Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2007-07-30 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš A. P. 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „RS Medis“ naudai. Teismas konstatavo, kad 2005-03-21 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria atsakovas UAB „RS Medis” įsipareigojo sumokėti ieškovui 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. 2005-03-21 sutarties 4 p. ieškovas užtikrino, kad nesikreips į teismą nei civiline, nei baudžiamąja tvarka ir tokiu būdu atsisakė teisės kreiptis į teismą. Tokį atsisakymą pirmosios instancijos teismas laikė negaliojančiu. Ieškovo pateiktas teismui ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, buvo priimtas ir nagrinėjamas teisme, tokiu būdu realizuojant ieškovo teisę į teisminę gynybą, neatsižvelgiant į taikos sutartyje numatytą jos atsisakymą. CK 6.283 str. 3 d. numato, kad jei po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusiojo asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentu apie tai, kad jis, pasirašydamas su atsakovu taikos sutartį negalėjo žinoti apie ateityje kilsiančias sužalojimo pasekmes ir atsisakyti pretenzijų dėl kilsiančios žalos, apie kurią sutarties pasirašymo metu dar nebuvo žinoma. Be to, taikos sutarties 4 p. nurodyta, kad ieškovas atsisako pretenzijų vairuotojui, t.y. trečiajam asmeniui C. M. R., o ne atsakovui UAB „RS Medis”. Teismas padarė išvadą, kad taikos sutarties nuostata, numatanti, jog ieškovas dėl žalos nesikreips į teismą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.), o sąlyga, kad atsakovas atsisako pretenzijų vairuotojui, negali (po sutarties sudarymo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių ieškovui atsirado didesnė žala) užkirsti kelio reikalauti iš atsakovo atlyginti papildomai atsiradusią žalą. Teismas taip pat pažymėjo, kad CK 6.984 str. nurodyta, jog taikos sutartis dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja teisės imperatyvios normos, negalioja. Tačiau CK 1.96 str. nurodyta, kad sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jei galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. CK 6.193 str. numato, kad aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Teismas konstatavo, kad iš į bylą pateiktos šalių taikos sutarties matyti, jog ji sudaryta siekiant užtikrinti, jog atsakovas atlygintų ieškovui padarytą neturtinę žalą ir susitarti, kad turtinę žalą atlygins draudimo bendrovė, o ieškovui šio susitarimo pagrindu atsisakant turėtų pretenzijų atsakovo atžvilgiu. Teismas padarė išvadą, jog atsižvelgiant į šių sutarties nuostatų tikslus, sutartyje numatyto atsisakymo teisės kreiptis į teismą negaliojimas negali daryti negaliojančia visos sutarties, kadangi teismas turi pagrindo manyti, jog net nesant į sutartį įtraukto minėto atsisakymo, ji vis tiek būtų buvusi sudaryta. Dėl negautų ieškovo pajamų priteisimo teismas konstatavo, kad ieškovo darbdaviui nurodžius, jog tris paskutinius kalendorinius mėnesius prieš ieškovo nedarbingumo laikotarpį, už kurį reikalinga paskaičiuoti jo vidutinį darbo užmokestį, ieškovui priedas prie atlyginimo nebuvo mokamas, todėl jo negautų priedų dydis negali būti paskaičiuotas ir ieškovui atlygintas, kadangi atlyginamos pajamos skaičiuojamas ne pagal sumas, kurias nedarbingumo laikotarpiu ieškovas galėjo gauti, o pagal jo faktiškai gautas pajamas prieš šį laikotarpį. Tokiu būdu, ieškovo pateikti paskaičiavimai ir jo darbdavio patvirtinimas apie pajamas, kurias ieškovas, būdamas darbingas galėjo gauti, negali būti tinkamu pagrindu ieškovo prašomai negautų pajamų sumai priteisti. Ieškovas nepateikė visų nurodytos sumos, kurią galėjo uždirbti, įrodymų (užsakymus patvirtinančių sąskaitų-faktūrų, duomenų apie ieškovo nedarbingumo laikotarpiu atliktų užsakymų kiekį ir apie tai, kad visų ieškovo pateiktame priede nurodytų užsakymų gamybos vadovu ir atsakingu už jų įgyvendinimą asmeniu buvo paskirtas ieškovas). Teismas motyvavo, kad šių aplinkybių neįrodžius, reikalavimas negali būti tenkinamas. Teismas laikė nustatytu, kad dėl traumos ir atliktų operacijų ieškovas patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, tačiau konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, liudijančių apie patirtą dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ar kitas aukščiau nurodytas pasekmes. Į bylą nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad dėl savo psichologinės būklės ieškovas būtų kreipęsis į gydytoją ir jam būtų nustatyta diagnozė, iš kurios būtų galima spręsti apie dvasinį sukrėtimą, ar kokių nors kitų duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų nustatyti didesnę, nei jam jau sumokėta, jo patirtą neturtinę žalą. Tai, kad baudžiamoji byla trečiojo asmens C. M. R. atžvilgiu nutraukta jam su ieškovu susitaikius, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta taikos sutartis, taip pat suteikia pagrindą manyti, kad autoįvykis ieškovui didesnių dvasinių išgyvenimų nesukėlė. Ieškovas neįrodė, kad patyrė žymesnę, nei jam jau atlyginta, neturtinę žalą.