Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės E. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, pareiškimą skolininkei E. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. įsakymu nutarta išieškoti iš skolininkės E. I. kreditoriaus Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, naudai 978,95 Eur skolą, 245,01 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-06-27) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 7 Eur žyminį mokestį. Minėtas teismo įsakymas įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 6 d.Kauno apylinkės teisme 2017 m. birželio 29 d. gautas skolininkės E. I. prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti ir juos priimti. Skolininkė nurodė, kad nei teismo įsakymo, nei kitų procesinių dokumentų nėra gavusi, pašto siuntos įteikimo faktą patvirtinančios pažymos ji nepasirašė, procesiniai dokumentai galimai buvo įteikti jos motinai, kuri skolininkės apie teismo procesinių dokumentų gavimą neinformavo. Apie tai, kad iš jos priteista 1 200 Eur skola, ji sužinojo tik 2016 m. spalio mėn., gavusi atitinkamus dokumentus iš antstolio. Su priimtu teismo įsakymu ji nesutinka, teigia, kad terminą pateikti prieštaravimus praleido dėl svarbių priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi skolininkės E. I. prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo atmetė ir atsisakė priimti skolininkės prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. įsakymo. Teismas konstatavo, kad skolininkė nenurodė priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis ir kurios būtų pagrindu atnaujinti pasibaigusį terminą prieštaravimams pateikti. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. priėmė teismo įsakymą, kuris 2016 m. liepos 16 d. buvo įteiktas skolininkei asmeniškai, pasirašytinai. Procesinių dokumentų įteikimo pažymoje aiškiai nurodyta, kad procesinius dokumentus asmeniškai gavo E. I., t. y. skolininkė, tai patvirtinta parašu. Duomenų, patvirtinančių skolininkės nurodomas aplinkybes, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti jos mamai, skolininkė nepateikė. Teismo vertinimu, netikėti akivaizdžiais, byloje esančiais procesinių dokumentų įteikimo duomenimis, nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat konstatavo, jog terminas prieštaravimams pateikti praleistas labai žymiai, t. y. nuo teismo įsakymo priėmimo bei termino prieštaravimams pareikšti pabaigos praėjo beveik metai. Teismas nurodė, jog skolininkės teigimu, ji apie priimtą teismo įsakymą sužinojo maždaug 2016 m. spalio mėnesį, tačiau prieštaravimai pateikti tik 2017 m. birželio 29 d. Skolininkės nurodytas priežastis, kad ji neva tai nesupratusi, jog jos atžvilgiu priimtas teismo įsakymas, teismas nelaikė svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis skolininkės neveikimą tokį ilgą laiko tarpą. Teismas, neatnaujinęs termino prieštaravimams pateikti, taip pat atsisakė priimti skolininkės prieštaravimus, kaip pateiktus praleidus įstatymo nustatytą terminą (CPK 439 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde skolininkė E. I. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantė nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. įsakymas jai buvo įteiktas 2016 m. liepos 16 d. Šį faktą patvirtina byloje esanti pašto korespondencijos įteikimo pažyma. Tačiau nei teismo įsakymo, nei kitų procesinių dokumentų iš tiesų apeliantė nėra gavusi, nes pašto siuntos įteikimo faktą patvirtinančios pažymos ji nepasirašė. Apeliantės nuomone, šį dokumentą galėjo pasirašyti kartu su ja gyvenanti jos motina, kuri pašto korespondencijos apeliantei neperdavė. Apie tai, kad iš apeliantės yra priteista skola, ji sužinojo tik 2016 m. spalio mėn., gavusi atitinkamus dokumentus iš antstolio kontoros. Apeliantė buvo įsitikinusi, kad vykdomieji dokumentai jai buvo atsiųsti per klaidą, tačiau vėliau buvo areštuota jos sąskaita banke.Apeliantės nuomone, kreditoriaus reikalavimas dėl skolos priteisimo, taip pat išvestinis reikalavimas priteisti palūkanas, yra akivaizdžiai nepagrįsti, nes buvo pareikšti praleidus senaties terminą maždaug dešimt metų. Įstatymas numato teisinį instrumentą, apribojantį akivaizdžiai neapgrįsto pareiškimo priėmimą – CPK 435 straipsnio 2 dalį. Šios teisės normos vien formalus aiškinimas neatitiktų įstatymo leidėjo ketinimų CPK 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 1 dalyje įvardinto tikslo, kad aiškinant bei taikant įstatymus būtina vadovautis teisingumu, protingumu ir sąžiningumu. Apeliantės nuomone, teismas šią procesinę pareigą atliko netinkamai, o tai, kad skolininkė laiku nepateikė prieštaravimų, lėmė susidariusių aplinkybių visetas (skolininkė neturi teisinio išsilavinimo, pašto siuntą iš teismo galėjo priimti jos motina, sužinojusi, kad areštuotas turtas, ne vienas teisininkas apeliantei suteikė neteisingas konsultacijas dėl prarastų galimybių atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti), kurios laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skolininkės prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareikštų reikalavimų pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas išieškoti iš skolininkės E. I. 978,95 Eur skolą, 245,01 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. teismo įsakymu kreditoriaus reikalavimus patenkino. Išduotas teismo įsakymas įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 6 d., skolininkei per CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepateikus dėl jo prieštaravimų. Apeliantės E. I. teigimu, 2016 m. spalio mėn. sužinojusi apie jos atžvilgiu priimtą teismo įsakymą, ji 2017 m. birželio 27 d. išsiuntė teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo bei prašė teismo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šio prašymo netenkino, konstatavęs, jog procesiniai dokumentai skolininkei įteikti asmeniškai, tinkamai ir skolininkė nenurodė priežasčių, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti pripažįstamos svarbiomis bei būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka.CPK 439 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šiam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.Pagal CPK 178 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-208/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).Nagrinėjamos civilinės bylos duomenys pavirtina, kad neįsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. įsakymas, kreditoriaus pareiškimo su priedais kopijos bei teismo pranešimas skolininkei E. I. buvo išsiųsti 2016 m. birželio 28 d., o iš byloje esančios procesinių dokumentų įteikimo pažymos matyti, kad siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti pasirašytinai 2016 m. liepos 16 d., nurodant, jog procesinius dokumentus priėmė asmeniškai E. I. (b. l. 8). Taigi, šiuo atveju terminas prieštaravimams pateikti baigėsi 2016 m. rugpjūčio 5 d. Skolininkė prieštaravimus teismui išsiuntė 2017 m. birželio 27 d. Nors apeliantė teigia, kad prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo nebuvo pateikti laiku, nes procesinių dokumentų ji nėra gavusi, pašto siuntos įteikimo faktą patvirtinančios pažymos ji nepasirašė, o procesiniai dokumentai galimai buvo įteikti kartu su ja gyvenančiai jos motinai, tačiau šiems teiginiams pagrįsti, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų ar duomenų nepateikė, t. y., apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių byloje esančios registruotu paštu siųstų procesinių dokumentų įteikimo skolininkei 2016 m. liepos 16 d. pažymos duomenis, kad E. I. parašas šioje pažymoje buvo suklastotas ar jos vardu pasirašė kitas asmuo. Todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, netikėti akivaizdžiais, byloje esančiais procesinių dokumentų įteikimo duomenimis, teismui nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, net ir darant prielaidą, jog procesiniai dokumentai buvo įteikti ne pačiai apeliantei, o kartu su ja gyvenančiai jos motinai (kaip teigia pati apeliantė), byloje nėra nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė su savo motina nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, jų tarpusavio santykiai yra blogi ar turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kad apeliantė faktiškai negyveno ir negyvena su savo motina. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių pačios apeliantės pasirašytų procesinių dokumentų, juose apeliantė savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo išsiųsti bei 2016 m. liepos 16 d. įteikti adresatui kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo kopijos bei teismo pranešimas. Taigi, net ir tokiu atveju skolininkei procesinių dokumentų įteikimas laikomas tinkamu CPK 123 straipsnio 3 dalyse nustatyta tvarka (CPK 438 straipsnis).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal esamus byloje duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino apeliantės nurodytas termino praleidimo aplinkybes ir pagrįstai jų nepripažino svarbiomis, kad būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti, nes apeliantė neįrodė, kad apie priimtą jos atžvilgiu teismo įsakymą jai nebuvo tinkamai pranešta (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad įstatymas įpareigoja teismą bei proceso dalyvius laikytis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Apeliantė, gavusi teismo įsakymą ir su juo nesutikdama, privalėjo būti rūpestinga ir atidi, laiku pateikti teismui procesinius dokumentus. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju terminas prieštaravimams pateikti baigėsi 2016 m. rugpjūčio 5 d., tačiau prieštaravimus teismui apeliantė išsiuntė tik 2017 m. birželio 27 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštaravimų pateikimas praėjus beveik metams po teismo įsakymo įsiteisėjimo, ne tik neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, bet ir pažeidžia kreditoriaus teises bei teisėtus interesus. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog ji neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo, kokia tvarka ji turėtų ginti savo pažeistas teises, taip pat nepateisina įstatymo reikalavimo pateikti prieštaravimus per CPK 439 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą nevykdymo ir nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti svarbia šio termino praleidimo priežastimi. CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Ši įstatymo norma papildo ir CK 1.2 straipsnį, kuris nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius - įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, apeliantė privalėjo kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Šito nedarydama, ji veikė savo rizika. Kaip nurodė pati apeliantė tiek prašyme dėl termino atnaujinimo, tiek atskirajame skunde, ji apie priimtą teismo įsakymą sužinojo dar 2016 m. spalio mėn., tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo teisėms apginti. Atsižvelgiant į tai, apeliantė nagrinėjamoje situacijoje negali būti vertinama kaip asmuo, veikiantis atidžiai ir rūpestingai.Pripažinus, jog apeliantės prieštaravimai pateikti praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nėra pagrindo jo atnaujinti, atskirojo skundo argumentai, susiję su kreditoriaus pareiškimo bei teismo įsakymo nepagrįstumu, nevertinti, nesant tam procesinių prielaidų ir būtinumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, turinčias įtakos nustatant praleisto termino priežasčių svarbą, ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias termino prieštaravimams dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo atnaujinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Skolininkei E. I. iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apeliantės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.