- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-28
- Bylos Nr.
- I-7358-426/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- P. C.
- Atsakovas
- Valstybinio
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. C. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 7-ajam pensijų skyriui dėl sprendimo pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. C. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-5) kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2007 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1924 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 7 - ąjį pensijų skyrių (toliau – ir Vilniaus skyriaus 7 - asis pensijų skyrius) perskaičiuoti jo pensiją.
Pareiškėjas nurodė, kad jam neteisingai apskaičiuota valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo trukmė. Tvirtino, kad jo darbo stažas siekia 36,7734 m. Po atleidimo iš darbo kreipėsi į darbo biržą, tačiau darbo pagal specialybę nerado. Su žmona pradėjo užsiimti individualia veikla. Patentai buvo išduodami žmonos vardu. Laikotarpis, kai užsiėmė individualia veikla, pasak pareiškėjo, turėtų būtų įskaitytas į darbo stažą. Dirbo hidrogeologinėje ekspedicijoje. Lauko sąlygomis išdirbo daugiau kaip 12,5 m. Į pensiją nebuvo išleistas sulaukus 55 m. Pareiškėjo kolegos, išėję į pensiją anksčiau, šiuo metu gauna didesnę pensiją. Taip pat nurodė, kad vienoje organizacijoje išdirbo 28,5 m. ir dėl to turi gauti priedą prie pensijos. Šiuo metu šis neskaičiuojamas.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV atsiliepimu į skundą (b. l. 58-60) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją paskyrė ir moka Vilniaus skyriaus 7 - asis pensijų skyrius, taigi pareiškėjui teisines pasekmes sukelia šio skyriaus 2005 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. 3180, kuriuo nuo 2005 m. rugpjūčio 9 d. paskirta senatvės pensija. Teigė, kad pagrindinė pareiškėjo senatvės pensijos dalis apskaičiuota atsižvelgiant į visą stažą - 34,1519, t. y. ir į stažą įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir į stažą įgytą dirbant savarankiškai (0,2444), ir yra lygi bazinei pensijai. Į jo savarankiškai įgytą stažą pagrįstai yra įskaičiuotas tik 1999 m. sausio 4 d. - 1999 m. kovo 31 d. laikotarpis (2 mėn. 28 d.), kuriuo jis, turėdamas verslo liudijimą, mokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas pagrindinei pensijos daliai gauti (Pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 9 p.). Pareiškėjas nurodydamas įgytą iki 1994 m. sausio 1 d. stažą, nepagrįstai įskaito ir laikotarpius po atleidimo iš darbo iki priėmimo į darbą. Todėl pareiškėjo apskaičiuotas stažas skiriasi nuo stažo, apskaičiuoto vadovaujantis Pensijų įstatymo nuostatomis ir remiantis darbo knygelės įrašais. Pagal darbo knygelės įrašus, pareiškėjui į stažą iki 1994 m. sausio 1 d. įskaičiuoti šie laikotarpiai: nuo 1961 m. liepos 4 d. iki 1961 m. lapkričio 10 d., nuo 1962 m. rugpjūčio 6 d. iki 1963 m. gruodžio 4 d., nuo 1963 m. gruodžio 19 d. iki 1966 m. gruodžio 3 d., nuo 1967 m. vasario 7 d. iki 1967 m. liepos 20 d., nuo 1967 m. liepos 24 d. iki 1991 m. gegužės 31 d., nuo 1991 m. birželio l d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., t. y. 31,5361 m. pareiškėjo senatvės pensijos papildoma dalis apskaičiuota atsižvelgiant į 31 m. 6 mėn. 13 d. (31,5361 m.) stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį iki 1994 m. sausio 1 d., 2 m. 4 mėn. 14 d. (2,3714 m.) stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį po 1994 m. sausio 1 d., bei 2,2952 ir 1,3095 draudžiamųjų pajamų koeficientus, apskaičiuotus atitinkamai pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas 1989-1993 m. ir 1994-1996 m. 1995 m. draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuotas teisingai, remiantis apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis (Nuostatų 30 p.), kurių pagrindas - draudėjo pateikta informacija (remiantis uždarosios akcinės bendrovės „Artva“ (toliau – ir UAB ,,Artva“) pateiktu pranešimu apie jo atleidimą iš darbo (forma 2a-SD), jo 1995 m. lapkričio mėnesį, t. y. atleidimo iš darbo mėnesio, draudžiamosios pajamos – 1 346,87 Lt), todėl pareiškėjo teiginys, kad apskaičiuojant jo draudžiamųjų pajamų koeficientą buvo įtrauktos ne visos pajamos, neatitinka tikrovės. 2007 m. kovo 15 d. sprendime Nr. (6.5) I-1924 pareiškėjui paaiškino, kad asmenims, iki 1995 m. sausio 1 d. Pensijų įstatymo 67 straipsnyje nustatytą laiką dirbusiems tame pačiame straipsnyje nurodytus darbus kenksmingomis sąlygomis, skiriamos ir mokamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Kompensacijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Pensijų įstatymo 67 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintas Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas. Minėtuose teisės aktuose nustatyta, kad kompensacijos skiriamos asmenims, nustatytą laiką dirbusiems darbus, nurodytus Lietuvoje galiojusiuose gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2. Kadangi šiuose sąrašuose nėra įvardytos pareiškėjo eitos darbų vykdytojo, dirbančio statybos remonto bare, pareigos, skirti kompensaciją už ypatingas sąlygas jam nebuvo teisinio pagrindo. Pensijų įstatymas taip pat nenumato jokių priedų prie senatvės pensijų mokėjimo.
Atsakovas Vilniaus skyriaus 7 - asis pensijų skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 27-28) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas paskaičiavo stažą dirbant pagal darbo sutartį (tame tarpe ir jam prilygintą karinę tarnybą sovietinėje armijoje) iki 1994 m. sausio 1 d., tik su viena pertrauka, nors pertraukų buvo daugiau (kai buvo pašauktas į armiją po demobilizacijos ir keičiant darbą). Pabrėžė, kad pareiškėjas prašo įskaityti į stažą bedarbio pašalpos gavimo laikotarpius. Pagal Nuostatų 22 punktą, nedarbo socialinio draudimo išmokos (iki 2005 m. sausio 1 d. - bedarbio pašalpos) gavimo laikas draustiems nuo nedarbo asmenims po 1995 m. sausio mėnesio 1 d. įrodomas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis. Pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei asmens, kuriam skaičiuojamas stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus ne mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu. Kadangi pareiškėjo 1996 m. sausio 12 d. - 1996 m. liepos 9 d. pajamos (bedarbio pašalpa) mažesnės nei minėto laikotarpio MMA, todėl stažas apskaičiuotas proporcingai mažesnis - 0,3714 (4 mėn. 14 d.). Kitos informacijos apie pareiškėjo bedarbio pašalpos gavimo laikotarpius apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitoje nėra. Nurodė, kad pareiškėjas prašo nepagrįstai įskaityti į draudimo stažą laikotarpius, kada jis dirbo turgavietėje, turėdamas žmonos verslo liudijimą. Pagal Pensijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, stažą, įgytą savarankiškai, sudaro laikas, per kurį asmenys moka įstatymo jiems nustatytas privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas arba per kurį už juos tokios įmokos mokamos. Šį stažą sudaro laikotarpiai, kuriais asmuo draudėsi (buvo draudžiamas) valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei pensijos daliai gauti, todėl į šios rūšies stažą atsižvelgiama apskaičiuojant tik šios pensijos pagrindinę dalį. Laikotarpis nuo 1999 m. sausio 4 d. iki 1999 m. kovo 31 d. (2 mėn. 28 d.), kada pareiškėjas, turėdamas verslo liudijimą savo vardu, mokėjo valstybinio socialinio draudimo privalomas įmokas pagrindinei pensijos daliai gauti, yra įskaičiuotas į pareiškėjo savarankiškai įgytą stažą. Taip pat pabrėžė, kad valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose nėra numatyta mokėti priedus už nepertraukiamą stažą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendimu (b. l. 80-83) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, nurodydamas iki 1994 m. sausio 1 d. įgytą stažą, nepagrįstai įskaito ir laikotarpius po atleidimo iš darbo iki priėmimo. Tokie laikotarpiai neįeina į darbo stažą, todėl atsakovas Vilniaus skyriaus 7 - asis pensijų skyrius pagrįstai į stažą iki 1994 m. sausio 1 d. įskaičiavo šiuos laikotarpius: nuo 1961 m. liepos 4 d. iki 1961 m. lapkričio 10 d., nuo 1962 m. rugpjūčio 6 d. iki 1963 m. gruodžio 4 d., nuo 1963 m. gruodžio 19 d. iki 1966 m. gruodžio 3 d., nuo 1967 m. vasario 7 d. iki 1967 m. liepos 20 d., nuo 1967 m. liepos 24 d. iki 1991 m. gegužės 31 d., nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (viso - 31,5361 m.). Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo pajamos nuo 1996 m. sausio 12 d. iki 1996 m. liepos 9 d. - bedarbio pašalpa - buvo mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, todėl stažas skaičiuotas proporcingai mažesnis - 0,3714 (Pensijų 9 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad Vilniaus skyriaus 7 - asis pensijų skyrius pagrįstai į pareiškėjo savarankiškai įgytą stažą įskaitė tik laikotarpį nuo 1999 m. sausio 4 d. iki 1999 m. kovo 31 d., nes tuo laikotarpiu pareiškėjas, turėdamas verslo liudijimą, mokėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas pagrindinei pensijos daliai gauti (Pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 9 p.). Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato mokėti priedus prie senatvės pensijos už tai, jog asmuo turi nepertraukiamą darbo stažą. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintame Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkoje yra numatyta, kad asmenims, dirbusiems ypatingomis sąlygomis, skiriamos ir mokamos kompensacijos. Pareiškėjo eitos pareigos pagal minėtos tvarkos priedą nepriskirtinos prie pareigų, už kurių vykdymą mokamos minėtos kompensacijos. Teismas konstatavo, kad VSDFV 2007 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. (6.5) I-1924 yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra pagrindo jo keisti ar naikinti nenuginčijus sprendimo, kuriuo pareiškėjui skirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (Vilniaus skyriaus 7 - ojo pensijų skyriaus 2005 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. 3180), nėra juridinio pagrindo įpareigoti Vilniaus skyriaus 7 - ąjį pensijų skyrių perskaičiuoti pareiškėjo pensiją.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 86-87) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad neteisingai apskaičiuotas darbo stažas senatvės pensijai gauti, kuris susideda: a) pertrauktas darbo stažas nuo 1961 m. liepos 4 d. iki 1961 m. lapkričio 10 d., tai sudaro 0,2663934 m.; b) nepertrauktas darbo stažas nuo 1962 m. rugpjūčio 6 d. iki 1995 m. lapkričio 11 d., tai sudaro 33,2636612 m.; c) stažas, įgytas pagal patentą nuo 1999 m. sausio 4 d. iki 1999 m. kovo 31 d., tai sudaro 0,24444 m.; d) išeitinė pašalpa už 0,5 m., atleidžiant iš darbo pagal etatų mažinimą, kurios suma yra 3484,75 Lt; e) kadangi iš darbo buvo atleistas pagal etatų mažinimą, užsiregistravus darbo biržoje dėl darbo paieškos 0,5 m. buvo mokama bedarbio pašalpa; f) darbo biržoje dėl darbo paieškos registravosi nuo 1996 m. sausio 2 d. iki 2005 m. rugpjūčio 9 d. (tik su trumpa 0,5 m. pertrauka dėl ligos), todėl nuo 2003 m. rugpjūčio 9 d. iki 2005 m. rugpjūčio 9 d. buvo mokama priešpensijinė pašalpa, tai sudaro 2 m. Viso: 36,774498 m.
2. Pareiškėjas su žmona nuo 1997 m. rugsėjo 18 d. pradėjo dirbti pagal patentą Gariūnų turgavietėje. Kadangi šiuo laikotarpiu registravosi darbo biržoje dėl darbo paieškos ir buvo draudžiamas bei gaudavo visas socialines garantijas, todėl papildomai socialinio draudimų įmokų nemokėjo. Be to, imant patentą tokio reikalavimo nebuvo. Įvedus tokį reikalavimą, imami patentai buvo apmokami socialiniu draudimu pensijai gauti.
3. Pareiškėjas 1967 m. liepos 20 d. atleidžiamas iš darbo Centriniame medžio apdirbimo kombinate ir 1967 m. liepos 24 d. priimamas į Vilniaus hidrogeologinę ekspediciją. Daugiau darboviečių iki pensijos paskyrimo dienos nebuvo keičiamos. Keitėsi tik darbovietės pavadinimai, kas užfiksuota darbo knygelėje.
4. Vilniaus 7-asis pensijų skyrius primygtinai nenori ištaisyti pareiškėjo grįžimo iš tarnybos armijoje dienos, kuri turi būti 1966 m. gruodžio 9 d., kas užfiksuota kariniame biliete.
5. Hidrogeologinėje ekspedicijoje išdirbo daugiau nei 12,5 metų. Šioje darbovietėje iš viso išdirbo 28,3 metus, todėl pensija turėto būti didinama 10-20 procentų. Pareiškėją atleidžiant iš darbo pagal etatų mažinimą ne visa išeitinė pašalpa 3 484,75 Lt, o tik jos dalis 1 346,87 Lt įtraukta į pensijos skaičiavimą.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 96-97) prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų nepagrindė jokiais teisiniais aktais.
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 92-94) prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas nesutinka su pareiškėju, kad jo grįžimo iš armijos diena turėtų būti 1966 m. gruodžio 9 d. Pareiškėjo kariniame biliete aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas buvo demobilizuotas 1966 m. gruodžio 3 d., pagal tai VSDFV Vilniaus skyrius ir užfiksavo pareiškėjo socialinio pensijų draudimo stažą. 1966 m. gruodžio 9 d. nurodyta kaip data, kada jis, grįžęs iš karinės tarnybos, užsiregistravo karinėje komendantūroje. Nepagrįstas ir pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys, kad už darbą hidrogeologinėje ekspedicijoje, kurioje išdirbo 28,3 m., jam pensija turėjo būti padidinta 10-20 procentų. Teisės aktai nenumato pensijų priedų mokėjimo už tai, jog asmuo turi nepertraukiamą darbo stažą. Pažymi, kad remiantis UAB „Artva“ pateiktais duomenimis pareiškėjo atleidimo iš darbo mėnesį jo draudžiamosios pajamos buvo 1 346,87 Lt, todėl apskaičiuojant pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą pagrįstai nebuvo įtraukta jo apeliaciniame skunde nurodyta suma, t. y. 3 484,75 Lt. Kadangi pareiškėjo senatvės pensija buvo apskaičiuota vadovaujantis pensijų skyrimą reglamentuojančiais teisės aktais, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 7 pensijų skyrius 2005 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 3180 pareiškėjui P. C. paskyrė valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Per įstatymu nustatytą ir sprendime dėl pensijos skyrimo nurodytą laiką pareiškėjas kreipėsi dėl pensijos stažo perskaičiavimo, o kartu akivaizdu ir dėl jos padidinimo, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Iš esmės nors ir skųsdamas 2007 m. kovo 15 d. dokumentą „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo“, kvestionuoja 2005 m. liepos 7 d. sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos.
Taigi šioje administracinėje byloje išsiskyrė pareiškėjo ir atsakovo pozicijos dėl stažo už laikotarpį iki 1994 m. sausio 1 d. ir nuo 1994 m. sausio 1 d. apskaičiavimo, lemiančio ir teisines pasekmes, pagrįstumo. Pareiškėjas tvirtino, kad jo darbo stažas siekia 36, 7734 metų, tuo tarpu pagal atsakovo paskaičiavimus mažesnis. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu P. C. pasinaudojo apeliacijos teise ir pateikė skundą, kuriame išdėstė savo argumentus, jo nuomone, paneigiančius teismo sprendimą. Susipažinus su pateikta argumentacija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tvirtina, kad ji nepagrįsta.
Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156.
Pagal Nuostatų (redakcija nuo 2005 m. vasario 25 d. iki 2005 m. liepos 8 d. galiojusi sprendimo dėl pensijos skyrimo priėmimo metu) 22 punktą, draudžiamosios pajamos po 1994 m. sausio 1 d. įrodomos socialinio draudimo skyrių pažymėjimais, išduotais remiantis šiuose skyriuose arba centrinėje apdraustųjų įskaitos informacinėje duomenų bazėje esančiais duomenimis. Pastarosios taisyklės interpretavimas suponuoja išvadą, kad stažas po 1994 m. sausio 1 d. apskaičiuotinas tik pagal valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų žinioje esančius duomenis. Siekiant juos paneigti, apdraustasis turėtų pateikti neginčytinus faktinius duomenis arba negalėdamas jų gauti, nurodyti, kur jie yra ar galimai yra. Priešingu atveju kompetentingoms institucijoms inter alia ir teismui, nagrinėjančiam ginčą dėl stažo apskaičiavimo teisingumo, nėra pagrindo netikėti valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų žinioje esančiais duomenis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).
Administracinėje byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad į P. C. stažą pensijai gauti įskaičiuotini tik laikotarpiai nuo 1996 m. sausio 12 d. iki 1996 m. liepos 9 d., kada pareiškėjas gavo bedarbio pašalpą, ir nuo 1999 m. sausio 4 d. iki 1999 m. kovo 31 d., kada P. C., turėdamas verslo liudijimą, savo vardu mokėjo valstybinio socialinio draudimo privalomas įmokas pagrindinei pensijos daliai gauti. Daugiau informacijos apie draudžiamąsias pajamas nėra.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo Hidrogeologinėje ekspedicijoje išdirbęs daugiau nei 12,5 metų, o iš viso minėtoje darbovietėje 28,3 metus. Ši aplinkybė, jo nuomone, lemia pensijos didinimą 10-20 procentų, tačiau kokia taisyklė įtvirtina, esant ką tik paminėtai faktinei aplinkybei dėl nepertraukiamo darbo stažo, pensijos didinimą, nenurodoma. Taigi, visų pirma, tokia motyvacija būtent dėl pastarosios priežasties, pripažintina nepagrįsta. Antra, kaip teisingai pažymėta atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose šiuo metu nėra numatyta mokėti priedus už nepertraukiamą darbo stažą. Tokios taisyklės nebuvo ir valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo pareiškėjui metu. Teisinio pagrindo didinti pensiją už nepertraukiamą darbo stažą nėra.
Remiantis uždarosios akcinės bendrovės „Artva“ oficialiai pateiktais duomenimis, kurie pripažintini teisingais kol nėra įrodyta priešingai, pareiškėjo atleidimo iš darbo mėnesį jo draudžiamosios pajamos buvo 1 346,87 Lt, todėl apskaičiuojant pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą pagrįstai nebuvo įtraukta pareiškėjo nurodyta suma (3 484,75 Lt.). Vadinasi, ir šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Skaičiuojant stažo laikotarpį iki 1994 m. sausio 1 d. (pagal Nuostatų 22 punktą iki minėtos datos asmens draudžiamosios pajamos įrodomos darbdavių pažymėjimais, išduotais remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas) pareiškėjas nepagrįstai nurodė tik vieną pertrauką – kada buvo pašauktas atlikti karinės tarnybos. Administracinėje byloje esantys įrodymai leidžia daryti kitokią išvadą ir teigti pertraukų buvus daugiau. Antai, pareiškėjas nedirbo ir laikotarpiu nuo 1966 m. gruodžio 3 d., kada buvo demobilizuotas iš karinės tarnybos iki 1966 m. gruodžio 9 d. Šis laiko tarpas, priešingai nei teigia pareiškėjas, negali būti įskaitytas į stažą pensijai gauti. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), taip pat būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas. Aiškinant šią teisės normą pastebėtina, kad įstatymų leidėjas vartoja faktinio laiko sąvoką, t. y. nuo kada iki kada buvo atliekama faktinė karinė tarnyba. Iš pareiškėjo karinio bilieto matyti, jog jis demobilizuotas 1966 m. gruodžio 3 d., o iki 1999 m. gruodžio 9 d. turėjo užsiregistruoti kaip atlikęs karinę tarnybą. Vadinasi, karinė tarnyba nutrūko ne prisiregistravimo metu, o priėmus sprendimą demobilizuoti, t. y. 1966 m. gruodžio 3 d.Laikotarpis, kurį pareiškėjas nedirbo nuo to momento, kada baigė atlikti karinę tarnybą (1966 m. gruodžio 3 d.) iki įsidarbinimo (1967 m. vasario 2 d.), taip pat negali būti įskaitytas į darbo stažą senatvės pensijai gauti, kadangi pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., visas darbininkų ir tarnautojų tik darbo laikas.
Tokiu būdu skaičiuojant pareiškėjo stažą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti tiek iki 1994 m. sausio 1 d., tiek po 1994 m. sausio 1 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiksmų, neatitinkančių pensijos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų ar byloje surinktų faktinių duomenų, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Jo naikinimui ar keitimui pagrindų nėra, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o P. C. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.