- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- AN2-42-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04332-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, kurioje S. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) B. J. 2019 m. spalio 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), siųstu registruota pašto korespondencijos siunta, pakartotinai prašė S. P. ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 14 d. įvykdyti nurodymą ir apie tai raštu informuoti Inspekciją. S. P. informacijos apie nurodymo įvykdymą nepateikė. Administracinio nusižengimo protokole nustatyta, kad S. P., nepateikdamas Inspekcijai 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prašomos informacijos, nesilaikė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 14 straipsnio reikalavimų, todėl S. P. neveikimas kvalifikuotas kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, kurioje S. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių. Teismas nustatė, kad siunta su nurodymu S. P. įteikta netinkamai, todėl jis negalėjo atlikti pareigos įvykdyti nurodymą. Nurodė, kad valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nedėjo pakankamai pastangų įteikti nurodymą asmeniškai S. P., turėdama S. P. elektroninio pašto adresą, telefono numerį ir kitą gyvenamosios vietos adresą, nesikreipė į jį ir nepasitikslino ar jis asmeniškai gavo nurodymą, o formaliai vadovavosi vien 2019 m. kovo 19 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu, kuriame nurodyta, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) įteikta bei tai, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino dvigubas siuntos siuntimo išlaidas. Byloje nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai nevykdė nurodymo, o priešingai, 2019 m. spalio 3 d. gavęs nurodymą, jį nedelsiant, t. y. 2019 m. spalio 16 d., įvykdė ir tą pačią dieną apie nurodymo įvykdymą informavo inspekciją. Dėl to teismas nusprendė, kad S. P. veikoje nėra inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Teikiamu apeliaciniu skundu Valstybės duomenų apsaugos inspekcija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
4. Pasak apelianto, teismas, nagrinėdamas bylą, neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, nepagrindė nutarime padarytų išvadų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą.
5. Apeliantas nurodo, kad ADTAĮ neįpareigoja Inspekcijos siųsti dokumentų, įskaitant nurodymų, registruotomis pašto korespondencijos siuntomis, todėl faktas, kad siunta buvo įteikta ne tiesiogiai S. P., o per jo kaimyną, negali būti pagrindu konstatuoti procedūrinį pažeidimą ir nutraukti teiseną. Pažymi, kad jeigu teismui kilo abejonė, ar S. P. gavo siuntą, teismas turėjo teisę apklausti minėtą kaimyną dėl siuntos perdavimo aplinkybių, be to, pažymima, kad teismas nutarime nepaneigė AB „(duomenys neskelbtini)“ raštuose nurodytos informacijos, kad siunta su nurodymu buvo įteikta.
6. Apeliantas taip pat akcentuoja, jog 2019 m. spalio 3 d. S. P., surašant administracinio nusižengimo protokolą, gavo ir nurodymo patvirtintą kopiją, kadangi tai vienas iš protokolo priedų, tačiau tai nepaneigia aptartų aplinkybių, kad siunta su nurodymu buvo įteikta dar 2019 m. sausio mėnesį.
7. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Valstybės duomenų apsaugos inspekcija turėdama AB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimą, kad siunta su nurodymu buvo įteikta, neturėjo tikslinti informacijos dėl nurodymo įteikimo aplinkybių, be to, nurodoma, kad iki 2019 m. spalio 2 d. inspekcija neturėjo S. P. telefono numerio ir kito gyvenamosios vietos adreso, todėl negalėjo jais kreiptis į S. P.. Apeliantas pažymėjo, kad siekiant įsitikinti ir turėti įrodymų, kad nurodymas yra įteiktas, užfiksuoti jo įteikimo datą bei turėti galimybę kontroliuoti nurodymo įvykdymą, siuntos siunčiamos registruota pašto korespondencijos siunta ir e. pristatymo sistema.
8. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrindė, kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas grąžinti dvigubas siuntos siuntimo išlaidas paneigia AB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimą, kad siunta su nurodymu S. P. buvo įteikta, bei pažymima, kad S. P. tiek pateikdamas teismui AB „(duomenys neskelbtini)“ raštus, kuriuose patvirtinama, kad siunta jam buvo įteikta, bei nurodoma, kad yra tai patvirtinantys garso įrašai, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad siuntą su nurodymu gavo. Taip pat nurodo, kad teismas turėjo išreikalauti minėtus garso įrašus iš AB „(duomenys neskelbtini)“, o ne vadovautis vien ta aplinkybe, kad siunta buvo įteikta netinkamai.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turėjo bent penkis nurodymo įteikimo būdus: per elektroninę vartotojų aptarnavimo sistemą, administruojamą Inspekcijos, per kurią S. P. buvo pateikęs savo atsakymus; elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurias nurodė minėtame atsakyme bei elektroninėje vartotojų aptarnavimo sistemoje; siunčiant nurodymą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu; Inspekcijos patalpose, kur buvo iškviestas 2019 m. kovo mėnesį; taip pat įteikti siunčiant nurodymą skundo surašymo adresu. Tačiau Inspekcija nurodymą siuntė tik skundo surašymo adresu. S. P., remdamasis Pašto paslaugų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nurodo, kad Inspekcija, nusprendusi siųsti nurodymą registruota pašto siunta, privalėjo įsitikinti, ar pašto paslaugų teikėjas asmeniškai ir pasirašytinai įteikė siuntinį nurodytam asmeniui. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Inspekcija sutinka, kad siunta jam asmeniškai nebuvo įteikta, tą patvirtina ir tai, kad pašto paslaugų teikėjas atlygino dvigubas pašto siuntimo išlaidas, kurios remiantis Pašto įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 1 punktu kompensuojamos už dingusią pašto siuntą. Atsiliepimą pateikusio S. P. nuomone, Inspekcija, žinodama, kad siunta nebuvo tinkamai įteikta, turėdama pareigą veikti atidžiai ir rūpestingai, privalėjo aktyviais veiksmais pašalinti trūkumus susijusius su nurodymo įteikimu. Atsiliepime nurodoma, kad Inspekcija nepasinaudojo Pašto įstatymo 3 straipsnio 17 punkte suteikta teise prašyti pristatymo įrodymų, nors administracinio nusižengimo protokole S. P. pažymėjo, kad nurodymo negavo. Pažymima, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad nurodymas jam būtų įteiktas 2019 m. sausio mėnesį, o pareiškėjo nurodyta AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų nuomonė laikytina nepagrįsta. Atsiliepime taip pat pastebima, kad skunde nepagrįstai nurodoma, jog S. P. pripažino, jog gavo siuntą, bei tai kad AB „(duomenys neskelbtini)“ turi garso įrašus, patvirtinančius siuntos įteikimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ginčija byloje surinktų įrodymų vertinimą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
11. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
12. Administracinio nusižengimo protokolas S. P. buvo surašytas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, nepateikdamas inspekcijai 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prašomos informacijos, nesilaikė ADTAĮ 14 straipsnio, kuriame nurodyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus (įskaitant reikalavimą atvykti į priežiūros institucijos patalpas duoti paaiškinimų, bet tuo neapsiribojant), nedelsdami pateikti informaciją ir (ar) paaiškinimus, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis ir (ar) įranga, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu, ir dokumentais, reikalingais priežiūros institucijos funkcijoms atlikti.
13. Teismas pažymi, kad ADTAĮ 17 straipsnio 3 dalis nustato, kad tikrinamas asmuo, pareiškėjas, skundžiamas asmuo taip pat administracinės baudos skyrimo procedūros metu pažeidimo padarymu įtariamas asmuo laikomi tinkamai informuoti ir jiems tinkamai pranešta, jeigu priežiūros institucija šiame skyriuje nurodytais atvejais sprendimus, pranešimus, kitus dokumentus ir informaciją šiems asmenims siunčia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu arba Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba Juridinių asmenų registre arba Gyventojų registre nurodytu asmens elektroninių siuntų pristatymo adresu.
14. Iš paminėtų teisės normų matyti, kad atsakomybė už Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą kyla tuomet, kai toks reikalavimas yra teisėtas ir pažeidimo padarymu įtariamas asmuo yra tinkamai informuotas.
15. Iš byloje esančios duomenų ir įrodymų visumos nustatyta, jog S. P. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Inspekcija nurodymus siuntė adresu (duomenys neskelbtini), t. y. skundo surašymo adresu. 2018 m. balandžio 11 d. buvo surašytas inspekcijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį S. P. gavo adresu (duomenys neskelbtini), atsakymus, iki rašte nurodyto termino, jis pateikė elektroniniu būdu, kur nurodė savo elektroninio pašto adresą, telefoną. Inspekcijos pirminė siunta su vykdytinu nurodymu buvo grąžinta AB „(duomenys neskelbtini)“ kaip neįteikta, už pakartotinę siuntą AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino dvigubas pašto siuntimo išlaidas, pripažindamas, kad siunta nebuvo tinkamai įteikta, o įteikimo faktą S. P. grindžia tik jo skambučiais į AB „(duomenys neskelbtini)“.
16. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad S. P. nebuvo tinkamai informuotas, kaip to reikalauja ADTAĮ 17 straipsnio 3 dalis, kadangi Inspekcijos nurodymai nebuvo siunčiami Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu taip pat asmeniui nurodžius kitą korespondencijos įteikimo adresą. Inspekcijos nurodymai toliau buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkes teismas pagrįstai nurodė, kad Inspekcija nedėjo pakankamai pastangų įteikti nurodymą asmeniškai S. P., turėdama elektroninio pašto adresą, telefono numerį ir kitą gyvenamosios vietos adresą, nesikreipė į jį ir nepasitikslino, ar jis asmeniškai gavo nurodymą.
17. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog Valstybės duomenų apsaugos inspekcija, turėdama AB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimą, kad siunta su nurodymu buvo įteikta, neturėjo tikslinti informacijos dėl nurodymo įteikimo aplinkybių. Apeliantas skunde nurodė, kad siekiant įsitikinti ir turėti įrodymų, kad nurodymas yra įteiktas, užfiksuoti jo įteikimo datą bei turėti galimybę kontroliuoti nurodymo įvykdymą, siuntos siunčiamos registruota pašto korespondencijos siunta ir e. pristatymo sistema, taigi nagrinėjamu atveju AB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinus, kad siunta nebuvo tinkamai įteikta ir atlyginus dvigubas siuntos išlaidas, Inspekcija negalėjo įsitikinti, kad nurodymas buvo tinkamai įteiktas. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde pateikiami nenuoseklūs bei prieštaringi duomenys, kadangi teismo posėdžio metu apeliantas teigė, kad telefonu bendravo su S. P. 2019 m. sausio mėnesį, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad iki 2019 m. spalio 2 d. inspekcija neturėjo S. P. telefono numerio ir kito gyvenamosios vietos adreso, todėl negalėjo jais kreiptis į S. P..
18. Pažymėtina, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
19. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo. Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis, todėl nesant asmens kaltės, administracinė atsakomybė negalima. Sutiktina su skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarime padaryta išvada, jog byloje nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai nevykdė nurodymo ir laiku neinformavo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apie nurodymo įvykdymą, tai patvirtinta ir tai, kad gavęs nurodymą 2019 m. spalio 3 d., kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, 2019 m. spalio 16 d. asmuo šį nurodymą įvykdė ir apie tai informavo Inspekciją.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.