Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nurodo, jog Lietuvos teismai yra teismingi nagrinėti šalių santuokos nutraukimo bylą. Ieškovo asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai interesai yra Lietuvoje, o ne Lenkijoje. Ieškovas ir jo nepilnametės dukros yra Lietuvos piliečiai. Ieškovo bei dukrų gyvenamosios vietos buvo Lietuvos Respublikoje, o ne Lenkijoje kaip nustatė teismas. Teismas netgi buvo priėmęs nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinai buvo nustatęs vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu Lietuvos Respublikoje. Adresas (duomenys neskelbtini) visiškai neegzistuoja, nes ten nėra jokios gyvenamosios vietos, ten yra tik nupirktas žemės sklypas ir vykdomos statybos. Atsakovė nepateikė teismui jokių dokumentų, įrodančių, kad tokiu nurodytu adresu gali gyventi šalių nepilnamečiai vaikai bei pati. Teismas neteisingai nustatė ir faktines bylos aplinkybes, kad ieškovas iki šiol yra akcininkas bendrovės (duomenys neskelbtini). Akcijos yra seniai parduotos tretiesiems asmenims, o įmonės įstatinis kapitalas yra ne 300 000 zlotų, o tik 30 000 zlotų. Dukra K. lankė ikimokyklinę įstaigą Lietuvoje bei yra registruota Lietuvos Respublikos poliklinikoje, kurioje ir gydėsi. Šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 1996 m. buvo Lietuvoje. Atsakovė nuo 2005 m. atnaujino leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Kadangi Lietuvos Respublika ir Lenkijos Respublika yra Europos Sąjungos valstybės narės, tai nagrinėjamoje byloje aktualus yra Reglamento normų, nustatančių jurisdikcijos taisykles, taikymas. Pagal 2003-11-27 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 II skyriaus 1 skirsnio 3 str. bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis. Asmens registracijos buvimas yra įrodymas ir sąlyga, kad ieškovo asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai interesai yra tik Lietuvoje. Ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, su atsakove santuoka įregistruota Lietuvos Respublikoje, ieškovo turimas gyvenamasis namas yra Lietuvos Respublikoje, adresu: (duomenys neskelbtini), kur ieškovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Atsakovė taip pat deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje dar 1997-06-09. Atsakovė paliko šeimą ir į Lenkiją išvyko tik 2011-05-09. Ieškovo darbo vieta taip pat yra Lietuvos Respublikoje. Dukra K. nuo 2005-06-30 iki 2011-05-08 gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), dukra J. 2010-06-15 iki 2011-05-08 gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), nuolatos taip pat gyvena ir ieškovo tėvai.Lenkijoje priimti teismų sprendimai dėl laikino vaikų išlaikymo yra neįsiteisėję ir apskųsti. Ieškinys Lietuvos teismams buvo paduotas daug anksčiau nei ieškovė sužinojusi apie santuokos bylos iškėlimą kreipėsi teisinės pagalbos į Lenkijos teismus. Taigi procesas pirmiau buvo pradėtas Lietuvoje. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Todėl teismo nutartis nėra teisinga ir pagrįsta, kadangi tokiu atveju ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Teismingumas nustatomas pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Teismas ex officio nustato, ar ji priklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai (CPK 782 str.). Teismas pažeidė ir proceso koncentracijos principą.

Ieškovas teigia, jog bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijos yra seniai parduotos tretiesiems asmenims, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių akcijų pardavimą. Ieškovas nepagrįstai nurodė, jog adresas (duomenys neskelbtini) neegzistuoja. Visa korespondencija, teismo šaukimai, sąskaitos už komunalines paslaugas, net Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismo siųsti dokumentai buvo siunčiami atsakovei ir gaunami būtent šiuo adresu. 2008-05-30 tarp P. G., A. G. (atsakovės) ir Visuotinės taupomosios kasos Lenkijoje banko Akcinės bendrovės 2 skyriaus Liubline yra sudaryta hipotekos kredito MIX sutartis, kuria šalims yra suteiktas būsto kreditas, skirtas nekilnojamajam turtui, esančiam(duomenys neskelbtini), būtent tuo adresu. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog Lenkijos teismų sprendimai dėl laikino vaikų išlaikymo yra neįsiteisėję ir apskųsti. Sprendimai yra įsiteisėję ir vykdytini Lenkijoje. Ieškovas yra linkęs iškreipti faktus, nuslėpti tiesą ir tyčia klaidina teismą, ieškovas vengia savanoriškai teikti vaikams išlaikymą. Be to, šios bylos atveju, minėti sprendimai nieko, be jau minėtų aplinkybių patvirtinimo, nepagrindžia.Remiantis Briuselio II bis reglamento 16 str. 1 d. byla teisme laikoma iškelta tada: kai teismui pateikiamas bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas, tačiau tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas ėmėsi nustatytų priemonių, kad minėtas dokumentas būtų įteiktas atsakovui. Tai gi byla būtų laikoma iškelta anksčiau Lietuvos teismuose tik tokiu atveju, jei po ieškinio pateikimo teismui, ieškovas imtųsi visų priemonių, kad ir atsakovė būtų informuota apie proceso pradžią. Šiuo atveju, vien ieškovo teiginiai, jog ieškinys paduotas daug anksčiau nei ieškovė sužinojusi apie santuokos bylos iškėlimą, negalima remtis, tai gi Briuselio II bis reglamento 16 str. 1 d. reikalavimai nebuvo įvykdyti.Ieškovas, atsakovė ir jų bendri vaikai yra labiau susiję su Lenkija negu su Lietuva. Ieškovas savo 2011-06-06 ieškinyje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją su tikslu suklaidinti teismą. Ieškovas klaidingai nurodė, kad visą laiką gyveno su šeimą Lietuvoje, kad neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų ir jokio dalintino turto. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus teisingai nustatė, kad ieškovo ir atsakovės bendri nepilnamečiai vaikai gimė Lenkijoje ir yra Lenkijos piliečiai. Vadovaujantis Briuselio antrojo bis reglamento 8 str., valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.Registracijos vieta yra aktuali sprendžiant nacionalinio pobūdžio bylas. Tuomet kai byla turi taip vadinamą užsienio elementą, ne visada yra tikslinga naudotis nacionalinėje teisėje numatytais tam tikrų aplinkybių kvalifikavimo būdais. Nagrinėjamoje byloje autonomiškai turi būti aiškinama nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo „vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvokos aiškinimą, šalių vaikų nuolatinė gyvenamoji nustatytina adresu: (duomenys neskelbtini). K. ir J. yra Lenkijos, ir Lietuvos pilietės, tad pilietybės kriterijus, nėra tinkamas patvirtinti konkretų ryšį siejantį vaiką su valstybe, bet ir negali šio ryšio paneigti. Siekiant nustatyti konkretų ryšį siejantį ieškovo ir atsakovės vaikus su konkrečia valstybe, reikia atsižvelgti į tokias faktines aplinkybes, kaip tai, jog vyresnė ieškovo ir atsakovės dukra K. lanko vaikų darželį, esantį Lenkijoje, mažametė J. ikimokyklinio ugdymo įstaigos nelanko, tačiau kol vaiko mama yra darbe, vaiką prižiūri auklė. Vaikai kalba tik lenkų kalba, ieškovas ir atsakovė pastatė Lenkijoje namą norėdami būtent ten sudaryti palankiausias sąlygas vaikų auklėjimui. Nustatant vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą turi vadovautis ne tik, materialine gerove, bet ir vaiko dvasiniais, psichologiniais poreikiais.Sprendžiant bendruosius jurisdikcijos klausimus svarbiausia yra vaikas ir jo interesai. Jurisdikcija turėtų pirmiausiai priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei. Mažametės K. ir J., būtų mažiausiai apsunkintos procesu, jei byla būtų nagrinėjama Liublino rajono teisme, nes šis teismas yra arčiausiai jų buvimo vietos. Nagrinėjant bylą minėtame teisme, mergaitės bylos nagrinėjimo metu, liktų joms gerai pažįstamoje, artimoje aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutartį faktiniu ir teisiniu aspektais, pripažįsta, kad Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas teisingai įvertino jurisdikcijos nustatymo kriterijus ir padarė pagrįstą išvadą dėl šios bylos jurisdikcijos, tačiau teismas neišsprendė klausimų, kuriuos pagal CPK 782 str. nuostatas turėjo išspręsti, todėl apskųstoji nutartis naikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Remiantis CPK 381 str. 1 d., ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jei ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti taip pat pareikštas apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Minėta teisės norma siekiant apsaugoti asmens, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas kaip silpnesnės šalies interesus, suteikia jam teisę pasirinkti teismą, į kurį būtų kreiptasi dėl santuokos nutraukimo, tačiau su sąlyga, kad ieškovo ir jo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra pasirinkto teismo teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar ieškovo bei jo nepilnamečių dukterų K. ir J. gyvenamoji vieta, apsprendžianti šios bylos teismingumą, yra Lietuvoje ((duomenys neskelbtini)) ar Lenkijoje ((duomenys neskelbtini)).

Nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. CM skyriuje (t. 1, b.l. 8-9). Santuokos metu šalims (duomenys neskelbtini) mieste, Lenkijoje gimė dvi dukterys: K. gim. (duomenys neskelbtini), ir J., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 10, 11, 138-139). Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (t. 1, b.l. 48-49) nurodyta, jog atsakovė su nepilnametėmis dukterimis išvyko gyventi į Lenkiją. Visuotinės taupomosios kasos Lenkijos bankas pagal 2010-03-05 kredito sutartį suteikė šalims paskolą nekilnojamojo turto Lenkijje, (duomenys neskelbtini), įsigijimui (t. 2, b.l. 17-19, 20-23). Byloje reiškiami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei turto padalijimo, ir ši byla turi tarptautinį elementą, todėl pirmiausiai spręstinas klausimas, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui (CPK 782 str.).

Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 str. nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004-05-01 tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos teisės aktai taikomi tiesiogiai. Sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“, kuris dar vadinamas reglamentu ,,Briuselis IIa”. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutarties 110 str. 2 d. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Reglamento „Briuselis IIa“ preambulės 11 p. nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr.44/2001; teismai turintys jurisdikciją pagal reglamentą „Briuselis IIa“, paprastai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr.44/2001 5 str. 2 d.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės bei dukterų gyvenamosios vietos teigia, jog adresu(duomenys neskelbtini), Lenkija, gyvenamosios vietos nėra, tai yra tik žemės sklypas, kuriame vykdomos statybos. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-06-28 buities tyrimo akte (t. 1, b.l. 50-51) užfiksuota, jog pats apeliantas P. G. nurodė, kad jo sutuoktinė su dukterimis yra išvykusi į gyvenamąją vietą, esančią adresu(duomenys neskelbtini). Bylos duomenys, patvirtina ir tai, jog šiuo adresu atsakovei buvo siųsti ir įteikti teismo procesiniai teismo dokumentai (t. 1, b.l. 52-55, 75, 95-97). Dar daugiau, minėtas adresas, kaip šalių korespondencijos, yra išviešintas ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis – Banku PKO BP SA, Komunalinio ūkio tarnyba, šiuo adresu mokami mokesčiai už vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą (t. 2, b.l. 86-87, 88-91). Todėl apelianto argumentai apie gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Lenkijoje nebuvimą atmestini kaip faktiškai nepagrįsti.

Atsakovė, apelianto ekonominiams, socialiniams ryšiams su Lenkija pagrįsti pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog šis yra Lenkijos bendrovės(duomenys neskelbtini), kurios būstinė (duomenys neskelbtini), steigėjas ir akcininkas (t. 2, b.l. 50-63). Nors apeliantas teigia, jog šios bendrovės akcijas jis jau yra perleidęs tretiesiems asmenims, duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes teismui nepateikė (CPK 12 str. 178 str.). Atskirojo skundo argumentai bei apelianto pateikti duomenys, apie 1997-06-09 sutuoktinės bei jo nepilnamečių dukterų deklaruotas gyvenamąsias vietas (t. 1, b.l. 21-23), pažyma apie, dukters K. darželio, esančio Vilniaus m. savivaldybėje lankymą (t. 1, b.l. 25), užsiregistravimą Vilniuje esančioje gydymo įstaigoje (t. 1, b.l. 27) teisiškai šios bylos atveju yra nereikšmingi. Viena vertus, gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 d.). Kita vertus, sprendžiant jurisdikcijos klausimus, svarbu yra nustatyti faktinę nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą bylos iškėlimo metu. Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 nėra apibrėžta, kas turėtų būti pripažįstama nuolatine gyvenamąja vieta, todėl tai yra fakto klausimas.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė yra Lenkijos pilietė, kurią su minėta valstybe sieja glaudūs socialiniai, ekonominiai ryšiai. Atsakovė Lenkijoje yra įgijusi nekilnojamojo turto, turi darbinių santykių (t. 1. b.l. 118-119). Abi atsakovės dukros taip pat yra gimusios Lenkijoje, ką patvirtina mergaičių asmens dokumentai (t.1, b.l. 10-11, 13), be to, jų lenkiškuose dokumentuose ir gyvenamoji vieta įvardinta esanti b8tent Lenkijoje (t.1, b.l. 138-139). Vaikų gyvenamąją vietą Vilniuje tėvas (apeliantas) deklaravo tik 2011-05-30 (t.1, b.l. 21-22), t.y. prieš pat šio ieškinio teisme pateikimą. Apelianto 2011-05-12 pažyma apie dukters darželio lankymą (t. 1, b.l. 25) bei išrašas iš medicinos dokumentų (t. 1, b.l. 27) nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos Lietuvoje nepatvirtina, o atsakovės pateiktų duomenų kontekste vertintini kaip pagrindžiantys vaikų epizodinius vizitus į Lietuvą. Akivaizdu, jog šie apelianto dokumentai, pateikti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo stadijoje, leido teismui padaryti klaidingas išvadas apie vaikų gyvenamąją vietą bei šios bylos teismingumą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog apelianto teikiami duomenys apie vaikų gyvenamąją vietą neatitinka tikrovės, o vaikai nuolat Lietuvoje negyveno, ex officio panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis dukterų gyvenamoji vieta laikinai buvo nustatyta su tėvu (b.l. 80-81). Seinių rajono teismo III Šeimos ir mažamečių skyrius 2011-06-16 sprendimu (t. 1, b.l. 112-113) atsakovei nustatyta dukterų globą, viena iš mergaičių Lenkijoje lanko ugdymo bei gydymo įstaigas (t. 1, b.l. 121-127). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog atsakovės bei šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Lenkijoje, dėl ko byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios bylos jurisdikcija priklauso Lenkijos teismui ir teigia jog jo, kaip ieškovo, asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai interesai yra Lietuvoje, o ne Lenkijoje. Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos atveju reiškiami reikalavimai ir dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo (t. 1, b.l. 1-6), t.y. byla susijusi su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, taip pat globos ir bendravimo teisėmis, kurios apima tėvų teises ir pareigas. Reglamento „Briuselis IIa“ I skyriaus 1 str. 1 p. numatyta, kad šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms bylos, susijusioms su santuokos nutraukimu, tėvų pareigų skyrimu, naudojimosi jomis. Šio Reglamento II skyriaus 3 str. nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams dėl santuokos nutraukimo. Reglamento 3 str. a punkte išvardinti šeši alternatyvūs jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamąja vieta. Tačiau reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (Reglamento 2 skirsnio 8 str.) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Kaip nurodyta, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šalių nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta yra kartu su atsakove Lenkijoje. Jurisdikcijos taisyklė pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą bei Reglamento 1 str., apibrėžiantis jo taikymo sritį (t.y. bet kokio pobūdžio civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu ir tėvų pareigų skyrimu), yra pagrindas išvadai susiformuoti, kad byla priklauso Lenkijos teismų jurisdikcijai.

Pastebėtina ir tai, jog Reglamento „Briuselis IIa“ jurisdikcijos normos leidžia sutuoktiniams pasirinkti vieną iš keleto skirtingų jurisdikcijos kriterijų (jurisdikcijos prorogacija, 12 str., taip pat Preambulės (12) d.). Galimybė šalims pasirinkti teismą bei taikytiną teisę padidintų teisinį aiškumą, leistų greičiau ir efektyviau išspręsti ginčą ir atneštų naudos abiems sutuoktiniams. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju santuoką siekiančios nutraukti šalys nepasiekė susitarimo, nes ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą. Atsakovė analogiškus civilinius procesus yra inicijavusi Lenkijos Respublikoje, Liublino rajono teismuose (Sąd Rejonowy Lublin) (t. 2, b.l. 112-115) bei reikalauja taikyti šios valstybės jurisdikciją.

Susijusių ieškinių problemai spręsti „Briuselio IIa“ reglamente įtvirtintas „lis pendens“ principas (19 str.). Pagal šį principą, esant skirtingose valstybėse iškeltom analogiškoms byloms, vėliau bylą iškėlęs teismas turi sustabdyti bylą, kol pirmasis teismas nustatys savo jurisdikciją; jei nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, vėliau bylą iškėlęs teismas jurisdikcijos atsisako pirmojo teismo naudai. Nustačius, kad šios bylos jurisdikcija priklauso Lenkijos teismams, ieškinys paliktinas nenagrinėtinas (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 782 str.).

CPK 94 str. 1 d. nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Byloje susiklosčiusių aplinkybių bei minėto teisinio reglamentavimo kontekste teismas sprendžia, jog 15,95 Lt procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos (t. 1, 1a, t. 2, 110), susidariusios nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, priteistinos valstybei iš apelianto (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 94 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir ieškovo P. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš P. G. 15 (penkiolika) litų 95 centus dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.