Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. P., nedalyvaujant Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. skundą dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko V. F. 2010 m. birželio 13 d. nutarimu A. P. buvo paskirta 300 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 148 str. 5 d., padarymą.

A. P. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2010 m. birželio 7 d. Kauno r. kelyje Kaunas - Marijampolė šeštame kilometre vairavo automobilį Mersedes Benz 817, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aukščiausios kategorijos automobilių keliais (N₂ kategorijos keliu), nesumokėjęs transporto priemonės savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio, neturėjo sumokėjimą patvirtinančio dokumento.

Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą, laiką pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo įtvirtinimas procesiniuose dokumentuose kelia abejonių dėl tinkamo veikos kvalifikavimo, o tuo pačiu teisėtumo ir teisės į gynybą principų pažeidimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5778/2010; 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007).

ATPK 148 straipsnio tiek 4 dalis tiek 5 dalis savo esme yra banketinės normos, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, turėjo būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė. Tuo tarpu kito teisės akto (išskyrus ATPK), kurio reikalavimai pažeisti pavadinimas, straipsnis, dalis protokole nenurodyta.

Transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio mokėjimą reglamentuoja Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas. Įstatymo 7 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai moka naudotojo mokestį už važiavimą magistraliniais keliais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 8 punktas numato, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai turi teisę naudotojo mokestį mokėti bet kuriuo metu įvairiais atsiskaitymo būdais (grynais pinigais, mokėjimo pavedimu ar kitomis įstatymų nustatytomis mokėjimo priemonėmis ar būdais). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 3 d. įsakymu Nr.3-97 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad šio mokesčio sumokėjimą ir teisę važiuoti magistraliniais keliais patvirtinantis dokumentas yra vinjetė, jame detaliai reglamentuota vinjetės įsigijimo tvarka.

Nurodyti teisės aktai ir konkrečios jų nuostatos administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nenurodyti, todėl darytina išvada, jog institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pažeidė ATPK 260 straipsnio 1 dalies, 286 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes nenurodė, kokių konkrečiai teisės aktų konkrečias nuostatas, pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P.. Padarytas pažeidimas laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, suvaržančiu asmens gynybos teisę, numatytą ATPK 272 straipsnyje, nes neaiškiai išdėstyta jam inkriminuoto pažeidimo esmė. Teismas neturi galimybės ištaisyti padarytą pažeidimą. Pažeidimas turi būti taisomas institucijoje, surašiusioje administracinio teisės pažeidimo protokolą. Analogiškos praktikos savo nutartyse laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5778/2010).

Be to, ATPK 148 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) N₁-N₃ kategorijų iki 16 tonų (įskaitytinai) bendrosios masės kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio – užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų litų. ATPK 148 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad važiavimas šio straipsnio pirmojoje – ketvirtojoje dalyse nurodytomis transporto priemonėmis aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) neturint transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento – užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. P. vairavo transporto priemonę aukščiausios kategorijos keliais neturint transporto priemonių savininkų valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento ir, kad atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 148 str. 5 d. A. P. tame pačiame protokole paaiškina, jog važiavo nesumokėjęs, nes nespėjo nusipirkti kelių mokesčio. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto įstatymo, pagal kurį pateikta preliminari veikos kvalifikacija.

Pagal minėtą administracinio teisės pažeidimo protokolą priimtame nutarime nurodoma, jog A. P. vairavo automobilį aukščiausios kategorijos automobilių keliu, nesumokėjęs transporto priemonės savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio, sumokėjimą patvirtinančio dokumento neturėjo ir vadovaujantis ATPK 148 str. 5 d. jam paskirta 300 Lt bauda. Taigi, iš nutarime nurodyto kaltinimo žodinės formuluotės nėra aišku ar asmuo nubaustas už tai, jog vairavo transporto priemonę aukščiausios kategorijos keliais neturėdamas transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento (ATPK 148 str. 5 d.), ar už tai, kad buvo nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio (ATPK 148 str. 4 d.)

Pažymėtina, jog galutinis padarytos veikos teisinis įvertinimas atliekamas tik nutarimu ir išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 286 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai suformuluotas kaltinimas nesudaro kliūčių bylą nagrinėjančiam organui, pasinaudojus ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, pakeisti veikos kvalifikaciją pritaikant kitą ATPK straipsnį (jo dalį). Tačiau ši teisės norma nesudaro galimybės papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Įgaliotas nutarimą priimti organas (pareigūnas), dar ruošdamasis bylos nagrinėjimui, yra įpareigotas spręsti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Taigi galimybė aptikti netinkamą kaltinimą ir imtis šiuo atžvilgiu atitinkamų veiksmų (pvz. nutraukti bylą pagal pareikštą kaltinimą ir imtis priemonių naujam protokolui surašyti) yra įtvirtinta įstatyme (ATPK 280 str., 287 str.).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamas 2010 m. birželio 13 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas negali išplėsti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto asmeniui kaltinimo ribų, ištaisyti kitų bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytų klaidų ir trūkumų, todėl byla grąžintina iš naujo tirti institucijai, surašiusiai administracinio teisė pažeidimo protokolą. Naujo nagrinėjimo metu būtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti, kokių teisės aktų konkrečias nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, aiškiai ir nedviprasmiškai kvalifikuoti jo veiką pagal atitinkamą ATPK 148 str. dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2010 m. birželio 13 nutarimą, kuriuo A. P. paskirta 300 Lt bauda, ir grąžinti administracinę bylą nagrinėti iš naujo institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.