- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-14
- Bylos Nr.
- e2S-1443-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04220-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. R.
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo – A. R., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8746-1006/2024 patvirtino pareiškėjų A. R. ir D. Z. 2024 m. kovo 6 d. taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas D. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. R. (toliau – suinteresuotas asmuo) nesilaiko Taikos sutartyje nustatytos pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. Z. (toliau – nepilnametis vaikas arba sūnus) tvarkos (Taikos sutarties 5 punkto sąlygų). Suinteresuotas asmuo ignoruoja pareiškėjo pranešimus/paklausimus derinant susitikimo su sūnumi laiką ir trukmę, į juos neatsakinėja arba sugalvoja nepagrįstas ir tikrovei neatitinkančias priežastis, kad pareiškėjas negalėtų bendrauti su savo sūnumi. Suinteresuotas asmuo taip pat pažeidžia Taikos sutarties 5.1 punkto nuostatas nesudarydama galimybių pareiškėjui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis. Suinteresuotas asmuo pažeidžia ne tik pareiškėjo teises ir teisėtus interesus maksimaliai bendrauti su savo vaikų, bet ir paties vaiko teises bendrauti su tėčiu ir giminaičiais. Pareiškėjas pats negalėdamas bendrauti su savo vaiku, negali užtikrinti ir vaiko bendravimo su seneliais (pareiškėjo tėvais), kurie yra labai pasiilgę savo anūko.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo prašymu, kadangi pareiškėjas teismui nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o ginčo esmę nutyli. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad ji netrukdė ir šiuo metu netrukdo tėvui bendrauti su sūnumi. Pareiškėjas, ilgą laiką nebendravęs su vaiku, negali ir neturi teisės traumuoti vaiko, reikalaudamas jį paimti nesuderintu laiku, neatsižvelgiant į mažamečio teises ir teisėtus interesus. Nė vienas pareiškėjo giminaitis nesikreipė į suinteresuotą asmenį, prašydamas susitikti ir pabendrauti su mažamečiu vaiku. Nurodė, jog neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su vaiku, tačiau siūlo ir prašo, kad tėvas bendrautų su sūnumi ir dalyvautų jo gyvenime reguliariai ir nuosekliai, o ne epizodiškai. Prašo atmesti pareiškėjo prašymą ir atsisakyti išduot vykdomąjį raštą dėl pareiškėjo bendravimo tvarkos su mažamečiu sūnumi.
Šalies argumentai
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad prašymui dėl vykdomojo rašto išdavimo prieštarauti neturi pagrindo.
5. Pareiškėjas D. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo tikslas yra bendrauti su vaiku, bet ne su jo motina. Nuo taikos sutarties pasirašymo vaiką matė retai. Vasarą su vaiku norėjo vykti į kelionę, tačiau motina vaiko nedavė. Po kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto motina pradėjo duoti vaiką. Susitikimo laikus derino per vaikų teises, tam buvo paskirta darbuotoja. Vaiko motina pareiškėjui buvo melagingai iškvietusi policiją. Teigė, kad norėdamas susiderinti bendravimo laiką, vaiko motinai reguliariai rašo laiškus, į kuriuos ji neatsako. Nurodė, kad su vaiku nebendravo apie 7 mėnesius, nes nenorėjo jo žaloti emociškai. Nuo kreipimosi į teismą, vaiką gavo kokius 3 kartus. Žinutes dėl susitikimų rašo maždaug kas antrą dieną. Suinteresuotas asmuo dažnai keičia planus. Atvejų, kad pats nesilaikytų bendravimo tvarkos, nebuvo. Sergančio vaiko su 39 laipsnių temperatūra negrąžino motinai ir nepristatė į darželį, kadangi sūnus buvo tokios būklės – sirgo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad A. R. visiškai nesilaiko nustatytos bendravo tvarkos. D. Z. neduoda vaiko iš anksto susitarus. Buvo atvejis, kad A. R. tėvui vaiką perdavė sergantį, su temperatūra. D. Z. kreipėsi į medikus ir vaiką mamai grąžino tik tada, kai vaikas pasveiko. Dėl tokios situacijos pareiškėjas negali įgalinti savo, kaip tėvo, teisių. Vaiko motina taip pat neleidžia vaikui naudotis nei telefonu, nei planšete. Suinteresuotas asmuo nevykdo taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 5, 5.1 ir 5.2 punktų. Kai vaikas būna pas tėvą, jis užtikrina vaiko ir motinos bendravimą ryšio priemonėmis, o vaikui būnat su motina, motina to neužtikrina. Prašė prašymo reikalavimą tenkinti visiškai. Pareiškėjas galės su vykdomuoju raštu kreiptis į antstolį.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 7 mėnesių vaiko tėvo dingimas traumavo vaiką. Po to, tiesiog negalėjo vaiko duoti. Po truputį bandė įvesti jį į santykius. Visi susitikimai, kurie vyko dėl vaiko bendravimo, baigdavosi vaiko tėvo agresijos protrūkiais vaiko akivaizdoje, todėl, pasitarus su vaikų teisėmis, nuo rugsėjo buvo nuspręsta, kad penktadieniais vaikas bus pasiimamas iš darželio ir pirmadieniais grąžinamas į darželį. Nuo taikos sutarties vaiko tėvas nekomunikuodavo, nenurodydavo savo gyvenamosios vietos, nerodydavo noro susitikti su sūnumi. Su vaiku pradėjo matytis nuo 2024 m. liepos mėnesio. Nuo tada pradėjo intensyviai klausti dėl bendravimo su vaiku. Vaikas buvo pamiršęs, kad yra toks žmogus kaip tėtis. Vaikas atsimena smurtą, girtą tėtį. Po įžeidžiančių laiškų, ji užblokavo pareiškėją, kadangi jis gilinasi į jos asmeninį gyvenimą, bando žeminti. Vaikas nesinaudoja elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tėvas provokuoja vaiką nekęsti jos aplinkos, daro jam neigiamą įtaką, nemoka komunikuoti. Šiuo metu neranda būdų perduoti vaiką tėvui. Teigė, kad jos tikslas yra pakeiti šią bendravimo tvarką. Patvirtino, kad ne visada atrašo į pareiškėjo laiškus. Teigė, kad visada leidžia skambinti į jos asmeninį telefoną, kad vaiko tėvas galėtų pabendrauti su vaiku. Nuo taikos sutarties sudarymo pareiškėjui nebuvo išduoti orderiai, iki to buvo. Nurodė, kad kiek gali, tiek ir laikosi nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau neišeina laikytis tvarkos, kadangi vaiko tėvas negrąžina vaiko laiku, pats nesilaiko bendravimo tvarkos. Paaiškino, kad pareiškėjo telefoną užblokuoja, nes yra pastoviai jo įžeidinėjama. Buvo siūlyta vaiko tėvui vežioti sūnų į būrelius, bet jis atsisakė. Taip pats siūlė vaiką auginti „50/50“.
8. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad pats pareiškėjas nevykdo bendravimo tvarkos. Nei vienas pareiškėjos giminaitis niekada nesikreipė į vaiko motiną dėl bendravimo su vaiku. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad vaikas bendrautų su tėvu ir jo giminaičiais. Taikos sutarties sąlygos nebuvo pažeistos. Nėra pagrindų vykdomojo rašto išdavimui. Vaiko motina yra linkusi susitarti, tačiau vaiko tėvas nesilaiko savo pateis nurodyto vaiko grąžinimo. Suinteresuotas asmuo net gi iniciavo mediacijos procesą, siekiant susitarti su vaiko tėvu dėl naujos bendravimo tvarkos. Šalių sudaryta taikos sutartis nėra konkreti, kas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būtent suinteresuotas asmuo pažeidinėją susitarimą, kuris yra patvirtintas teismo nutartimi. Pareiškėjas nėra linkęs geranoriškai susitarti. Prašė atmesti pareiškėjo prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad būtina keisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėjo, kad sutiktina, jog suinteresuotas asmuo daugiau kartų pažeidė bendravimo tvarką, nesuteikė galimybės nuotoliniu būdu bendrauti tėčiui su vaiku. Tarp vaiko ir tėvo nėra nuoseklaus bendravimo, o siekiant, kad vaikas neprarastų ryšio su tėvu, reikalingas nuoseklus bendravimas. Nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo prašymui išduoti vykdomąjį raštą. Taip pat pažymėjo, kad skatina kuo greičiau šalims kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Pareiškėjas dėl bendravimo tvarkos į Tarnybą kreipėsi ne vieną kartą. Suinteresuotas asmuo dėl vaiko grąžinimo į Tarnybą kreipėsi taip pat ne vieną kartą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies, išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą dėl tarp pareiškėjų A. R. ir D. Z. sudarytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8746-1006/2024 patvirtintos 2024 m. kovo 6 d. taikos sutarties dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo 5 ir 5.1 punktų.
11. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8746-1006/2024 patvirtino pareiškėjų A. R. ir D. Z. 2024 m. kovo 6 d. taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Taikos sutarties 5 punkte šalys sutarė, kad pareiškėjas įsipareigoja prieš dvi dienas informuoti suinteresuotą asmenį ir su ja suderinti susitikimą/bendravimo su sūnumi laiką ir trukmę, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą. Tais atvejais, kai pareiškėjas su vaiku bus išvykęs ir vėluos vaiką grąžinti sutartu laiku, apie tai jis iš anksto informuos suinteresuotą asmenį.
12. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo nesilaikė Teismo nutarties 5 punkte nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. neatsako į pareiškėjo laiškus, kuriuose vaiko tėvas siekia susiderinti susitikimų laikus su sūnumi, tokiu būdu neužtrina vaiko ir jo tėvo teisių bendrauti. Iš teismui pateiktų šalių susirašinėjimų teismas sprendė, jog šalims dėl bendravimo tvarkos geranoriškai susitarti nepavyksta. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad neatrašo į pareiškėjo laiškus bei, kad buvo užblokavusi pareiškėjo telefoną, dėl ko pareiškėjas negalėjo susisiekti su vaiko motina. Teismas nurodė, kad vaiko motina nesistengia užtikrinti sklandaus vaiko ir tėvo bendravimo.
13. Teismas pažymėjo, kad pateikti susirašinėjimai tarp šalių, patvirtina jog pareiškėjas bendrauja nemandagiai, įžeidžiančiai suinteresuoto asmens atžvilgiu, tačiau tai nėra pagrindas neleisti tėvui matytis su sūnumi. Toks šalių tarpusavio bendravimas tik patvirtina konfliktiškus bei įtemptus tarpusavio santykius, dėl ko šalys turėtų nusistatyti kitokią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, kuri sudarytų kuo mažiau pagrindo kilti konfliktams tarp šalių.
14. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, šalių ir išvadą teikiančios institucijos paaiškinimus, konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl taikos sutarties 5 punkto nevykdymo.
15. Teismas nustatė, kad Taikos sutarties 5.1 papunktyje šalys susitarė, kad pareiškėjo bendravimas su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis yra neribojamas. Teismas taip pat nustatė, kad teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo neneigė, kad neleidžia sūnui naudotis jo telefonu bei planšete, kuriuos nupirko sūnui pareiškėjas. Suinteresuotas asmuo taip pat patvirtino, kad pati buvo užblokavusi pareiškėją, dėl ko jis negalėjo susisiekti su vaiko motina. Teismas atkreipė dėmesį, kad vaiko motina turi sudaryti sąlygas pareiškėjui bendrauti su sūnumi (naudojant elektronines ryšio priemones) pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog suinteresuotas asmuo nesudarydavo galimybių pareiškėjui bendrauti su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis, teismas konstatavo, kad taip buvo pažeistas taikos sutarties 5.1 papunktis.
16. Teismas nustatė, kad šalys Taikos sutarties 5.2 papunktyje susitarė, jog kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaiku laikotarpiu užtikrina jo bendravimą su kitais artimaisiais giminaičiais. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad artimi šalių sūnaus giminaičiai būtų kreipęsi į suinteresuotą asmenį dėl bendravimo su šalių sūnumi, o vaiko motina būtų nesutikusi. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo šioje dalyje nėra.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
17. Suinteresuotas asmuo A. R. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
17.1. Suinteresuotas asmuo netrukdė ir netrukdo tėvui bendrauti su sūnumi, tačiau pats tėvas tinkamai neįgyvendina savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų sūnui. Pareiškėjas vadina sūnaus motiną necenzūriniais žodžiais, ją keikia, koneveikia, žemina. Toks pareiškėjo bendravimas su sūnaus motina, koneveikiant ją ir sūnaus akivaizdoje (pavyzdžiui, gydymo įstaigoje) tikrai nėra nukreipta į teisės bendrauti su sūnumi įgyvendinimą bei vaiko interesus. Pareiškėjas nėra suinteresuotas bendravimu su sūnumi, kadangi, nors ir teikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau sūnaus motinai siūlant, atsisako aiškios ir konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, bent iš dalies galinčios užkirsti kelią nesutarimams. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendravo su sūnumi 2024 m. rugpjūtį, lapkritį, 2025 m. vasario 6-11 d. Visais šiais atvejais pareiškėjas nesilaikė susitarimo dėl sūnaus paėmimo ir grąžinimo laiko bei tvarkos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad pats mažametis vaikas iš mamos telefono skambino tėvui ir bendravo su juo net kelis kartus.
17.2. Taikos sutartis yra ydinga ir šalių susitarimas neturėjo teismo būti tvirtinamas, kadangi priverstinis nutarties vykdymas yra pernelyg apsunkintas. Pagal galiojančią tvarką, pirma, pareiškėjas turėtų informuoti prieš dvi dienas, jog paims sūnų ir antra, tėvai turi suderinti vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką. Tačiau faktiškai tėvų santykiams esant konfliktiškiems ir tėvams negalint bendrauti ir bendradarbiauti, tokia taikos sutarties formuluotė praktikoje negali būti įgyvendinama, kadangi tėvai negali suderinti laiko. Todėl Taikos sutarties 5 dalies nuostata yra neaiški, nekonkreti, ydinga, prieštaraujanti tiek vaiko, tiek ir jo tėvų interesams. Pareiškėjas nėra laikęsis taikos sutarties, kuri patvirtinta įsiteisėjusia nutartimi, ir nė karto nėra prieš dvi dienas informavęs suinteresuoto asmens ir su ja suderinęs susitikimo/bendravimo su sūnumi laiko ir trukmės.
17.3. Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 5.1 papunkčio, neįvertino, kad ši dalis nėra įgyvendinama. Jei nėra nurodyta, kada, kaip, kiek ilgai ir kokiomis priemonėmis tėvas bendrauja su sūnumi, neįmanoma ir įvykdyti tokios taikos sutarties nuostatos. Abu tėvai turi aiškiai susitarti, kada, kokiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, kieno nupirktomis ir kiek laiko sūnus gali bendrauti su tėvu. Nepaisant tokio susitarimo nebuvimo, mažametis vaikas pats yra iš mamos telefono skambinęs tėvui, tėvas yra skambinęs vaikui.
Atsiliepimas
18. Pareiškėjas D. Z. atsiliepimu prašė atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
18.1. Atsiliepime į pareiškimą apeliantė nurodė, jog netrukdo ir nedraudžia sūnui bendrauti su tėvu, tačiau teismo posėdžio metu pati patvirtino, kad neatrašo į pareiškėjo laiškus, nes taip nori bei, kad buvo užblokavusi pareiškėjo telefoną, dėl ko pareiškėjas negalėjo susisiekti su vaiko motina. Teismo posėdžio metu apeliantė neneigė, kad neleidžia sūnui naudotis jo telefonu bei planšete, kuriuos nupirko sūnui pareiškėjas. Taip pat patvirtino, kad pati buvo užblokavusi pareiškėją, dėl ko jis negalėjo susisiekti su vaiko motina. Apeliantė neina į kontaktą ir nesitaria dėl bendravimo laiko ir būdo, akivaizdžiai ignoruoja pareiškėjo paklausimus, nederina susitikimo laiko ir trukmės, į prašymus neatsakinėja arba sugalvoja nepagrįstas ir tikrovei neatitinkančias priežastis dėl kurių apeliantė neleidžia susitikti pareiškėjui su sūnumi, apeliantė neužtikrina pareiškėjui galimybės bendrauti su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis (nuotoliniu būdu).
18.2. Apeliantė iš esmės savo aktyvias pastangas dėl pareiškėjo ir sūnaus bendravimo grindžia išskirtinai aplinkybėmis dėl siūlymo keisti bendravimo tvarką, apribojant maksimalų pareiškėjo bendravimo laiką su sūnumi, kas neatitinka geriausių vaiko interesų ir iš esmės paneigia apeliantės realias pastangas dėl sūnaus ir pareiškėjo bendravimo.
18.3. Taikos sutarties 5 punktas yra pakankamai aiškus, t. y. prieš dvi dienas informuoti apeliantę ir su ja suderinti susitikimą/bendravimo su sūnumi laiką ir trukmę. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent apeliantė nederina laiko, neatsako į pareiškėjo paklausimus nes, kadangi nenori atsakyti, užblokavo pareiškėjo telefoną ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu.
22. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022).
23. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
24. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma. Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 32–33 punktai).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8746-1006/2024 patvirtino pareiškėjų A. R. ir D. Z. 2024 m. kovo 6 d. taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
26. Taikos sutarties 5 punkte tarp šalių numatyta, kad šalys susitaria dėl tokios D. Z. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. Z. tvarkos: D. Z. įsipareigoja prieš dvi dienas informuoti A. R. ir su ja suderinti susitikimą/bendravimo su sūnumi D. Z. laiką ir trukmę, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą. Tais atvejais, kai D. Z. su vaiku bus išvykęs ir vėluos vaiką grąžinti sutartu laiku, apie tai jis iš anksto informuos A. R..
27. Taikos sutarties 5.1 papunktyje tarp šalių numatyta, kad D. Z. bendravimas su sūnumi D. Z. elektroninėmis ryšio priemonėmis yra neribojamas.
28. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė, kad netrukdė ir netrukdo tėvui bendrauti su sūnumi.
29. Pagal taikos sutartimi patvirtinta bendravimo tvarką, pareiškėjas įsipareigojo prieš dvi dienas informuoti apeliantę ir su ją suderinti susitikimą/bendravimo su sūnumi laiką ir trukmę. Taigi tam, kad pareiškėjas galėtų bendrauti su sūnumi, apeliantė turėtų atsakinėti į pareiškėjo laiškus, derinti pareiškėjo susitikimą/bendravimo su sūnumi laiką ir trukmę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė neatsakinėjo į pareiškėjo laiškus, kuriuose pareiškėjas siekė susiderinti savo susitikimų laiką su sūnumi. Pati apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad neatrašo į pareiškėjo laiškus, kadangi nenori atrašyti, taip pat patvirtino, kad buvo užblokavusi pareiškėjo telefoną, dėl ko pareiškėjas negalėjo su ja susisiekti. Taigi apeliantės nenoras bendradarbiauti su pareiškėju daro neįmanomą taikos sutarties vykdymą, neužtikrina pareiškėjui galimybės bendrauti su sūnumi.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad šiuo metu patvirtinta pareiškėjo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka nėra tiksli ir, esant šalių konfliktiškiems santykiams, sunkiai įgyvendinama, tačiau tai nereiškia, kad apeliantė neturėtų jos vykdyti, neturėtų stengtis derinti pareiškėjo susitikimo su nepilnamečiu vaiku laikų, neturėtų atsakinėti į pareiškėjo laiškus ar blokuoti pareiškėjo telefono numerį, kad pareiškėjas negalėtų susisiekti nei su apeliante, nei su savo nepilnamečiu vaiku.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendravimas su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis pagal taikos sutartį nustatytas - neribojamas. Taigi vaiko motina turėtų sudaryti sąlygas pareiškėjui bendrauti su nepilnamečiu vaiku naudojant elektroninės ryšio priemones, t. y. leisti nepilnamečiui vaikui naudotis telefonu ar planšete, kuria nupirko pareiškėjas. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjo siekis neribotai bendrauti su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis neturėtų būti derinamas prie vaiko ugdymo ir poilsio dienotvarkės. Šalys turėtų tarpusavyje suderinti konkrečius dienos laiko tarpus, kada pareiškėjas galėtų bendrauti su sūnumi, kad nebūtų trikdoma nepilnamečio vaiko dienotvarkė, o apeliantė šalių nustatytu laiku turėtų užtikrinti pareiškėjui galimybę bendrauti su sūnumi.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
33. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.