Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, sekretoriaujant G. N., dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, kaltinamojo R. D. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. D. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties kaltinamajam R. D. kardomosios priemonės suėmimo terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D., gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. birželio 11 d., apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) agentūrai priklausantį turtą: tyčia koja suduodamas smūgį į spaudos kiosko lango stiklą, jį sudaužė, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) agentūrai 189,36 Lt turtinę žalą, t. y. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 187 str. 3 d. padarymu;

taip pat jis kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. spalio 21 d., 22.30 val. – 2013 m. spalio 22 d., 00.29 val. laikotarpiu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrininkų grupėje su H. B., panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę nukentėjusiąją I. K., gim. (duomenys neskelbtini), sugriebė ranka jai už kaklo, jėga nurengė bei parvertė ant lovos, tokiu būdu palaužę jos pasipriešinimą ir pasinaudoję nepilnametės nukentėjusiosios bejėgiška dėl apsvaigimo nuo alkoholio būkle, įvedęs savo varpą į I. K. makštį, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą su ja natūraliu būdu bei įvedęs savo varpą į pastarosios išeinamąją angą, tenkino savo lytinę aistrą su ja analiniu būdu, tuo ne mažiau kaip penkiais kontaktiniais poveikiais padarė nepilnametei nukentėjusiajai I. K. kraujosruvą su nubrozdinimu apatinės lūpos dešinėje, kraujosruvas veido – kaklo dešinėje, krūtinės dešinėje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairėje blauzdoje, paviršinį plyšimą lytinių organų srityje dešinėje mažojoje lūpoje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. D. pratęstas 3 mėn. nustačius, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p., 2 p. numatyti pagrindai.

Skunde teigiama, kad teismas, pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminą, nepagrįstai nurodė, kad kaltinamasis nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, t. y. jis nevedęs, nedirba. Advokatės nuomone teismas ignoravo tą aplinkybę, kad R. D. gyvena su mama, t. y. turi pastovią gyvenamąją vietą ir yra bet kokiu laiku pasiekiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Jis laikinai buvo išvykęs dirbti į užsienį, tačiau atostogų sugrįžo į Lietuvą ir atostogų metu buvo sulaikytas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo socialinius ryšius patvirtina ta aplinkybė, kad kaltinamasis savo šeima laiko savo motiną, pas kurią sugrįžo atostogauti. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis Lietuvoje nedirbo, nereiškia, kad jis iš viso nedirba. Juo labiau, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam garantavo darbą, nes dirbdamas šioje bendrovėje jis buvo teigiamai užsirekomendavęs. Skunde taip pat pabrėžiama, kad ta aplinkybė, jog R. D. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nėra pagrindas teigti, kad jis tą nusikaltimą padarė, juo labiau teigti, kad jis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui bandydamas sunaikinti, paslėpti daiktus, turinčius reikšmės bylai. Teismo išvardinti rašytiniai duomenys, priešingai, negu teigiama teismo nutartyje, kaltinamojo R. D. kaltės nepatvirtina. Vien ta aplinkybė, kad pati nukentėjusioji nenurodo R. D., kaip padariusio nusikalstamą veiką, yra pagrindas abejoti ginamojo kaltumu. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad buvo trys vyrai, tačiau tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad E. I. bute nebuvo. E. I. parodymai, kaip ir H. B., ir kitų liudytojų parodymai, R. D. kaltės neįrodo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje liudytojomis apklaustos I. K. draugės nurodė, kad kiekvienai iš jų I. K. pasakojo skirtingas įvykio aplinkybes. Jau vien tai leidžia pagrįstai abejoti nukentėjusiosios parodymų pagrįstumu.

Nepagrįstai nutartyje nurodoma ir tai, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali paslėpti nukentėjusiosios rūbus, kurie liko H. B. bute. Kaltinamasis nurodė jokių nukentėjusiosios rūbų neėmęs, o tai, kad tie rūbai iš įvykio vietos dingo, nereiškia, jog juos paslėpė ar bandys paslėpti R. D.. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad jokių nukentėjusiosios daiktų ikiteisminio tyrimo pareigūnai neieškojo, tokio pavedimo prokurorui nėra davęs ir teismas, todėl kalbėti apie daiktų paslėpimą, kurių paieška nebuvo suinteresuoti nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras, nėra jokio pagrindo. Ta aplinkybė, kad R. D. kaltinamas sukaus nusikaltimo padarymu, nėra pagrindas teigti, kad jis slėpsis nuo teismo, tokiu būdu siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės. Prieštaringi nukentėjusiosios parodymai leidžia abejoti, ar buvo padaryti sunkūs nusikaltimai, kuriais yra kaltinamas R. D.. Vien tik sankcijos griežtumas, neatsižvelgiant į bylos aplinkybes, negali būti pagrindas pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei taikyti.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, kas leidžia pagrįstai manyti, kad nėra duomenų, jog jis ir ateityje darys naujus nusikaltimus. BPK yra numatyta eilė kitų kardomųjų priemonių, ribojančių kaltinamojo galimybę laisvai judėti, kurios leistų užtikrinti bylos nagrinėjimą ir kurios būtų pakankamos baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Teismas neturėjo jokio pagrindo tęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė jos skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo gynėjos skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šiuo metu byloje surinkti duomenys šioje proceso stadijoje yra pakankami manyti, kad R. D. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir šie duomenys apylinkės teismo nutartyje nurodyti bei įvertinti tinkamai, BPK 121 str. 2 d. pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir paminėti duomenys nėra analizuojami įrodymų vertinimo prasme. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas dėl gynėjos skunde nurodytų motyvų, susijusių su nukentėjusiosios, liudytojų parodymų vertinimu bei įrodomąja reikšme plačiau nepasisako ir jų nevertina.

BPK 121 str. nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 d. nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 str. suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios nuostatos taikomos ir pratęsiant suėmimą.

Suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 d.). R. D. kaltinamasis keturių tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu ir už kurias baudžiamajame įstatyme yra numatyta reali, iki dešimties metų, laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad suėmimo paskyrimui šiuo atveju buvo įstatyminis pagrindas.

Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi kaltinamajam R. D. taikomo suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo taikymo pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios formaliai pakaktų skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Tačiau šią aplinkybę reikėtų vertinti bendroje visumoje ir su kitokiomis aplinkybėmis. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas tai ir atliko. Darydamas išvadą dėl būtinumo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apylinkės teismas įvertino ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. atsižvelgė į tai, kad R. D. nevedęs, tvirtais socialiniais, šeiminiais ryšiais nėra saistomas, duomenų apie oficialų R. D. darbą byloje nėra, taip pat yra žinoma, kad kaltinamasis vykdavo į užsienį, kur faktiškai gyveno ir dirbo. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai vertino visumą aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo. Nors skunde nurodama, kad kaltinamasis Lietuvoje gyvena su mama, kurią laiko savo šeima, kad turi realią galimybę įsidarbinti Lietuvoje, šios aplinkybės, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus duomenis, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Apygardos teismas, sutikdamas su tuo, kad šioje byloje nustatytas pagrindas, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis trukdys procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.).

Teismų praktikoje laikomasi susiformavusios nuostatos, kad suėmimas BPK 122 str. 1 d. 2 p. pagrindu gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui. Tai reiškia, kad byloje turi būti objektyvių duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius (kaltinamuosius), sunaikinti, paslėpti ar suklastoti dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad kratos metu įvykio vietoje nebuvo surasti nukentėjusiosios rūbai ir asmeniniai daiktai, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ar jo bendrininkai tuos daiktus paslėpė ar dar gali sunaikinti svarbius nusikalstamos veikos įrodymus. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. D. laikomas suimtas jau nuo 2013-10-23, skundžiamoje nutartyje nurodyti daiktai – nukentėjusiosios rūbai ir asmeniniai daiktai, ikiteisminio tyrimo metu surasti nebuvo, kiekvieną kartą pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą šis pagrindas buvo nurodomas, tačiau jokių veiksmų tam, kad surasti minėtus daiktus, imtasi nebuvo. Byloje duomenys, galimai patvirtinantys kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jau yra surinkti, kaltinamasis aktas surašytas, byla perduota į teismą. Apygardos teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. D. gali pats, ar per kitus asmenis bandyti sunaikinti ar paslėpti nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingus įrodymus. Atsižvelgiant į tai BPK 122 str. 1 d. 2 p. nurodytas pagrindas šalintinas, kaip nepagrįstas objektyviais duomenimis.

Pažymėtina tai, kad kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama ir jos terminas pratęsiamas esant bent vienam iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų, todėl ta aplinkybė, kad šalintinas vienas skundžiamoje nutartyje nurodytų pagrindų, nedaro minėtos nutarties negaliojančia.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiame bylos nagrinėjimo etape yra pagrindas R. D. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese. Skunde išdėstyti motyvai apylinkės teismo nutarties pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. D. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį.

Iš nutarties pašalinti BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytą pagrindą.

Nutartis neskundžiama.