Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, gynėjai adv. Angelei Fominienei, nukentėjusiesiems S. B., D. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) pakuotoju, teistas 2010 09 06 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. 2010 11 28 apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kaune, (duomenys neskelbtini), ranka smaugdamas apkabino mažamečiui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kaklą bei užspaudė ranka jam burną, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, bandydamas ištraukti iš jo rankos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 600 Lt vertės, priklausantį S. B., pasikėsino jį pagrobti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tam sutrukdė U. R..

M. R. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2010 11 27 jis buvo pas brolį U. R. Jonavoje, su juo vartojo alkoholį, kitą dieną, t.y. 2010 11 28, brolis jam užsiminė apie tai, kad L. Z. jam yra skolingas, nes neatsiskaitė už automobilio remontą, tą dieną iš ryto taip pat vartojo alkoholį, išgėrė vieną butelį sidro ir pusę butelio degtinės. Jis su broliu U. R. ir jo drauge nuvažiavo į Vaišvydavą pas L. Z., bet jo nerado. Duris atidarė nepilnametis D. B., juos įsileido į namus, pasakė, kad nieko nėra namuose. D. B. jų paprašytas paskambino L. Z.. Jis norėjo iš nukentėjusio D. B. paimti jo telefoną ir nusirašyti L. Z. telefono numerį. Telefonas tuo metu buvo nukentėjusio kišenėje, prieš tai jis jį laikė rankoje. D. B. jam nedavė savo telefono, todėl jis įkišo ranką į nukentėjusio kišenę, D. B. pradėjo rėkti. Paėmė ranka nukentėjusiam už smakro ir apkabinęs galvą jį pakėlė į viršų, bet brolis U. R. jį atitraukė nuo nukentėjusio. Prieš ištraukdamas iš nukentėjusiojo telefoną, jis nesakė broliui, kad reikia ką nors iš nukentėjusio namų paimti. Nei nukentėjęs D. B., nei L. Z. jam nebuvo skolingi.

Nukentėjęs D. B. parodė, kad jis 2010 11 28 namuose buvo vienas, pamatė per langą, kad atvažiavo kaltinamasis su U. R., jų paklausė, ko jie ieško. Jie paklausė, ar yra L. Z., atsakė, kad jo nėra. Jie paprašė duoti L. Z. telefono numerį, jis atsakė, kad neturi, ir uždarė duris. Tada iš automobilio išlipo U. R. ir kažką kalbėjo, todėl jis vėl atidarė duris, norėjo jas uždaryti, bet M. R. koja sutrukdė uždaryti duris. Įėjęs į namą U. R. paprašė nukentėjusiojo paskambinti mamai ir paklausti L. Z. telefono numerio. Tuo metu jis nuėjo į vidų, kartu į vidų įėjo ir M. R.. Paskambino mamai savo mobiliuoju telefonu „Nokia“, ji padavė telefono ragelį kartu su ja buvusiam L. Z. pakalbėti su U. R., kuriam jis padavė savo telefoną. M. R. tuo metu buvo koridoriuje, viską matė, net prašė leisti pakalbėti telefonu. M. R. pasakė, kad jei neduos pinigų, jie ką nors išneš iš namų, norėjo įeiti į namus ir iš jų ką nors paimti, todėl jis pradėjo rėkti. Tuo metu U. R. dar kalbėjo telefonu. M. R. apkabino jam kaklą ir užčiaupė burną, jo telefonas tuo metu dar buvo pas U. R.. L. Z. pokalbio metu išgirdęs jo riksmą, padėjo ragelį, U. R. telefoną atidavė jam. M. R. norėjo paimti telefoną, tačiau jis jį įsidėjo į kišenę, M. R. ištraukė jo ranką, kurioje jis laikė savo telefoną, bet jis vėl greitai jį įsidėjo į kitą kišenę, tuo metu M. R. jį vis dar buvo apkabinęs per kaklą. Prieš ištraukiant telefoną, M. R. telefonu numerio neprašė. Kai M. R. smaugė, jam skaudėjo. Tada U. R. ištempė M. R. į lauką. M. R. jo atsiprašė.

Nukentėjusioji S. B. parodė, kad 2010 11 28 su L. Z. buvo išvykę į Vilnių. Apie 15 val. telefonu paskambino sūnus ir pasakė, kad atvažiavo L. Z. draugai, ji padavė savo telefoną pakalbėti šalia buvusiam L. Z., kuris bekalbėdamas išgirdo riksmą, pasakė, kad reikia kviesti policiją. Ji iškvietė policiją. Sūnus buvo užsirašęs atvykėlių automobilio numerį, jis buvo išsigandęs. Sūnus pasakojo, kad atidarė duris ir vaikinams pasakė, kad L. Z. nėra namuose, nespėjo užsirakinti ir jie įėjo į vidų, sakė, kad buvo užstojęs duris, kad jie neįeitų į vidų, kad M. R. buvo paėmęs už kaklo. M. R. jų atsiprašė, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja K. T. parodė, kad 2010 11 27 M. R. atvažiavo pas brolį U. R., jie vartojo alkoholį ir tą, ir sekančią dieną. Kitą rytą U. R. pakvietė ją važiuoti kartu į Kauną parvežti M. R.. Jie visi trys važiavo pro Vaišvydavą, nes ten gyvena L. Z., kuriam U. R. tvarkė automobilį, L. Z. liko skolingas pinigų. Privažiavus U. R. išlipo iš automobilio, sugrįžęs pasakė, kad L. Z. nėra, tada broliai abu nuėjo į namus. Matė, kaip U. R. kalbėjo telefonu, paskui girdėjo, kad berniukas labai rėkė. Jiems grįžus, berniukas įleido ją tualetą, jis buvo apsiverkęs, sakė, kad jį smaugė, pirštu parodė į M. R., sakė, kad vienas jų sakė, kad reikia paimti telefoną. Automobilis stovėjo 10 m nuo namų, jo langai buvo atidaryti, todėl girdėjo, kad berniukas rėkė. Važiuojant atgal, jie M. ir U. R. labai pykosi tarpusavyje.

Liudytojas L. Z. parodė, kad U. R. tvarkė jo mašinos variklį, bet nesutvarkė, už tai norėjo 250 Lt, vėliau 350 Lt. Pinigų nenorėjo mokėti, kadangi jis neatliko savo darbo, jokia sutartis tarp jų nebuvo sudaryta. Tada U. R. ėmė jį gąsdinti, bet šis jį įspėjo, kad nieko nedarytų, kad jis savo krikšto mamos S. B. namuose negyvena. 2010 11 28 jis kartu S. B. buvo išvykęs į Vilnių, ten būnant S. B. padavė jam savo telefoną pakalbėti su U. R.. Bekalbant per telefoną išgirdo, kad rėkia vaikas, suprato, kad U. R. gali būti pas S. B. namuose, todėl S. B. pasakė, kad reikia kviesti policiją. Grįžęs sužinojo, kad buvo bandyta iš D. B. atimti telefoną.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 6-7) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta.

Specialisto išvada (b.l. 20) nustatyta, kad D. B. išorinių sužalojimų kakle ir kūne nekonstatuota.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (b.l. 21-25) nustatyta, kad nukentėjęs D. B. iš jam pateiktų atpažinti fotonuotraukų atpažino U. R. kaip asmenį, buvusį pas jį namuose ir kalbėjusį telefonu su L. Z..

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (b.l. 27-31) nustatyta, kad nukentėjęs D. B. iš jam pateiktų atpažinti fotonuotraukų atpažino K. T., kuri buvo atėjusi kartu su dviem vaikinais pas jį į namus.

Teismas M. R. parodymus, kad jis mobilaus ryšio telefono nenorėjo pagrobti, norėjo tik paimti jį ir nusirašyti L. Z. telefono numerį, vertina kaip siekimą švelninti sau baudžiamąją atsakomybę, ir juos atmeta, nes šie M. R. parodymai paneigti byloje ištirtais įrodymais. Nukentėjusiojo D. B. parodymais nustatyta, kad jis savo telefonu paskambino ne L. Z., o mamai S. B. ir savo telefoną padavė kalbėti U. R., M. R. tuo metu buvo šalia ir viską matė bei girdėjo, L. Z. telefono numerio neprašė. Be to, nukentėjusiojo D. B. parodymais nustatyta, kad M. R., U. R. dar kalbant telefonu, kalbėjo apie tai, kad, jei negaus pinigų, reikia ką nors iš namų paimti ir norėjo įeiti į namo virtuvę, tačiau D. B. neleido to padaryti, pradėdamas rėkti, tuo metu U. R. baigė kalbėti telefonu ir atidavė telefoną nukentėjusiajam D. B., kuris jį įsikišo į kišenę, o M. R. apkabino jam kaklą ir užčiaupė burną, smaugė ir tuo pat metu įkišo ranką į kišenę, siekdamas ištraukti telefoną, tačiau U. R. jį nuo nukentėjusiojo atstūmė. Nukentėjusiojo D. B. parodymai yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, jis anksčiau M. R. nepažinojo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo D. B. parodymais.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad M. R., pavartodamas fizinį smurtą - ranka apkabindamas mažamečio nukentėjusiojo kaklą, taip jį smaugdamas, ir užčiaupdamas jam burną, šiais veiksmais atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, kėsinosi pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nusikalstamą veiką padarė mažamečiui (BK 60 str. 1 d. 9 p., 5 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. R. padarė tyčinį apysunkį recidyvinį savanaudišką nusikaltimą, jis teisiamas antrą kartą (b.l. 57-58, 61-62), baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 64-67, 68-70), nusikalstamą veiką padarė praėjus tik dviems mėnesiams po ankstesnio teismo nuosprendžio priėmimo, neatlikęs bausmės ir neišnykus teistumui, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir prieš mažametį asmenį, šios aplinkybės rodo, kad M. R. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.), kurios trukmė, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, mažintina sankcijos ribose. M. R. nusikalto neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 str. pagrindu subendrintina su 2010 09 06 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad M. R. dirba, atsiprašė nukentėjusiųjų, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, M. R. taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 3 d., 65 str. 1 d. 1 p., dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2010 09 06 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, galutinę subendrintą bausmę M. R. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. R. atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 100 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose bei įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Įpareigoti M. R. 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų atlikti iki 2011 m. rugsėjo 1 d.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. R. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Jakubonienė