Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Erikai Grigišienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie asmens baustumą byloje nėra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-07-24 apie 20.40 val., Neringos užkardos veikimo teritorijoje, Kuršių mariose, pasienio ruožo vidaus vandenyse, laivo „Nidas“ kapitonas E. P. nepakluso valstybės sienos apsaugos tarnybos sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto M. R. teisėtam reikalavimui sustoti ir pateikti dokumentus. Šiais savo veiksmais pažeidė 2002 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 598 dėl „Pasienio teisinio režimo taisyklių patvirtinimo“ 24 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad plaukioja mariose apie 17 metų, labai gerai orientuojuosi, kurioje vietoje yra. Priplaukus netoli sienos apie 200-300 metrų, su gumine valtimi iš šono priplaukė žmogus su kamufliažine apranga, pradėjo kažką aiškinti. Laive buvo vokiečių grupė, ėjo ekskursija vokiečių kalba per 5 kolonėles, todėl susikalbėti buvo sunku. Laivuose priimta kalbėtis per racijas, iš tolo niekas nerėkauja. Suprato, kad asmuo teigė, kad per arti plaukė. Tarp jo ir sienos buvo išmesta tinklų eilė. Nesuprato, ar tai buvo žvejys, ar pasienio pareigūnas. Nesusikalbėjus, bandė susisiekti per raciją. Pasienio ruože yra bendras kanalas ir visi laivai bendrauja tuo kanalu. Gal 4 ar 5 kartus šaukė „marios“, tačiau niekas neatsiliepė. Tada asmeniniu telefonu, paskambino į užkardą, pareigūnas pranešė, kad jau gavo pranešimą, jog nestojo. Pradėjo aiškintis situaciją, ar tai buvo jų pareigūnas, kodėl jis jį stabdė ir ką jam daryti toliau. Kalbėjo apie 2-3 min., gavo konkrečius nurodymus, plaukti į krantą. Nesuprato, kokiu tikslu jam davė nurodymą grįžti į krantą. Vokiečių turistai buvo išgąsdinti. Buvo sutarta 2 val. apžvalginė kelionė, tačiau po 40 min. buvo priverstas kelionę nutraukti, pinigų įmonė negavo. Parplaukus į krantą, išlipęs buvo piktas. Pradžioje pareigūnai netikrino jokių dokumentų, pradėjo moralizuoti, kad jie yra girti ar apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Jis įsižeidė, tonas buvo pakeltas, griežtesnis. Nusivežė jį į užkardą. Bandė paaiškinti, kad laivą paprastai stabdo racijomis arba balta lazdele, jis turi išmesti inkarą ir kitas laivas saugiai prisišvartavęs, prisistatęs pareigūnas, turi tikrinti dokumentus. Taip daroma dėl saugumo, kad neįvyktų avarijų. Tai neįvyko, teisėto stabdymo nebuvo. Kartu su juo buvo G. J.. Laive turi būti du žmonės. G. J. viską matė, norėjo važiuoti kartu į užkardą, tačiau jam važiuoti neleido. Ši situacija, gavosi tokia, kad pareigūnas R. neatlikinėjo savo pareigas, o rodė savo valdžią. Liepė jam važiuoti kartu, jis pasakė, kad nevažiuos, tada pareigūnas pasakė, kad jis yra sulaikytas, uždės jam antrankius. Kai pasakė, kad jis yra sulaikytas, jis atsisėdo į automobilį. Jokių dokumentų netikrino. Stovint prie automobilio, apie 150 metrų nuo laivo, jo paprašė pateikti dokumentus, tačiau dokumentai buvo laive. Jis fiziškai jų neturėjo. Tada nuėjo į laivą ir juos atnešė. Kai atplaukė į krantą, jo laukė pareigūnai R. ir V.. Gįžinėjant iš užkardos, R. pastoviai provokavo esamą įtampą, grasino, kad prieš kiekvieną išplaukimą tikrins, skaičiuos liemenes. Pagal Valstybės sienos įstatymus 156 str. nebuvo jokio stabdymo. Išplaukia po 4 kartus per dieną. LR vyriausybės nutarimo dėl pasienio teisinio režimo taisyklių patvirtinimo 24 punkto jis nepažeidė.

Liudytoja J. V. paaiškino, kad jai yra tekę susidurti su E. P. š.m. liepos 24 d. 20.40 val. Nurodytą datą ir laiką ji gavo pranešimą iš pasienio sargybos patrulio Kuršių mariose, kad laivas „Nidas“ nesustoja patikrinimui. Davė nurodymą palydėti laivą į uostą ir ten pati laukė. Kaip vėliau paaiškėjo, pareigūnas stabdė laivą, laivo kapitonas E. P. suprato, kad yra stabdomas, tačiau pakeltu tonu pareiškė, kad nesustos, nes plukdo žmones, prašo tikrinti uoste. Taip atsakė E. P. pareigūnui R.. Pareigūnas buvo priplaukęs prie laivo „Nidas“ ir kalbėjosi. Ji laukė uoste grįžtančio pareigūno ir laivo „Nidas“. Išlipant keleiviams iš laivo, laivo kapitonas E. P. išlipo šaukdamas, kodėl jie daro gėdą prieš plukdomus žmones. Ji išaiškino, ką E. P. pažeidė, kad privalėjo sustoti aplinkybėms išsiaiškinti ir protokolui surašyti, jis bus vežamas į užkardą. Paprašius dokumentų, E. P. pasakė, kad jų neturi. Paaiškinus, kad būnant pasienio ruože, privaloma turėti dokumentus ir nepateikus yra taikoma administracinė atsakomybė, tada E. P. pateikė dokumentus, tačiau atsisakė važiuoti į užkardą, motyvuodamas, kad be advokato nebendraus. Paaiškinus, kad jis bus prievarta išvežtas, tada E. P. sutiko vykti. Užkardoje forminant dokumentus E. P. davė telefoną kalbėti su jo advokatu, tačiau nenorėdama gaišti laiko, ji kalbėti atsisakė. Suforminus dokumentus, E. P. buvo nuvežtas atgal į Nidos uostą. Pareigūnas M. R. tarnybiniame pranešime rašė, kad vežant E. P. į uostą, šis grasino pareigūnui susidoroti. Uoste žmonėms matant, rodė nepagarbą, šaukė, gestikuliavo rankomis. Jie įgulos netikrino, tik atsakingą žmogų - kapitoną. Kadangi stabdymo metu buvo bendrauta tik su laivo kapitonu, daugiau niekas kitas nesikišo. Teisiškai nėra reglamentuota, kaip turėtų pasienio apsaugos pareigūnas stabdyti laivą. parerigūnas turi stabdyti, prisistatyti. Reglamentuota yra tik gamtos apsaugai, kad turi būti balta vėliavėlė arba keliuose, kad turi būti su liemene su atšvaitu. Jiems toks dalykas nėra reglamentuotas. Įvyko klaida dėl protokole nurodyto, 2002-04-30 Vyriausybės nutarimo dėl pasienio teisinio režimo taisyklių patvirtinimo, 24 punkto. Turėjo būti 2008-01-16 pakeisto Vyriausybės nutarimo 29 punktas, prašo šį netikslumą ištaisyti. Patikrinimai daromi ne sistemingai, bet periodiškai. Tą dieną buvo patikrinti 16 objektų plaukusių į pasienio ruožą, visi sustojo, pateikė dokumentus, atpažino pareigūną. Pareigūnas vykdė tarnybą su žymėta uniforma, skiriamaisiais ženklais. E. P. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. Sausio 16 d. nutarimo dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 598 „dėl pasienio teisinio režimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 29 punktą. Dokumentus ji prašė parodyti prie laivo. Prie automobilio priėjo tik tada, kai ruošėsi važiuoti į užkardą. LR Vidaus reikalų ministerijos vado įsakymo dėl sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo 156 straipsnis numato kaip turi būti stabdoma sausumos transporto priemonė. E. P. suprato, kad stabdo pareigūnas, nes iš karto skambino į užkardą. Pareigūnas ir laivas buvo su skiriamaisiais ženklais. E. P. daug metų plaukioja ir žino, kaip atrodo pareigūnas.

Liudytojas G. J. paaiškino, kad kiekvieną dieną atlieka keliones prie kopų, veža turistus į pažintines keliones. Jis junginėja ekskursijos įrašus, kadangi turi padarytą ekskursijos įrašą. Laivą vairavo E. P.. Plaukė pagal kopas, tada prie jų priplaukė guminė valtis. E. P. bandė susikalbėti. Laive garsiai vyko ekskursija, kadangi plaukia ir vyresni žmonės. Laivas plaukė, kadangi jų niekas nestabdė. Kai nepavyko susikalbėti, guminė valtis nuplaukė tolyn į kitą pusę. Jis nematė tos valties. Valtį pamatė, kai ji nuplaukinėjo. Asmuo kažką mojavo, tai E. P. bandė susikalbėti, bet nepavykus, bandė susisiekti racija su pakrantės apsauga. Nepavykus susisiekti E. P. paskambino asmeniniu telefonu. Susiekus sakė, kad tai yra pasienio darbuotojas, kad jie turi nutraukti plaukimą ir grįžti į krantą. Nutraukę kelionę, grįžo į krantą. Uosto aikštelėje laukė pasienio pareigūnai. Pradėjo bendrauti su Evaldu. Pradėjo pulti į emocijas, draskyti akis, skėsčioti rankomis. Pasakė, kad Evaldas yra sulaikytas. Jis norėjo važiuoti kartu, tačiau jo važiuoti kartu neleido. Pareigūno nematė, ar tai buvo tas pats darbuotojas, kuris buvo krante nesuprato. Matė, kad pareigūnas buvo piktas, aiškinosi, kodėl nestojo, klausė ar yra apsvaigę, pasakė, kad Evaldas yra sulaikytas. Prašė dokumentų, dokumentai buvo laive. Evaldas nuėjo pasiėmė dokumentus ir jį išsivežė. Pirmą kartą pasitaikė toks incidentas. Buvo toli iki sienos. Tarp jų ir sienos buvo žvejų tinklai. Iš pradžių galvojo, kad gal tai buvo kažkoks žvejys, nes jų pasieniečiai nėra stabdę.

Liudytojas M. R. paaiškino, kad patį įvykį prisimena. Dirba valstybės sienos apsaugos tarnyboje virš 10 metų. Neturėjo jokių nuobaudų ar pažeidimų, tik paskatinimus ir pagyrimus. Dirba savo darbą gerai ir su pasisakymais, kad pareigūnas buvo agresyvus, jis nesutinka. Š.m. liepos 24 dieną dirbo prie LR sienos su Rusija. Prie valstybės sienos yra apsauginė zona - apsaugos zona 200 m ir pasienio ruožas 280 m, bendra sienos apsaugos zona - 480 m. E. P. buvo įplaukęs į pasienio ruožą, virš 200 m. Šiame ruože jie privalo tikrinti laivo ir jame esančių asmenų dokumentus. Tai yra Lietuvos valstybė ir jie turi saugoti savo sieną. Priplaukęs tarnybiniu kateriu, pastabdė E. P. laivą. Buvo su tarnybine uniforma. Pagal uniformą, E. P. jo neatpažino, palaikė jį piratu, nors kaip supranta, E. P. plaukioja ir komercinę veiklą vykdo daug metų. Tarnybinius katerius, tarp jų ir su kuriuo stabdė, turi 8 metus, jie yra pažymėti pasienio tarnybos ženklai. Galų gale, E. P. kaip laivo kapitonas turėjo sustoti, pasidomėti, gal kažkam reikia pagalbos, gal kas skęsta. Priplaukęs prie E. P. laivo, prisistatė kaip valstybės sienos apsaugos pareigūnas. Laivas nedidelis kažkur 1,5 metro laivo bortas jam iki krūtinės. E. P. nesustojo, plaukė iš lėto. Laive buvo apie 20-30 užsieniečių turistų. E. P. išėjo mojuodamas rankom, pasakė, kad nestos, kad jis neturi teisės E. P. stabdyti. Pasakė, kad jo negali stabdyti nei saugios laivybos inspekcija, kadangi pas jį yra žmonių. Teigimas, kad nežinojo ir nesuprato, neatleidžia nuo įstatymo pažeidimo. Buvo prašoma sustoti – E. P. nesustojo. Jis prašė E. P. dokumentų, šis pilnai viską girdėjo. Buvo priplaukęs prie E. P. laivo dešinio borto, su katerio kairiu bortu, kur puikiai matosi pakrančių apsaugos ženklai. E. P. puikiai atsakė jam į klausimą, kad nestos. Tada jis pasakė, kad jei nesustos, bus imtasi kitų priemonių. Kadangi E. P. nesustojo, jis atsitraukė. Nuvykęs į uostą, palaukė kol E. P. sugrįš. Pasakė, kad pateiktų dokumentus, kad yra sulaikytas, nes nevykdė pareigūno teisėto reikalavimo. E. P. ginčijosi, sakė kad nepateiks dokumentų, niekur nevyks, bet vėliau pasiėmė dokumentus, paprašytas, nieko neverčiamas, įsėdo į automobilį. Norėjo vykti liudytojas, tačiau jie liudytojui paaiškino, kad neturi pareigos transportuoti liudytojus. Jei nori atvykti, tai gali padaryti savo transportu. Po to E. P. parvežė atgal į uostą. Prieš tai buvo sustabdęs E. P. kolegą ir nebuvo jokių problemų.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už policijos ar specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės sienos apsaugos tarnybos, viešojo saugumo tarnybos, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Administraciniu teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad E. P., plaukdamas laivu „Nidas“ nepakluso valstybės sienos apsaugos pareigūno reikalavimui sustoti ir pateikti dokumentus ir tuo pažeidė LR Vyriausybės nutarimo Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. Sausio 16 d. nutarimo dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 598 „dėl pasienio teisinio režimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 29 punktą.

Minėto teisės akto 29 punkas numato, kad laivų ir kitų plaukiojimo priemonių (išskyrus užsienio valstybėms priklausančius karo ar valstybinį statusą turinčius laivus ir laivus, taikiai plaukiančius teritorine jūra), esančių teritorinėje jūroje, Kuršių marių ir kituose vidaus vandenyse, uostuose, prieplaukose ar kitose laivų ir kitų plaukiojimo priemonių nuolatinės dislokacijos vietose, kapitonai (škiperiai) ir laivavedžiai Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ir kitų įgaliotų pagal kompetenciją atlikti patikrinimą valstybės institucijų pareigūnų reikalavimu privalo sustoti ir leisti šiems pareigūnams įlipti, pateikti laivo ar kitos plaukiojimo priemonės, įgulos, gabenamų prekių, krovinių dokumentus, leisti apžiūrėti laivo ar kitos plaukiojimo priemonės patalpas, gabenamas prekes, krovinius, vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka padaręs teisės pažeidimą, tačiau neneigia, kad plaukdamas laivu „Nidas“ su turistu grupe ir, matydamas prie jų priplaukusį katerį bei jame atsistojusį ir mojuojantį žmogų, nesustojo. E. P. teigimu jis nesuprato, kad jį stabdo valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, todėl nenorėdamas stabdyti ekskursijos, situaciją pabandė išsiaiškinti radio bei mobiliojo ryšio priemonių pagalba. Tuo tarpu liudytojai J. V. ir M. R. tvirtina, kad E. P. suprato ir žinojo, kad jį stabdo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, nes pareigūnas vilkėjo specialią unifomrą, o kateris buvo pažymėtas skiriamaisiais ženklais. Be to, liudytojo M. R. tvirtinimu, jis priplaukęs prie laivo „Nidas“ bendravo su E. P., reikalaudamas sustabdyti laivą, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė, kad to nedarys (b. l. 29, 40). Iš teismui pateiktų fotolentelių matyti, kad kateris, kuriuo buvo prašoma E. P. sustabdyti laisvą, aiškiai pažymėtas skiriamaisiais ženklais (b. l. 38), todėl E. P. teiginiai, kad jis nesuprato, kad jį stabdo valstybės sienos apsaugos pareigūnai atmestini kaip nepagrįsti. Liudytojas G. J. patvirtino, kad prie laivo buvo priplaukusi valtis, taip pat matė mojuojantį asmenį bei E. P. kalbantį su šiuo asmeniu, kas atitinka liudytojo M. R. paaiškinimus, kad jis bendravo su E. P. ir prašė pastarojo sustabdyti laivą. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuprato ir dėl didelio garso laive galėjo negirdėti pareigūno reikalavimo, nešalina E. P. atsakomybės, nes asmeniui (šiuo atveju laivo kapitonui) keliami atidumo ir rūpestingumo reikalavimai reiškia, kad asmuo, matydamas priplaukiančią valtį su skiriamaisiais ženklais, taip pat žmogų, kuris gestikuliuoja ir žodžiu bando kažką paaiškinti, privalo pašalinti kliūtis, trukdančias informacijos priėmimui ir tinkamai reaguoti į prašymą ar nurodymą. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad E. P. nevykdė teisėto valstybės sienos apsaugos pareigūno reikalavimo ir padarė teisės pažeididmą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo protokole padarytas apsirikimas dėl teisės akto punkto, numatančio atsakomybę, vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d. taisytinas, nurodant, kad E. P. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 598 „dėl pasienio teisinio režimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 29 punktą (2008-01-16 redakcija).

Byloje E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį – įvykdytas tyčinis teisės pažeidimas valdymo tvarkai, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – duomenų apie asmens bustumą byloje nėra, dirbantis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manytina, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti E. P. paskyrus ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 187 straipsnio 2 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

E. P. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį 16059908505.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.