- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- 1S-88-312/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Kaltinamasis
- S. T.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,
teismo posėdyje Zoom programos pagalba išnagrinėjusi kaltinamojo S. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutarties, kuria įtariamajam S. T. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 21 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. N., S. T. ir P. B. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, A. T. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalį.
2. S. T. kaltinamas tuo, kad jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. 19.15 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų, už tiksliai nenustatytas pinigų sumas nusipirkdamas, neteisėtai įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytus kiekius įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, tačiau ne mažiau kaip 0,111 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,8 %), ne mažiau kaip 4,096 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir psichotropinės medžiagos 4-metilamfetamino, kurios tikslaus kiekio nustatyti nėra galimybės. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį neteisėtai įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. 19.15 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, Vilniaus mieste, pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o taip pat jis minėtu laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytus kiekius psichotropinės medžiagos amfetamino bute, (duomenys neskelbtini), neatlygintinai perduodavo R. N., t. y. „pavaišindavo jį“, o pastarasis šią gautą medžiagą suvartodavo, tokiu būdu jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas pardavinėjo bei platino. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis likusias narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. 0,111 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,8 % ), 0,092 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir psichotropinę medžiagą 4-metilamfetaminą, kurios tikslaus kiekio nustatyti nėra galimybės, neteisėtai laikė turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti savo gyvenamojoje vietoje, bute, adr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2020-05-22 21.01 val. atliekamos kratos minėtame bute metu, miegamojo kambario patalpoje ant stalo, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas, o 4,004 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurią neteisėtai laikė turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti nešiodamasis su savimi turėtame kompiuterio krepšyje, iki tol, kol 2020 m. gegužės 21 d. 21.20 val. atliekamos kratos A. T. priklausančiame automobilyje „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie (duomenys neskelbtini), metu, minėtame kompiuterio krepšyje, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas psichotropines medžiagas.
3. Baudžiamojo proceso metu kaltinamajam S. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą – skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi kaltinamajam S. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2021 m. vasario 21 d. iki 2021 m. gegužės 21 d., esant pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, t. y., kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus.
Šalies argumentai
5. Skundu aukštesnės instancijos teismui kaltinamasis S. T. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį, kardomąją priemonę suėmimą pakeičiant švelnesne kardomąja priemone.
6. Skunde pažymima, jog, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) priimtais sprendimais ir suformuota praktika, nors ir nurodė, jog į tai atsižvelgia. Vertinant suėmimo skyrimą dėl pabėgimo rizikos EŽTT yra išaiškinęs, jog nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas ar ilgalaikio įkalinimo grėsmė patys savaime nėra pakankami pagrindai skirti suėmimą (Sulaoja prieš Estiją; Tomasi prieš Prancūziją). Suėmimą galima pagrįsti pakartotinio nusikaltimų rizika tik tuo atveju, jei yra konkrečių įrodymų dėl realios naujų nusikaltimų rizikos, vien darbo ar šeimos ryšių neturėjimas nėra pakankama priežastis (Matznetter prieš Austriją; Sulaoja prieš Estiją).
7. EŽTT savo praktikoje aiškiai pabrėžia, kad suėmimas turėtų būti taikomas tik kaip išimtinė priemonė (Ambruszkiewicz prieš Lenkiją). EŽTT reikalauja, kad, peržiūrėdamas sprendimą skirti suėmimą, teismas nepamirštų, jog paleidimo į laisvę prezumpcija tebegalioja (Michalko prieš Slovakiją), o tolesnį kalinimą, kuriuo nors atveju galima pateisinti tik tuomet, jei yra konkrečių požymių, kad to reikalauja tikras viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, atsvertų Konvencijos 5 straipsnyje numatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (McKay prieš Jungtinę Karalystę). Valdžios institucijos turi nuolatinę pareigą vertinti, ar nebūtų galima pritaikyti alternatyvių suėmimui priemonių (Darvas prieš Vengriją).
8. Kaltinamasis prašo atsižvelgti 2015 m. birželio 25 d. priimtas, jo nuomone, reikšmingas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pataisas, kuriomis siekiama skatinti alternatyvių suėmimui kardomųjų priemonių taikymą ir mažinti suėmimo trukmę.
9. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas pavasario sesijoje spręs dėl mažų kiekių narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, todėl nėra pagrindo teigti apie jam gresiančios bausmės griežtumą. Pažymi, jog davė parodymus ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jis yra narkomanas, vartojantis narkotikus jau daug metų, todėl, kaltinamojo įsitikinimu, jis turi būti gydomas nuo priklausomybės, o ne atimama jo laisvė.
10. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo S. T. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. T. skundas atmestinas.
11. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Išnagrinėjęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. T. suėmimo trims mėnesiams skyrimo pagrindai ir sąlygos yra, todėl suėmimo terminas jam pratęstas pagrįstai.
12. Kardomoji priemonė gali būti skiriama ar pratęsiama tik tuomet, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje yra baigtas, byla su kaltinamuoju aktu yra perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui ir teisiamajame posėdyje pradėtas įrodymų tyrimas. Teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Aukščiau paminėti duomenys yra vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su kardomosios priemonės - suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui ar pratęsimui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir nagrinėjamu atveju tokių duomenų pakanka.
13. S. T. kaltinamas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienų metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu.
14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-405-716/2021 medžiaga, kaltinamojo skundu, išklausiusi prokuroro paaiškinimus ir įvertinusi visas suėmimo skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam S. T. taikomo suėmimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nustatyti pagrįstai.
15. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
16. S. T. yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurį yra numatyta tik griežta – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, bausmė, padarymu. Pažymėtina, jog teismas, pratęsdamas S. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, vertino ne tik gręsiančią laisvės atėmimo bausmę, bet ir BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis yra išsituokęs, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, praeityje teistas. Taigi, kaltinamasis nėra saistomas pakankamais socialiniais ir ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog S. T., būdamas laisvėje, gali pasislėpti nuo teismo.
17. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas S. T. taip pat pratęstas esant suėmimo pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis suėmimo pagrindas taip pat nustatytas pagrįstai. BPK 122 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti du alternatyvūs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindą pagrindžiantys atvejai – kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. S. T. kaltinamas sunkaus nusikaltimo, kuris galimai buvo neatsitiktinis, gerai suplanuotas, o iš nusikalstamos veiklos gautos pajamos galėjo būti kaltinamojo pragyvenimo šaltinis, padarymu. Jis praeityje tris kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Taigi, S. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad galimai darydamas nusikalstamą veiką, jis galėjo gauti neteisėtų pajamų, todėl, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
18. Kaltinamasis skunde cituoja EŽTT sprendimus, susijusius su kardomosios priemonės – suėmimo taikymu, tačiau pažymėtina, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Šiuo konkrečiu atveju, aukščiau aptarto suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo S. T. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdis rodo, kad švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams įgyvendinti. Aptariamu atveju, kaltinamojo pasislėpimo ir naujų nusikalstamų veikų darymo rizika gali būti pašalinta tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo taikymo pagrindui, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Aplinkybių, kurių pagrindu kaltinamajam S. T. būtų galima paskirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, aukštesnės instancijos teismas nenustatė.
19. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119-122, 127, 130 straipsniais,
nutaria:
kaltinamojo S. T. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.