- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-473-425/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- A. R., D. J., N. J.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, civilinėje byloje Nr. 2-10-589/2010, pagal ieškovo A. R. ieškininį atsakovams A. R., D. J. ir N. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir dovanojimo sutarčių panaikinimo, bei pagal atsakovės A. R. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2010-04-08 atsakovė A. R. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jos pateikto priešieškinio užtikrinimui civilinėje byloje pagal A. R. ieškininį atsakovams A. R., D. J. ir N. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir dovanojimo sutarčių panaikinimo. Atsakovė prašė areštuoti šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad ieškovo A. R. vardu registruotas ūkininko ūkis buvo įsteigtas po santuokos sudarymo, o ūkininko ūkiui priklausantis turtas, kaip žemės ūkio veiklos vienetas, yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ieškovas ėmėsi veiksmų savavališkai savintis šį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-04-16 nutartimi (b.l. 103, nors faktiškai nutartis priimta 2010-04-16) atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areštavo ieškovo A. R. vardu registruotą žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir visus šiame turte esančius kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant turtu disponuoti, perduoti turtą kitiems asmenims (išnuomoti ir pan.), ar kitaip perleisti, atlikti sandorius (sutartis), apsunkinančius jo valdymą ir naudojimą.
Teismas nurodė, kad nuosavybės teisė į ginčo turtą įregistruota iki LR CK įsigaliojimo, todėl šiuo atveju taikytinas Santuokos ir šeimos kodekso 21 str., kuris numatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamam turtui yra taikoma turto priklausymo bendrąja sutuoktinių nuosavybe prezumpcija, todėl prašymas dėl arešto tenkintinas CPK 144 str. pagrindu, taikant laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio turto areštą. Byloje pareikštas reikalavimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe. Manytina, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių sutuoktinis gali bandyti nuslėpti dalintiną turtą, ko pasėkoje gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas arba vykdymas gali tapti negalimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. R. prašė:
1) panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;
2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 str. 1 d. 2 p., 6 p. - įrašą viešame registre dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taip pat draudimą ieškovui ir atsakovams perleisti šį turtą trečiųjų asmenų nuosavybėn;
3) pavesti nurodytą turtą saugoti A. R., leidžiant šiuo turtu naudotis, nebloginant jų fizinės būklės ir nemažinant jų vertės bei fiksuojant jo būklę per antstolį;
4) leisti ieškovui asmeniškai ar pasitelkus trečiuosius asmenis atstatyti (suremontuoti) maisto perdirbimo ir su jais susijusius įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini): duonos ir konditerijos gaminių kepyklos makaronų gamybos cecho malūno kruopų gamybos;
4) leisti ieškovui asmeniškai ar pasitelkus trečiuosius asmenis, (duomenys neskelbtini), vykdyti žemės ūkio produktų gamybą, žemės ūkio produktų maisto gamybą, teisės aktų nustatyta tvarka.
Ieškovas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo (CPK 145 str. 2 d.) bei teisingumo principais (CPK 17, 146 str.), kurie reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. turi būti parenkamos tokios ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi akivaizdžiai pažeidžiamos jo teises ir teisėtus interesus, kadangi dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali vystyti ūkinės veiklos. Ieškovo vardu yra registruotas ūkininko ūkis, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelis ieškovo pajamų šaltinis, be to ieškovui nustatytas tik 20 procentų darbingumas sudaro, todėl jis neturi galimybių gauti pajamų iš kitų šaltinių. Teismas skundžiama nutartimi areštavo visus gamybinius pastatus ir gamybos priemones, esančias šiame ūkyje, todėl ieškovas negaliu sudaryti būtinų sutarčių dėl gamybos priemonių atstatymo, atnaujinimo ir eksploatavimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo vardu registruotas ūkis ne vieną kartą nukentėjo dėl nusikalstamų veikų (vagystė, apgadinimai), dėl kurių patirti nuostoliai tikslinami. Ieškovas savo jėgomis atkurti ūkio gamybinių pajėgumų neturiu galimybės, todėl reikia pasitelkti partnerius, kurie finansuotų gamybos atstatymą. Ieškovas su atsakove bendro ūkio nuo 2006 metų neveda, gyvena atskirai, todėl bet kokie gamybinių priemonių pagerinimai būtų ieškovo asmeninė nuosavybė (CK 3.67 str. 1 d.), todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti teismo sprendimo dėl turto padalijimo vykdymą, netikslingas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. R. ir atsakovė A. R. sutuoktiniai, kurie vienas ieškiniu, o kita priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką ir padalinti santuokos metu įgytą turtą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių santykiai konfliktiški, šalys tarpusavio susitarimu negali pasidalinti santuokos metu įgyto turto, tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokos metu įgyto turto pagrindų, vertės, santuokos metu įgyto turto tinkamo tvarkymo ir panaudojimo, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai 2008-04-16 nutartimi (iš tikro nutartis surašyta 2010-04-16, todėl toliau nutarties data bus nurodoma 2010-04-16) areštavo A. R. vardu registruotą žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą, ūkinį pastatą, 2 garažus, ūkio pastatą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir visus šiame turte esančius kilnojamuosius daiktus, uždraudžiant turtu disponuoti, perduoti turtą kitiems asmenims (išnuomoti ir pan.), ar kitaip perleisti, atlikti sandorius (sutartis), apsunkinančius jo valdymą ir naudojimą (b.l. 103). Sudarius turto areštą bus mažiau abejonių bylos nagrinėjimo metu dėl santuokos metu įgyto turto apimties, stovio, vertės ir t.t., be to, turto areštavimas sudarys sąlygas teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
Atskirojo skundo motyvai pripažintini nepagrįstas, jų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Apelianto motyvas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. įrašą viešame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taip pat draudimą ieškovui ir atsakovams perleisti šį turtą trečiųjų asmenų nuosavybėn, yra nepakankamas, kadangi šalys santuokos metu įgijo, o ieškiniu ir priešieškiniu prašo teismą padalinti ne tik nekilnojamąjį turtą, tačiau ir kilnojamuosius daiktus. Teismo nutartimi ieškovui A. R. neuždrausta santuokos metu įgytą turtą saugoti, turtu naudotis, tačiau uždrausta turtą perleisti bet kokių sandorių pagrindu trečiųjų asmenų dispozicijon. Teismas apelianto skundžiama nutartimi neuždraudė ieškovui A. R. asmeniškai ar pasitelkus trečiuosius asmenis atstatyti maisto perdirbimo ir su jais susijusius įrenginius, vykdyti duonos ir konditerijos gaminių, makaronų gamybos cecho malūno kruopų gamybą, vykdyti žemės ūkio produktų gamybą, žemės ūkio produktų maisto gamybą, teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau iki teismas sprendimu padalins santuokos metu įgytą turtą, tai turėtų būti daroma išimtinai A. R. arba E. R. asmeninėmis lėšomis.
Aptartais motyvais pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta (CPK 263str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.