- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- 1-2209-1039/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Suchankienė
- Kaltinamasis
- G. K.
- Nukentėjusysis
- V. K., N. K.
- Advokatai
- Linas Žalnieriūnas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2016-05-21 apie 17.20 val., bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, o būtent: po žodinio konflikto su sutuoktine V. K., sudavė pastarajai vieną smūgį kumščiu į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą, po ko pargriovė ant grindų prie jų priėjusį ir 3 smūgius kumščiu jam į galvos sritį sudavusį, taip bandanti nugesinti konfliktą tarp tėvų, sūnų N. K., po ko, jiems gulint ant grindų, jį smaugė ir sudavė jam smūgius rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam N. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva su kraujosruva odoje kaklo kairėje, poodinėmis kraujosruvomis pasmakrės srityje, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, odos nubrozdinimais su poodine kraujosruva dešiniame žaste, odos nubrozdinimais keliuose, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis G. K. apklausiamas teisme parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta visiškai. Su sutuoktine kartu gyvena 28 metus. Konfliktas kilo dėl smulkmenų, jo metu buvo blaivus. Kaltinamasis naudojosi kompiuteriu blogu laidu, kuris gadino kompiuterį. Jis paprašė žmonos grąžinti gerą laidą, bet ji negrąžino, todėl kilo konfliktas. Jį užrakino pusrūsyje, tačiau jis sugebėjo atsidaryti duris ir pusnuogis atsidūrė lauke. Tada beldė į duris, bet jo neįleido, todėl jis išjungė elektrą, kad sureaguotų. Žmona išėjo, bet užrakino duris, nepavyko patekti į butą. Vėliau sūnus išėjo jungti elektros. Tada pateko į butą, bet konfliktas tęsėsi toliau. Jis žemino žmoną, trenkė jai delnu per veidą. Gal dar būtų trenkęs, bet iš nugaros priėjęs sūnus neleido. Prasidėjo grumtynės. Jis bandė sūnų raminti, bet grumtynės vyko toliau. Jis buvo fiziškai apribotas dėl peties skausmo. Sūnui sudavė rankomis gulėdamas, labiau tramdydamas jį. Sūnų tramdė, sudavė rankomis, kojomis galėjo suduoti, bet nespecialiai. Žmona bandė trenkti rankomis ir kojomis. Pretenzijų jai neturi. Žmona atsinešė iš kaimynų dujų balionėlį ir panaudojo. Taip baigėsi grumtynės. Į policijos komisariatą išvežė jį, V. K. ir N. K.. Klausė kaltinamojo, ar rašys pareiškimą. Jis sakė, kad nerašys. Liepė palaukti, kol apklaus šeimą. Kai grįžo namo, buvo vėl iškviesta policija. Jis buvo ramus, paaiškino, kad jokie apribojimai jam neskirti, davė tyrėjos telefono numerį. G. K. norėtų susitaikyti.
Be kaltinamojo parodymų, G. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiama ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 291 (toliau – BPK) straipsnio tvarka ištirtais rašytiniais bylos įrodymais:
Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. K. yra jos sutuoktinis. Santuokoje gyvena nuo 1989 metų. Paskutinius septynis metus tarp jų tęsiasi konfliktiška situacija. Konfliktas vyksta dėl to, kad vyras ją šantažuoja pinigais. Prieš ją vyras visada naudojo fizinį smurtą. Pirmą kartą buvo nuo jo gavusi per veidą dar būdama nėščia. 2016-05-21 apie 17 val. vyras pareikalavo atiduoti laidą nuo jo kompiuterio. Ji pasakė, kad laido neatiduos, kol jis neatiduos rakto nuo jos kambario. Jie visi gyvena atskiruose, rakinamuose kambariuose. Kai pasakė vyrui, kad neatiduos laido, kilo konfliktas. Išgirdęs triukšmą iš vonios išėjo N. K.. Paklausė kas nutiko. Ji atsakė, kad įvyko eilinis skandalas. Pasakė N. K. eiti ramiai maudytis, viskas tvarkoje. O ji priėjo prie G. K. kambario durų, pasakė jam pasėdėti ir nusiraminti ir užrakino jo kambario duris. Toliau nuėjo lyginti rūbus. Belyginant dingo elektra. Tada iš vonios išėjo N. K., klausdamas kame reikalas. Ji pasakė, kad nežino ir nuėjo pažiūrėti. Ji atrakino G. K. kambario duris ir pamatė, kad jo jame nėra. Tada N. K. užlipo į pirmą aukštą, patikrino elektros skydelį, kuris yra bute, po to išėjo į koridorių ir pamatė G. K.. Ji girdėjo kaip N. K. klausė G. K., kodėl dingo elektra, į ką G. K. atsakė, kad jie pagyvens be elektros. G. K. greitai ėjo link jos agresyviai nusiteikęs, sakydamas, kad ji dabar gaus ir trenkė jai į nosį, dėl ko jai labai skaudėjo ir dėl to ji suriko. N. K. tuo metu ėjo G. K. iš paskos ir pamatęs kaip G. K. jai sudavė, atitraukė G. K. nuo jos. G. K. išsprūdo ir vėl ėjo link jos. N. K. pamatęs, kad ji gaus vėl, bandė jį atitraukti nuo jos. G. K. pasisuko į N. K.. Tuomet vyras G. K. puolė sūnų N. K., pradėjo jį smaugti. Jie nukrito abu ant žemės, tarp jų vyko grumtynės. Ji pradėjo juos fotografuoti. N. K. jai pradėjo sakyti, kad ji nefotografuotų, o ieškotų pagalbos, kadangi jam trūksta oro. Ji iškvietė policiją ir išėjo į koridorių kviesti pagalbos. Sutiko kaimynę, kuri jai pasiūlė dujų balionėlius. Ji paėmė iš jos balionėlį ir papurškė ant besigrumiančių vyro ir sūnaus. Tuomet G. K. išbėgo į lauką. Tuomet ji su N. K. spėjo užsirakinti ir laukė kol atvažiavo policija. Ji bijojo dėl savo ir sūnaus sveikatos ir gyvybės. (b.l. 11,12-13).
Nukentėjusysis N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-21 apie 17.00 val., jis buvo vonioje, (duomenys neskelbtini). Jo tėvai buvo tame pačiame bute. Išgirdo triukšmą, iš kokio kambario nežinojo, jų butas yra dviejų aukštų, manė triukšmas buvo tame pačiame aukšte kur buvo ir jis, pusrūsyje. Girdėjo kieto daikto kritimą ant grindų. Išėjo iš vonios, norėjo surasti garso šaltinį, akivaizdžių objektų nematė. Nuėjo iki tarpo tarp dviejų kambarių kur viename kambaryje buvo G. K., o kitame buvo V. K.. Nukentėjusioji buvo prie lyginimo lentos, o G. K. sėdėjo prie kompiuterio kitame kambaryje. Abiejų asmenų paklausė apie triukšmą ir jie jam atsakymo nepateikė. Atsakymo nesulaukęs grįžo į vonią. Iš to, kad jam niekas iš jų neatsakė, suprato, kad tarp jų vyko kažkoks konfliktas. Jam būnant vonioje, apie 2-3 minutes, vonioje dingo šviesa. Apie minutę šaukė, kad jam kas įjungtų šviesą. Niekas nepasikeitė. Išėjo iš vonios. Pamatė, kad šviesos nėra kituose kambariuose. Pagalvojo, kad išsijungė saugiklis, arba kažkas jį išjungė piktybiškai. Išėjęs iš vonios koridoriuje sutiko V. K., paklausė kas atsitiko. Ji sakė, kad elektrą išjungė G. K.. Jis nuėjo į antrą aukštą patikrinti ar yra šviesa. Būsto saugikliai buvo įjungti. V. K. pasakė, kad G. K. išjungė elektrą lauke. Elektros skydinė yra bendra laiptinėje, viduje. Tai sužinojęs išėjo į minėtą laiptinę, kurioje sutiko G. K.. Paklausė, kodėl jis išjungė elektrą ir paprašė ją įjungti, nes bijojo eiti prie elektros skydinės ką tik išlipęs šlapias iš vonios. Jis jį ignoravo, įėjo į butą ir leidosi žemyn į pusrūsį. Pusrūsyje jis nuėjo į miegamąjį, iš kurio V. K. buvo išėjusi. V. K. jam kažką pasakė, ką tiksliai pasakyti negali, nepamena, nieko neįprasto nepasakė. G. K. staigiai apsisuko ir pradėjo agresyviai artintis prie nukentėjusiosios. Beeidamas šūktelėjo kažką panašaus į „aš tau parodysiu“. Po ko staiga sudavė vieną smūgį kairės rankos kumščiu į veido sritį. Jis norėdamas jį sustabdyti suėmė jam už korpuso iš už nugaros, jis jį atstūmė kaire ranka. Kadangi bijojo, kad jis vėl nesuduotų V. K., kadangi jis nesišalino nuo jos ir nėjo prie nukentėjusiojo, jis kumščiu sudavė jam į veidą. Po ko dar du kartus kumščiu sudavė jam į veidą, kadangi iš jo elgesio suprato, kad geruoju jo nuraminti nepavyks, viskas vyko labai greitai. Kadangi turėjo neigiamos patirties, todėl nusprendė pulti taip padarydamas mažiau žalos aplinkiniams. Po jam suduotų smūgių jis jį pagriebė ir parvertė ant žemės. Prasidėjo imtynės, kurių metu V. K. kvietė policiją. Išbėgo iš būsto ieškotis pagalbos iš kaimynų. Kaimynai neatvyko, bet davė pipirinių dujų balionėlius, du vienetus, kurių vieną V.K. panaudojo. V.K. grįžus į butą G. K. buvo ant jo visu svoriu, abiem rankų nykščiais smaugė jį į gerklę. V. K. sėkmingai panaudojo dujų balionėlį, po kurio G. K. išbėgo iš buto, nes jam trūko oro. Jam irgi kliuvo. V. K. užrakino buto duris, nes bijojo, kad jis sugrįš. Jis nuėjo praustis į vonią. Laukė atvykstant policijos pareigūnų. Dėl fizinio konflikto pusrūsyje papildomai parodė, kad po to, kai G. K. jį nustūmė, nemanė, kad grėsmė jau buvo praėjusi. Manė, kad jis galėjo sukelti žalos ir norėdamas to išvengti gynė V. K. (b.l. 41).
Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos nepamena, buvo namie, jai paskambino V. K. ir paprašė ateiti pas ją (duomenys neskelbtini), ir pabūti su ja, kadangi ji bijo. Ji pasakė, kad tarp jos ir Nojaus su Gerimantu įvyko susistumdymas, G. K. buvo išvežtas į policiją. Jai skambino N. K. ir pasakė, kad kažkas išjungė šviesą, bijojo, kad tai gali būti grįžęs G. K.. Pasak V. K. jie namuose būna atskiruose rakinamuose kambariuose. Atėjusi kartu su V. K. lauke pamatė pareigūnus, kurie kalbėjo su N. K.. Visi buvo lauke. Matė, kad N. K. įrašinėjo ar bandė įrašyti pokalbį su pareigūnais, jautėsi išsigandęs, sumišęs, susijaudinęs. V. K. paklausė N. K. kas atsitiko, į ką N. K. atsakė, kad kažkas išjungė šviesą. N. K. sakė, kad pats viską su pareigūnais išsiaiškins. Ji V. K. ir G. K. prašymu pabuvo jų bute, kol G. K. susirinko savo daiktus. Dar būdama bute bandė juos sutaikyti, bet nesėkmingai. Pamena, kad V. K. kartais skųsdavosi, kad G. K. niekur nedirba. Kadangi su jais susitinka labai retai, tris ar keturis kartus į metus, negali pasakyti kokios problemos buvo šioje šeimoje. Ji su abiem palaiko gerus santykius. Tai buvo pirmas kartas, kai ji iš V. K. sužinojo, kad G. K. panaudojo prieš ją fizinį smurtą ir buvo uždarytas policijoje. (b.l. 51)
Liudytoja N. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-21 grįžtant namo, gyvena trečiame aukšte, jau jai būnat prie durų, V. K. ją pakvietė sakydama, kad reikia pagalbos, vyksta konfliktas, vyras skriaudžia sūnų. Ji atsakė, kad niekuo negali pagelbėti, ir parėjo namo. Po to jai pasidarė neramu ir ji atsidarė duris. V. K. vis dar stovėjo apačioje ir šaukė, kad vyras smaugia sūnų bei klausė, gal ji gali padėti. Ji spintoje surado savigynos balionėlius ir laiptinės aikštelėje perdavė V. K.. V. K. ją pakvietė pas save. Ji užėjo į jų butą, pradėjo leistis į pusrūsį ir tuo momentu bėgte pasileido jos vyras G. K.. Tuomet ji išbėgo iš jų buto ir parbėgo namo. V. K. sakė, kad policija iškviesta. Po kokio pusvalandžio paskambino paklausti, ar atvyko policija. Vėliau atsidarė langą ir pamatė kieme stovintį G. K., kuris buvo užsiėmęs akis ir lyg tai jas trynė. G. K. jos paklausė, ar čia jos savigynos balionėlis, bet ji nieko neatsakiusi uždarė langą. Kiek vėliau žvilgtelėjusi pro langą pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Daugiau su K. nebendravo ir apie konflikto baigtį nieko nežino. Su V. K. artimai nebendrauja, ji nesiskundė dėl konfliktų namuose. Tai buvo pirmas kartas, kai V. K. prašė pagalbos. (b.l. 54)
Liudytojas policijos pareigūnas Vitalijus Seniūnas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos nurodyti negali, nepamena, patruliuojant kartu su Mindaugu Gaudze, iš Vilniaus apskr. VPK OVS gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl to, kad vyras muša pranešėją. Atvykę nurodytu adresu juos pasitiko vyras, kuris nurodė, kad įvyko žodinis konfliktas su žmona dėl laido, po žodinio konflikto jis trenkė žmonai per veidą, įsikišo sūnus, su kuriuo jis po to grūmėsi. Įėjo į butą, bute buvo motina ir sūnus, kiekvienas jų pasakojo savo įvykio versiją. Nors moteris kalbėdama buvo susijaudinusi, tačiau vizualiai jokių sužalojimų nesimatė. Sūnus buvo nusirengęs, paprašė, kad jie užfiksuotų jo patirtus kūno sužalojimus, buvo padarytos keletas jo nuotraukų, kurios vėliau buvo pridėtos prie tarnybinio pranešimo. Kadangi visi turėjo vienas kitam pretenzijų, buvo nuspręsta visus pristatyti į trečiąjį policijos komisariatą. (b.l. 57)
Liudytojas policijos pareigūnas Mindaugas Gaudzė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos nurodyti negali, nepamena, patruliuojant kartu su V. Seniūnu, iš Vilniaus apskr. VPK OVS gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl to, kad smurtas artimoje aplinkoje. Atvykę nurodytu adresu lauke juos pasitiko vyras, kuris nurodė, kad jį rūsyje uždarė žmona, po ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Į konfliktą įsikišo sūnus, su kuriuo jis po to grūmėsi ant grindų. Vyras elgėsi ramiai. Įėjo į butą, bute buvo motina ir sūnus, kiekvienas jų emocingai pasakojo savo įvykio versiją. Labiausiai susijaudinęs buvo sūnus, kuris daug kalbėjo, visą laiką sakydamas, kad rašys pareiškimą. Nors moteris kalbėdama buvo susijaudinusi, tačiau vizualiai jokių sužalojimų nesimatė. Moteris pasakė, kad tai ji kvietė policiją, tačiau greitosios pagalbos atsisakė. Sūnus buvo tik su šortais, rodė savo kūno sužalojimus, patirtus po grumtynių su tėvu, paprašė, kad jie užfiksuotų jo patirtus kūno sužalojimus, buvo padarytos keletas jo nuotraukų, kurios vėliau buvo pridėtos prie tarnybinio pranešimo. Kadangi visi turėjo vienas kitam pretenzijų, buvo neįmanoma ramiai išspręsti konfliktą, buvo nuspręsta visus pristatyti į trečiąjį policijos komisariatą. (b.l. 59)
Liudytojas policijos pareigūnas Andrėjus Šilobritas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-23 apie 18 val. 18 min. patruliuojant kartu su vyr. patruliu Robertu Osteriu, iš VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš porą dienų pareiškėjo tėvui buvo pateikti kaltinimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Tuo metu tėvas atėjo prie pranešėjo buto, atjungė elektrą ir laukė, kol pastarasis išeis. Įtarė, kad nori vėl panaudoti fizinį smurtą. Norint patekti į laiptinę, reikėjo paskambinti į telefonspynę, tačiau tėvas atjungė elektrą. Atvykus minėtu adresu įėjo į kiemą, kur į juos pro buto langą kreipėsi jaunuolis, jis jiems liepė atverti priešais langą esančias laiptinės duris, nes norėjo, kad įsitikintų, ar į jo duris beldžiasi ne plėšikas. Jiems atidarius pagrindines laiptinės duris iš 1 aukšto buto išėjo du vyriškiai: buto savininkas ir kaip vėliau paaiškėjo, jaunuolio tėvas, kuris jiems prisistatė kaip G. K., 1965 m. gimimo. Jis paaiškino, kad negali patekti į savo butą ir dėl šios priežasties atjungė elektrą bute, nes norėjo, kad jį sūnus įsileistų į namus. Taip pat jis paaiškino, kad prieš porą dienų buvo sulaikytas dėl to, kad vyko šeimyninis konfliktas. G. K. buvo ramus, kalbėjo ramiai, kultūringai. Pabendravus su jaunuoliu pro langą kilo įtarimas, ar vaikinas neturi psichikos sutrikimų, dėl to G. K. buvo paklausta apie jo sūnaus psichinę būseną. G. K. pasakė, kad jo sūnus turi psichinių sutrikimų, bet ar gydosi, nežino, nes sūnus buvo išvykęs du metus Anglijoje. Jiems paprašius prisistatyti jaunuolį, jis jiems iš pradžių neprisistatė. Pakvietus jaunuolį prieiti prie jų jis atsisakė tai padaryti motyvuodamas tuo, kad labai bijo, nes iš balso atpažino, kad laiptinėje yra jo tėvas. Po kiek laiko pranešėjas jiems pateikė savo asmens dokumentą. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo N. K., gim. (duomenys neskelbtini).. Jis buvo susijaudinęs. Jiems paklausus, kodėl neįsileidžia tėvo į namus, jis atsakė, kad jis skaitė internete apie LR įstatymus ir teigia, kad įtariamasis negali artintis prie nukentėjusiojo, palaikyti kontaktą ir būti šalia jo. G. K. tai išgirdęs paaiškino, kad šis butas priklauso jam, o jo sūnus jame nepriregistruotas. N. K. jiems pasakė, kad jis nežino, kaip toliau vyksta ikiteisminis tyrimas dėl šeimyninio konflikto, kuris vyko prieš kelias dienas, ir jo niekas neinformuoja dėl tolesnės eigos, taip pat nežino, ar gali būti šalia tėvas G. K. ir dėl to neįleis į butą. G. K. jiems pateikė dokumentą, kuriame nurodyti įvykį tiriančios tyrėjos duomenys. Jiems susisiekus su ja buvo nustatyta, kad G. K. gali būti savo namuose ir jokių kardomųjų priemonių jam kol kas nėra taikoma. Visą tai jie paaiškino N. K., bet jis vis tiek buvo pasipiktinęs, kad jis tokios informacijos neturi ir dėl to pradėjo skambinti advokatui. Visą šitą laiką G. K. elgėsi ramiai. Po pokalbio su advokatu telefonu, N. K. pareiškė, kad advokatas liepė į butą neįsileisti G. K.. Taip pat po pokalbio su advokatu, N. K. išlipo pro langą ir priėjo prie jų ir nuo to laiko Nojus pradėjo įrašinėti pokalbį prieš tai juos įspėdamas, nes taip daryti patarė advokatas. Pokalbio metu į kiemą įėjo dvi moterys, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo N. K. motina V. K. ir jos draugė J. J.. Staiga N. K. pasakė mamai, kad ji nieko neigiamo nesakytų, kas galėtų pakenkti tyrimui, rinktų žodžius, nes viskas gali būti panaudota prieš ją. Motina V. K. nesuprato apie ką kalba sūnus, ir N.K. pasakė jai visai tylėti. N. K. staiga pradėjo drebėti, tarsi įniršęs, viso pokalbio metu buvo nenuspėjamas, vyravo nuotaikų kaita. Jie atsiklausė, gal jam reikalinga medikų pagalba. Atsakė, kad nesityčiotų ir dar labiau pradėjo šaukti. V. K. paaiškino, kad šiuo metu apie šią situaciją nieko nežino ir jų akivaizdoje paklausė N.K., kokius jisai čia cirkus daro. N.K. išjungė garso įrašymo priemonę ir jai atsakė, kad jis kalbėjo su advokatu ir tėtis negali artintis prie jų. Buvo sprendžiamas klausimas. ar G. K. gali patekti į butą. N. K. jie dar kartą paaiškino, kad jo tėvui jokių kardomųjų priemonių nėra skirta. Tada N. K. pasakė, kad jeigu jie išvažiuos, jis vėl skambins į policiją ir pasakys, kad tėvas vartoja psichinį smurtą. Jie jam paaiškino, kad už tai numatyta atsakomybė dėl melagingų pranešimų. Tada N. K. jiems atsakė, kad jiems tai reikės įrodyt. Jie suprato, kad pokalbis vis dar tęsis ir nutarė užeiti į butą ir dar kartą visiem minėtiems asmenims išaiškinti visą situaciją. Tada N. K. jų akivaizdoje bute pradėjo dar labiau šūkauti, stresuoti. Tada jie dar kartą jam pasiūlė medikų pagalbą. Tada jis paskambino advokatui ir pasakė, kad iš jo policija tyčiojasi, o motina pradėjo reikalauti jų vardų ir pavardžių, visus duomenis suteikė. Viso pokalbio metu V. K. bendravo pakeltu tonu, į jų pastabas nusiraminti nereagavo ir toliau šūkavo, kad su savo vyru G. K. skirsis ir nenori kartu gyventi, nepageidauja, kad vyras būtų dabar namuose, nes pabrėžė tai, kad jos sūnus žino daugiau LR įstatymų ir taip patarė jų advokatas. Jiems paprašius pateikti dokumentus kam priklauso šis butas, V. K. ir G. K. atnešė dokumentus, kuriuose nurodyta, kad pusė buto priklauso V. K., o kita pusė - G. K. (bendraturčiai). V. K. sutiko, kad jos vyras pasiliktų. Vyras tai išgirdęs išėjo į savo kambarį, o N. K. pradėjo šūkauti ir pasakė motinai, kad jinai daro klaidą ir nežino visų įstatymų ir nesiklauso advokato. Jie pastebėjo, kad V. K. bijo savo sūnaus N. K. ir visą laiką stengėsi daryti tai, ką sako jos sūnus, nes kai V. K. norėjo jiems kažką išsamaus pasakyti, nuolatos N. K. ant jos šūkavo ir neleido nieko sakyti. Visą pokalbį mačiusi šeimos draugė J. J. pasakė, kad bandys nuraminti V. K. ir kiek galėdama bandys sutaikyti sutuoktinius K.. Tai išgirdęs N. K. sušuko, kad ji to nedarytų, nes G. K. yra jų priešas. Jiems paklausus N. K., ar jie jam suteikė pagalbą, jis atsakė, kad jis vis tiek kreipsis į teismą ir teismas turėtų jam duoti atsakymą, ar pareigūnai, teisingai pasielgė palikdami įtariamąjį su nukentėjusiuoju. VPK OVS buvo pranešta, kad situaciją išsiaiškino vietoje, jeigu abi pusės vėliau turės pretenzijų, patys kreipsis į 3PK. Apie šį įvykį buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir pristatytas į 3 PK. (b.l. 60-62)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1515/2016(01) matyti, kad V. K. po įvykio 2016-05-21 objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (b.l. 28).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1514/2016(01) matyti, kad N. K. padaryta poodine kraujosruva su kraujosruva odoje kaklo kairėje, poodinėmis kraujosruvomis pasmakrės srityje, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, odos nubrozdinimais su poodine kraujosruva dešiniame žaste, odos nubrozdinimais keliuose. (b.l.40).
Iš asmens duomenų matyti, kad G. K. ir V. K. yra sutuoktiniai, o N. K. yra jų sūnus (b. l.96 ).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį LR BK straipsnį. Pažymėtina, kad V. K. yra kaltinamojo G. K. sutuoktinė, o N. K. sūnus, t.y. šeimos nariai. V. K. dėl G. K. veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, o N. K. padaryti sužalojimai, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis G. K. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Be kaltinamojo G. K. parodymų jo kaltę įrodo ir nuoseklūs, neprieštaringi nukentėjusiųjų V. K., N. K. parodymai, liudytojų J. J., N. M., V. Seniūno, M. Gaudzės, A. Šilobrito parodymai, specialisto išvados, policijos registruojamų įvykių duomenys. G. K. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Dėl Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatų taikymo
BK 38 str. 1 d. numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis G. K. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 str.). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, neigiamai vertino savo nusikalstamą poelgį šeimos narių atžvilgiu, nukentėjusiųjų V. K. ir N. K. atsiprašė dėl savo nusikalstamų veiksmų, nukentėjusieji šį atsiprašymą priėmė, laiko tai pakankama satisfakcija ir pripažįsta, kad G. K. savo noru atlygino padarytą žalą. V. K. ir N. K. sutinka, kad G. K. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu. G. K. anksčiau neteistas, jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos G. K. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas G. K. taikyti BK 38 str. 1 d. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
Teismas sprendžia, kad G. K. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukus bylą kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, netikslinga skirti jam BK 67 str. 2 d. 9 p., 72 (2) str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri smurto artimoje aplinkoje bylose paprastai skiriama asmenims, kurie sistemingai smurtauja prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, teismo vertinimu savo nusikalstamų veiksmų nevertina neigiamai, nelinkę keisti savo nusikalstamo elgesio artimųjų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, šios bylos kontekste kartu su bausme šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nelaikytina būtina priemone siekiant pakeisti kaltinamojo G. K. elgesį, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų šeimos narių atžvilgiu, todėl neskirtina,
G. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
G. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka nuo 2016 m. gegužės 21 d. 18 val. 00 min. iki 2016 m. gegužės 23 d. 18 val. 00 min.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str.1d., BPK 273 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 1d.1p., 2p., 4d., 307 str. 1 d.,
nusprendžia:
G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. susitaikius su nukentėjusiaisiais V. K. ir N. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.