir kuo dėl to pasireiškė pareiškėjui neturtinė žala.

Pareiškėjo argumentas, kad kameroje nėra radijo taško, kad pastoviai gautų žinių yra nepagrįstas ir atmestinas, nes VŠĮ “Teleradijo kompanija Hansa”, teikusi radijo transliacijos paslaugas Lietuvoje, veiklos nebevykdo ir savo paslaugų nebeteikia. Taip pat nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjo argumentas, kad laikraščių į baudos izoliatorių visiškai neneša. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad būdamas drausmės izoliatoriuje pareiškėjas turėjo suimtojo status, o Suėmimo vykdymo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad drausmės izoliatoriuose laikomiems suimtiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, tačiau pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į administraciją su prašymu gauti spaudą ar būti nuvestas į biblioteką, tačiau su tokiais prašymais pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nesikreipė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. sausio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-139 (patikrinimas atliktas 2018 m. sausio 25 d., b. l. 50–51) nustatyta, kad oro santykinės drėgmės dydis drausmės izoliatoriuje Nr. 3 atitiko reglamentuojamus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, drausmės izoliatoriuje Nr. 3 oro temperatūra žemesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentas dėl šalčio drausmės izoliatoriuje vertintinas pareiškėjo naudai, nes yra reali tikimybė, jog pareiškėjo buvimo drausmės izoliatoriuje metu oro temperatūra buvo žemesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai. Juo labiau, pareiškėjas, atlikęs nuobaudą drausmės izoliatoriuje 2018 m. kovo 12 d. pateikė du skundus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai: vieną dėl vidaus radijo taško (b. l. 27), kitą – dėl per žemos temparetūros ir netvarkingų langų (b. l. 30), į kuriuos pareiškėjui buvo atsakyta (b. l. 26, 29). Dėl kitų skunde ir patikslintame skunde išvardintų argumentų ar teiginių (ne geležinės lovos, o senoviškų narų, neneštų laikraščių, rozetės, ventiliacijos nebuvimo, netinkamos kvadratūros, negalėjimo atidaryti langą) pareiškėjas su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją nesikreipė, siekdamas apginti galimai pažeistas savo teises. Pareiškėjas taip pat 2018 m. vasario 5 d. pateikė prašymą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui dėl paaiškinimo, ar kamera Nr. 37 yra tinkama gyventi (b. l. 28), į kurį pareiškėjui buvo atsakyta (b. l. 29). Dėl šio pareiškėjo skundo teismas nepasisako, nes pateiktas skundas išeina už pareiškėjo nurodyto patikslinto skundo nagrinėjimo ribų.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-03-26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu “Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2018- 2019 m. m.” (b. l. 44-46) matyti, kad drausmės izoliatoriaus kameros valomos 1 kartą dienoje, esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas: vieną kartą mėnesyje, esant poreikiui – dažniau. Dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal patvirtintus galiojančius teisės aktus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 52) negalima konstatuoti, kad dėl pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje, pareiškėjas patyrė kokius nors nepatogumus, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Vertinant higienos normos (per žema temperatūra) pažeidimo įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismas pažymi, jog nustačius higienos normos pažeidimą, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018). Šiuo atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista labai trumpą laikotarpį, visos kitos pareiškėjo skųstos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nurodytas pareiškėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsniu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad S. S. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 16 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 12 d. buvo pažeista.

Pareiškėjo S. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė