Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

J. M. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 18.10 val., gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemo pavėsinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – žmona L. M., tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai L. M. į galvą ir vieną kartą spyrė į dešinę šlaunį, tokiu būdu mušdamas nukentėjusiąją L. M. sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, 2020 m. sausio 11 d., apie 16.00 val., J. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį šeimos narei – žmonai L. M. į kairį šoną, tuo nukentėjusiajai L. M. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Dėl 2019 m. rugsėjo 6 d. padarytos nusikalstamos veikos

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. M. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. apie pietus, tikslios valandos nepamena, kartu su žmona L. nuėjo pas kaimynę D. Z., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kieme esančioje lauko pavėsinėje visi trys gėrė alų ir degtinę. Vakare kaimynė kažkur nuėjo. Apie 18.10 val., pasibaigus alkoholiui, tarp jo ir žmonos lauko pavėsinėje įvyko konfliktas, dėl ko jis vyko, dėl girtumo, nepamena. Konflikto metu, supykęs ant savo žmonos lauko pavėsinėje ranka sudavė jai vieną smūgį į galvą ir vieną kartą spyrė į dešinę šlaunį, pataikė į dešinį kojos klubą. Smūgiai buvo stiprūs, žmona nuo jo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Tada jis pirmas išėjo iš kaimynės namų į savo namus. Tuo metu kai jis konfliktavo su žmona, pavėsinėje nieko nebuvo ir jų konflikto niekas nematė. Neužilgo į namus sugrįžo ir jo žmona bei atvyko policijos pareigūnai. Dėl savo poelgio gailisi. Tai pirmas kartas, kai jis prieš savo žmoną smurtavo. Žmonos atsiprašė, žalą jai atlygino, jie susitaikė (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 110 – 111).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. M. parodė, kad ji su savo vyru J. M. santuokoje gyvena 35 metus, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Prienų r. 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 10 val., ji kartu su Jonu nuėjo pas kaimynę D. Z., gyvenančią, (duomenys neskelbtini). Pas kaimynę sodybos kieme esančioje pavėsinėje kartu su J. ir kaimyne D. gėrė alų ir degtinę. V. D. dviračiu nuvažiavo su reikalais pas kitą kaimynę, o ji su J. liko dviese kaimynės pavėsinėje. Apie 18.00 val., jiems baigėsi degtinė ir dėl degtinės tarp jos ir vyro kilo konfliktas. J. pradėjo ją vadinti įvairiais keiksmažodžiais. Ji liepė jam nurimti, bet jis neklausė. J. lauko pavėsinėje ranka jai vieną kartą sudavė į galvą, į dešinę pusę ir vieną kartą įspyrė į dešinę šlaunį ties klubu. Nuo vyro suduoto smūgio į galvą pajuto stiprų skausmą galvoje, stiprus smūgis buvo suduotas ir į dešinę koją. Jautė skausmą klube iki sekmadienio. Po suduotų smūgių ji paskambino pagalbos telefonu ir išsikvietė į kaimynės namus policiją. Po to grįžo į namus, vyras taip pat grįžo. Būnant namuose J. jos atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji pasakė, kad vyras išgertuvių metu įvykusio konflikto metu ranka vieną kartą sudavė į galvą ir vieną kartą įspyrė į dešinę šlaunį, ties klubu. Nuo suduotų vyro smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas. P. J. sulaikė dėl smurto artimoje aplinkoje. Konflikto pavėsinėje niekas nematė. Tai buvo pirmas kartas, kaip prieš ją vyras smurtavo. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks, nes sužalojimai nebuvo padaryti, buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Civilinio ieškinio nereiškia. Savo sutuoktiniui J. M. pretenzijų neturi, jis atsiprašė, padarytą žalą atlygino, su vyru susitaikė, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 40 – 45).

2019 m. rugsėjo 6 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 52 – 53, 54 – 56).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad įvykio vietoje L. M. paaiškino, jog pas kaimynus išgertuvių metu tarp jos ir sutuoktinio J. M. kilo konfliktas ir jis jai kartą spyrė į dešinės kojos šlaunį bei ranka sudavė vieną smūgį į dešinės pusės veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Įvykio vietoje L. M. buvo nustatytas 2,87 promilių neblaivumas, J. M. – 2,67 promilių. J. M. neneigė smurtavęs. A. L.. M.kūno vizualiai buvo matyti sužalojimai (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 33 – 35)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, nukentėjusiajai L. M. konflikto metu tyčia suduodamas ranka vieną kartą į galvą ir vieną kartą įspirdamas į dešinę šlaunį ties klubu, sukėlė jai fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis konflikto metu, supykęs ant savo žmonos lauko pavėsinėje ranka sudavė jai vieną smūgį į galvą ir vieną kartą spyrė į dešinę šlaunį. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad konflikto metu sutuoktinis tyčia ranka jai vieną kartą sudavė į galvą, į dešinę pusę ir vieną kartą įspyrė į dešinę šlaunį ties klubu, dėl suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad įvykio vietoje L. M. paaiškino, jog pas kaimynus išgertuvių metu tarp jos ir sutuoktinio J. M. kilo konfliktas ir jis jai kartą spyrė į dešinės kojos šlaunį bei ranka sudavė vieną smūgį į dešinės pusės veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Įvykio vietoje L. M. buvo nustatytas 2,87 promilių neblaivumas, J. M. – 2,67 promilių. J. M. neneigė smurtavęs. A. L. M. kūno vizualiai buvo matyti sužalojimai.

Dėl padarytos 2020 m. sausio 11 d. nusikalstamos veikos

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. M. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2020 m. sausio 11 d. įvykio metu buvo neblaivus, todėl ne visas įvykio aplinkybes pamena. 2020 m. sausio 11 d. nuo ryto su žmona L. namuose gėrė alkoholį. Abu buvo neblaivūs. Begeriant virtuvėje tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, dėl ko, nepamena. Kiek prisimena, virtuvėje su žmona susipyko, jis iškeikė žmoną, ją visaip išvadino. Žodinio konflikto metu žmona sėdėjo ant lovos ir jam kažką pasakė. Dėl girtumo susinervino, supyko ir tyčia kumščiu stipriai smogė sėdinčiai žmonai į kairį šoną. Kiek prisimena, stipriai smogė kumščiu žmonai vieną smūgį, nuo smūgio jai galėjo skaudėti. Po smūgio L. M. susirietė, susiėmė šoną ir pagrasino, kad iškvies policiją. Smogęs žmonai vieną smūgį kumščiu į šoną, atsitraukė nuo žmonos ir išėjo iš namų (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 115 – 117).

Nukentėjusioji L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 11 d., apie 13.00 val., pas juos į namus buvo atvykę svečių, juos pavaišino pietumis, gėrė alaus ir degtinės. Kol buvo svečiai, su vyru nesipyko ir nesibarė. Apie 15.30 val., išvykus svečiams, vyras pradėjo prie jos kabinėtis, prašė dar duoti išgerti. Kadangi alkoholio jam nedavė, jis dar labiau supyko ir pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Sakė, kad padės ją į vietą ir priėjęs vieną kartą rankos kumščiu sudavė į kairį šoną, dėl ko jautė fizinį skausmą kairiame šone prie širdies. Jo suduotas smūgis buvo stiprus ir skaudus. Kadangi tuo metu sėdėjo ant lovos, po suduoto smūgio nenukrito. Kai vyras sudavė, ji šaukė, kad jos nemuštų, sakė, kad iškvies policiją. Vyrui nuo jos nuėjus, iškvietė policijos pareigūnus. Medikų nekvietė, nes manė, kad skausmas praeis, tačiau skausmas nepraėjo, kairį šoną skauda. Šio įvykio metu patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį emocinį susijaudinimą, jaučia baimę ir nerimą. Nuo vyro suduoto smūgio sužalojimų neliko, buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir vykti atsisako. Civilinio ieškinio nereiškia, su vyru susitaikė (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 76 – 77).

2020 m. sausio 11 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis, apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 52 – 53, 54 – 56).

Išrašas iš policijos įvykių suvestinės, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 11 d., 16.54 val., gautas L. M. telefoninis pranešimas apie tai, kad namuose neblaivus vyras smurtauja. Įvykio vietoje L. M. nustatytas 2,05 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje J. M. nerastas (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 68, 69).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje L. M. paaiškino, jog namuose sukonfliktavo su vyru J. M. ir jis jai ranka sudavė smūgį į kairį šoną ir taip sukėlė fizinį skausmą. A. L. M. kūno vizualiai matyti sužalojimas kairiame šone (IBPS dokumento priedų t. 1, b. l. 61 – 64).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. M. 2020 m. sausio 11 d., 16.00 val., būdamas neblaivus, suduodamas vieną smūgį žmonai L. M. į kairį šoną, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y., kad jis 2020 m. sausio 11 d., 16.00 val., Mokyklos (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl kilusio konflikto metu tyčia kumščiu stipriai smogė sėdinčiai žmonai į kairį šoną. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. M. konflikto metu vieną kartą rankos kumščiu sudavė į kairį šoną, dėl ko jautė fizinį skausmą kairiame šone prie širdies. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad įvykio vietoje L. M. paaiškino, jog namuose sukonfliktavo su vyru J. M. ir jis jai ranka sudavė smūgį į kairį šoną ir taip sukėlė fizinį skausmą. A. L. M. kūno vizualiai matyti sužalojimas kairiame šone.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Dėl 2019 m. rugsėjo 6 d. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. M. dėl fizinio skausmo sukėlimo L. M. 2019 m. rugsėjo 6 d. pasitvirtino.

Kaltinamasis J. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia savo sutuoktinei L. M. ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai L. M. į galvą ir vieną kartą spyrė į dešinę šlaunį, taip mušdamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgius ranka ir koja), veiksmų intensyvumą (smūgis stiprus), pats kaltinamasis parodė, jog suduoti smūgiai buvo stiprus. Nukentėjusioji parodė, kad nuo suduoto smūgio į galvą pajuto stiprų skausmą galvoje, stiprus smūgis buvo suduotas ir į dešinę koją. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo nukentėtajai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuojama, kad L. M. patirtas fizinis skausmas yra J. M. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pats kaltinamasis nurodė, jog smūgiais buvo stiprus, nuo jų nukentėjusioji jautė fizinė skausmą, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajai, tai darė gan intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs tokius prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. J. M. yra nukentėjusiosios sutuoktinis, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

Dėl 2020 m. sausio 11 d. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. M. dėl fizinio skausmo sukėlimo L. M. 2020 m. sausio 11 d. pasitvirtino.

Kaltinamasis J. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia savo sutuoktinei L. M. sudavė vieną smūgį kumštimi į kairį šoną, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusiąją atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgį kumštimi), veiksmų intensyvumą (smūgis stiprus), pats kaltinamasis parodė, jog stipriai smogė sėdinčiai žmonai į kairį šoną. Nukentėjusioji parodė, kad nuo suduoto smūgio jautė stiprų skausmą, šoną skauda iki šiol. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo nukentėtajai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuojama, kad L. M. patirtas fizinis skausmas yra J. M. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pats kaltinamasis nurodė, jog sudavė stiprų stiprus, nuo jo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajai, tai darė gan intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs tokius prieš nukentėjusiąją atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. J. M. yra nukentėjusiosios sutuoktinis, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teismas konstatuoja, kad J. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 137 – 140).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taip pat atsižvelgiama į tai, kad J. M. atžvilgiu buvo priimta nutartis nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau per vienerius jam padarius šioje byloje aktualias nusikalstamas veikas, minėtas ikiteisminis tyrimas J. M. atžvilgiu 2020 m. sausio 23 d. nutarimu atnaujintas ir šioje byloje kaltinamasis yra teisiamas už abi nusikalstamas veikas. J. M. neteistas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 89 – 91), du kartus baustas administracine tvarka, bedarbis, registruojasi Užimtumo taryboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 93 – 94)., psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 97). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo J. M. klausimą, įvertinęs nuteistąjį bei jo padarytus nusikaltimus apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, bausmės, subendrinamos jas iš dalies sudedant.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog J. M. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitomas J. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. 18.45 val. iki 2019 m. rugsėjo 7 d. 17.05 val. (viena para) ir nuo 2020 m. sausio 12 d. 11.45 val. iki 2020 m. sausio 13 d. 10.50 val. (viena para), iš viso dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 99 – 100, 101, 103, 104, 105).

V. Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 133 – 134) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, vienas kompaktinis diskas DVD-R su vaizdo ir graso įrašu, saugomas voke, paliekamas saugoti byloje kartu su popierine bylos versija kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (padaryta 2019 m. rugsėjo 6 d.), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

J. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (padaryta 2020 m. sausio 11 d.), ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti iš dalies sudedant paskirtas bausmes ir paskirti galutinę 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę J. M. laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. 18.45 val. iki 2019 m. rugsėjo 7 d. 17.05 val. (viena para) ir nuo 2020 m. sausio 12 d. 11.45 val. iki 2020 m. sausio 13 d. 10.50 val. (viena para), iš viso 2 (dvi) paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Palikti galioti J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Palikti saugoti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, vieną kompaktinį diską DVD-R su vaizdo ir graso įrašu, saugomą voke, byloje kartu su popierine bylos versija kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Informuoti kaltinamąjį J. M. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam J. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.