Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., jos atstovui advokatui Mansurui Muksinovui,

nukentėjusiojo D. B. įstatyminiams atstovams K. B. ir V. B., jų atstovui advokatui Henrikui Celencevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbanti UAB „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M., 2018 m. rugsėjo 8 d. 23:00 val., atėjusi į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo viduje ir kieme, konflikto su V. B. ir K. B. metu, garsiai vartojo necenzūrinius žodžius, triukšmavo, dėl ko pabudo ir išsigando namuose miegantis mažametis D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais J. M. neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, pažeidė vaiko teisę augti saugioje aplinkoje, bei pažeidė 1996 m. kovo 14 d. „Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234, 13 straipsnį „Vaiko teisė į gyvenimo sąlygas“ (Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, protiniam, doroviniam vystymuisi) reikalavimus. Tokiu būdu J. M. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. teismo posėdyje su pažeidimu nesutiko ir parodė, kad 20:38 val. parašė V. Š., kad skubiai paskambintų. Tos žinutės neperskaitė, nes rankinė ir telefonas buvo kitame kambaryje. Jai pasigirdo, kad kažkas skambina, nuėjo pasiimti telefono. Paskambino V. Š., kuri pasakė, kad dėdė P. B., K. B. tėvas, atėjo pas ją visas kruvinas. Nenorėjo važiuoti, todėl paskambino D., kuris yra vyresnis sūnus, ir pasakė, važiuok ir aiškinkis. Jis nenuvažiavo. Paskambino savo sūnui G. G., kuris atvyko su draugu, paėmė ją ir nuvažiavo pas V. Š.. Dėdė pasakė, kad negalėjo įeiti į namus, durys buvo užrakintos. Dėdę sutiko pas V. Trise nuėjo į tą namą. Kai užėjo, V. nusileido iš antro aukšto ir pasakė, einame į kiemą, nes vaikai miega. Visi nuėjo į kiemą. V. su jos sūnėnu nuėjo į šoną ir pradėjo aiškintis, klausė, kodėl taip dėdę sumušė. Po to K. išbėgo iš namų ir pradėjo rėkti. Paklausė, kodėl tėvą leido sumušti. Prasidėjo triukšmas. Tada K. nuėjo į gatvę. V. K. pats tempė namo, o ji šaukė pati. (duomenys neskelbtini) gyvena dėdė P., K. ir V. B. bei jų vaikai D. ir K., 4 ir 5 metų amžiaus. Žinojo, kad ten gyvena vaikai. Policijai pranešė, kad yra nepilnamečiai vaikai. Į namą, į pirmą aukštą įėjo trise. Nuėjo, kad išsiaiškintų kodėl buvo sumuštas dėdė P. B.. V. nusileido iš antro aukšto, paėmė G. už parankės ir pasakė, vaikai miega, eime į kiemą. Ji, V., G. ir mano dėdė išėjo į kiemą. K. buvo namuose. Kai buvo namuose, K. B. ir vaikų nematė. Visi išėjo į kiemą, atsistojo kokių 4-5 metrų atstumu nuo namo. Ji su dėde stovėjo šalia, V. nusivedė G. ir aiškinosi. Ką jie ten aiškinosi, nežino. Ji K. pasakė, kokia tu dukra, jeigu leidai savo vyrui mušti savo tėvą. Ji vartojo necenzūrinius žodžius K. B. atžvilgiu. Pasakė vienintelį žodį „kalė“. Kilo žodinis konfliktas tarp jos ir K. K. jai trenkė, ji trenkė atgal. Jokio smurto nebuvo. Kieme jos tonas buvo pakeltas, nes buvo susinervinusi dėl dėdės. Vaikai negalėjo girdėti jos, nes V. pasakė, kad vaikai miega. Vaikai negalėjo pabusti, nes vaikai kitame namo gale, antrame aukšte. Vaikų kambario langai ne į kiemą, į kitą namo pusę. Ji pati policijai pasakė, kad namuose yra nepilnamečiai vaikai ir gal reikia girtumą visų tikrinti, kadangi negerai vyksta, mušimai vyksta. Kai policija išėjo iš namų, pasakė, vaikai miega. Policija išvežė V. B., nes jis rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius. Namo viduje ji nekalbėjo pakeltu tonu. Kieme rėkė K., V. jai grasino.

Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet buvo apie 23 val. Pamatė, kad kažkas ėjo, bet neįsižiūrėjo kas. Kai įėjo, name iš karto pakeltu tonu kalbėjo M. Įėjo su P. B. ir G. G.. Nusileido į pirmą aukštą, pasakė, kad apsiramintų, nerėktų, vaikai miega. Tačiau ji ignoravo, toliau kalbėjo pakeltu tonu su juo. Po kurio laiko paprašė G. išeiti į lauką pasikalbėti. Bet jis nėjo iš karto, M. irgi nėjo, o jis be jos niekur nėjo. Po to į lauką išėjo jis, M., P. ir G. Pradėjo aiškintis kodėl ji atvyko. Jadvyga vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, išvadino „lochu“. Vėliau pasakė, kad padarys tokių bėdų, apie kurias net nesvajojo. Po kokių 10 min. pokalbio į lauką išėjo K. Jis nuėjo į 2-ą aukštą pažiūrėti, ar vaikai miega. Vyresnysis vaikas D. B. nemiegojo, paklausė, kas ten rėkė. Pasakė, palauk, mamą pakvies. Išėjo atgal, pasakė K., kad D. atsibudo. Ji nuėjo į 2-ą aukštą. Po to išėjo į lauką, pasakė, kad vaikas nemiega, davė jam pažiūrėti animacinių filmukų. Kai K. išėjo iš namų, tai M. išvadino ją necenzūriniais žodžiais, „kale“, prostitute, „lachudra“, ir priėjusi trenkė į veidą. G. stovėjo tarp jų. K. per G. pabandė trenkti atgal, trenkė, bet nestipriai. Po kurio laiko M. iškvietė policiją. Policija man davė keletą pastabų dėl rankų laikymo kišenėse, uždėjo antrankius ir pasodino į automobilį. M. įėjo į namus pro atrakintas duris. Kai išgirdo pakeltą toną, nusileido į apačią. Kai išėjo į lauką, M. pradėjo dar labiau rėkti. Po to pasigirdo, kad kažkas verkia, nuėjo į 2-ą aukštą ir vaikas buvo atsibudęs. Lauke buvo 2-3 metrų atstumu nuo pagrindinio įėjimo. Vaikų kambarys yra 2-ame aukšte virš pagrindinio įėjimo. Vaikų kambario langai eina į kiemą, kur jie stovėjo ir M. rėkė. Tą dieną alkoholį vartojo, bet vartojo kai vaikai užmigo. Kai atvažiavo policija, tai D. vėl miegojo. Policija nematė, kad vaikai miega.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad vaikai miegojo, kai M. su jos tėvu ir G., t. y. G. G. atėjo į namus, ji buvo jau su pižama. Girdėjo, kad M. rėkė pirmame aukšte, tada buvo vonioje, rengėsi pižamą, bet išgirdo kažką, lyg verksmą, nuėjo į kambarį, vaikai kažką per miegus sakė. Nusileido į apačią. Jie buvo lauke, pasakė M., palikti jų šeimą, jie išsiaiškins. Nusileidus laiptais prie G., paklausė, kas atsitiko. Ji nematė kas įvyko, nes tada buvo su vaikais, o namuose buvo tik jos tėvas ir vyras. Tada priėjo M. ir trenkė, vartojo necenzūrinius žodžius. Ji per G. M. trenkė, bet tik su pirštais. Tik tada kai trenkė atgal, ji iškvietė policiją. M. atvažiavo 23 val., sukėlė skandalą, ji žinojo, kad vaikai yra namie. Kai atvažiavo M., ji buvo 2-o aukšto vonioje, persirenginėjo. Vyras V. nusileido į apačią, į 1-ą aukštą, vaikai miegojo. Girdėjo kaip M. šaukė ant mano vyro, o G. ir mano tėvas tylėjo. Kai M. šaukė, vaikai miegojo. Vaikai buvo pabudę, kai M. šaukė viduje. D. pabudo ir nestipriai verkė, kai M. šaukė, kalbėjo pakeltu tonu viduje. Ji nuėjo į kambarį pas vaiką, kai vyras pasakė, kad vaikas prabudo, davė pažiūrėti filmuką. Sūnus lenkiškai jos paklausė, mama, kas ten rėkia. Kai vyras pasakė, kad vaikai pabudo, tai visi jau buvo lauke tikriausiai. Ji nusileido, pamatė, kad jie lauke. M. rėkė ir viduje, ir lauke. kai ėjo į lauką, vaikas dar nemiegojo, žiūrėjo filmukus jos telefone. Išėjo į lauką, į kiemą, kad paprašytų M., kad paliktų jų šeimą ramybėje, jie patys išsiaiškins. Jei ne M., tai su tėvu būtų seniai susitaikę. M garsiai šukavo lauke. D. girdėjo tuos šūkavimus. Girdėjo, kad vaikas pabudo, nes vaikas verkė. Pas juos name girdisi. Kai policija atvažiavo, vaikas nemiegojo, žiūrėjo filmukus. Kai policija užėjo, tai ji nusileido į apačią. Policija nebuvo nuėjusi į vaikų kambarį, nes ji paprašė to nedaryti. Policijai pasakė neiti pas vaikus, kad nesužinotų, kad yra policija. Po visko vaikas užmigo sunkiai, gal 3 val.

Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu parodė, kad tarp P. B. ir V. B. buvo konfliktas, dėl ko Jadvyga paskambino apie 20 val. jam ir paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini), išsiaiškinti situacijos, kur sumušė P. B.. Kai jis, P. ir J. užėjo į namus buvo po 21 val., V. pasakė, kad namuose miega vaikai, todėl jiems derėtų išeiti į lauką ir kad šūkavimų namuose nebūtų. Jie namuose tikrai nešūkavo, nerėkė. Namuose buvo tylu, ramu. Išėjo į lauką išsiaiškinti situacijos. Vėliau į lauką išėjo K. ir aiškinosi santykius. Varė juos lauk iš kiemo. Tarp J. ir K. vos muštynės nekilo, sudavė viena kitai. Tada iškvietė policiją, kuri toliau aiškinosi aplinkybes. Viskas vyko gal 10 metrų atstumu nuo namo. Aiškinosi situaciją, kodėl K. leido savo vyrui, kad jis muštų jos tėvą. Situaciją aiškinosi K. ir J., nors K. į lauką išėjo vėliau. Iš pradžių kalbėjo su V. Kieme rėkavo K., J. gal dar P. B., jis nerėkavo. Jie aiškinosi tarpusavyje, kilo žodinis konfliktas, bet buvo truputį smurto. K. pirma sudavė J., o J. atgal K. buvo šūkaujama garsiai. Policija buvo užėjusi į namus, K. davė papusti. Dar ir jis buvo užėjęs, bet negirdėjo, kad vaikai rėkautų, verktų. Jis nematė, kad vaikai būtų pabudę. Nebuvo 2-ame aukšte. Jis žinojo, kad namo 2-ame aukšte yra vaikai, bet nežino, kuriame kambaryje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniau miesto antrojo policijos komisariato 2 – ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. R. 2018 m. lapkričio 15 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 13-ANR_P-2187-2018 nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. M. su pažeidimu nesutinka (b. l. 2).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniau miesto antrojo policijos komisariato 2 – ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. R. 2018 m. spalio 19 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, be kita ko, nurodyta, jog J. M. paaiškino, kad ji atėjo į namus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir paklausė V., kodėl jis sumušė P. B.. Paprašė, kad V. atsiprašytų P. B., tačiau jis atsisakė <...>. Tarp jos ir K. B. kilo konfliktas, nes J. M. pasakė K., kokia ji dukra, jeigu leidžia vyrui mušti savo tėvą. Kol vyko konfliktas su K. vaikų kieme nebuvo, konflikto jie nematė (b. l. 7).

Dėl ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo

Motyvuojamoji dalis

ANK 72 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokį vaiko teisių pažeidimą.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. iš esmės sutiko su tuo, jog garsiai kalbėjo ir triukšmavo, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, tačiau neigė triukšmavusi, būdama šio namo viduje. Anot J. M., dėl jos garsaus kalbėjimo negalėjo pabusti namuose miegoję vaikai.

Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad tarp J. M. ir V. B. bei K. B. apie 2018 m. rugsėjo 8 d. 23:00 val. kilo žodinis konfliktas, kuris prasidėjo dar namo viduje ir tęsėsi namo kieme. Tokias aplinkybes patvirtina pačios J. M. parodymai, teisme apklaustų liudytojų G. G., V. B. bei K. B. parodymai, taip pat kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai. Vadovaujantis V. B. bei K. B. parodymais darytina išvada, kad dar būdama namo viduje J. M. garsiai šūkavo ir kalbėjo, triukšmavo, o vėliau tokius pat veiksmus tęsė namo kieme. Nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad garsiai šūkavo ne tik J. M., tačiau šioje byloje sprendžiamas būtent jos administracinės atsakomybės klausimas. Taip pat nustatyta, kad dėl J. M. garsaus šūkavimo padubo namuose miegojęs V. B. bei K. B. mažametis vaikas (V. B. bei K. B. paaiškinimai). Teismas neturi pagrindo netikėti V. B. bei K. B. parodymais, nes jie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų paaiškinimai iš esmės yra nuoseklūs ir logiški. Pažymėtina ir tai, kad teismas vadovaujasi būtent šios bylos nagrinėjimo metu duotais liudytojų parodymais, ir nevertina jų parodymų, duotų atliekant ikiteisminį tyrimą dėl V. B. galimai padarytos nusikalstamos veikos padarymo. Teismas sprendžia, kad tik tiesiogiai ir žodiškai ištirti įrodymai (asmenų parodymai) gali būti naudojami šioje byloje sprendžiant dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. M. kartu su kitais asmenimis nuvyko į V. B. ir K. B. namus apie 23.00 val., t. y. pakankamai vėlai, kai tokiu metu mažamečiai vaikai įprastai miega. J. M. neneigė aplinkybių, jog jai buvo žinoma, kad namuose yra mažamečių vaikų. Ji atvyko tikslu išsiaiškinti tarp giminaičių kilusį konfliktą, dėl ko, neabejotinai galėjo numanyti, jog kils konfliktas, bus reiškiami nesutarimai, nepasitenkinimas, ir dėl to bus sutrikdytas vaikų poilsis ir miegas.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad J. M. elgesys, kuomet ji vėlų vakarą nuvyko į giminaičių namus, kuriuose buvo miegančių mažamečių vaikų, garsiai šūkaudama ir kalbėdama konfliktavo su giminaičiais tiek namo viduje, tiek kieme, yra nepriimtinas ir pažeidžiantis įstatymų saugomas vaiko teises. J. M. turėjo įvertinti tai, jog vakaro metu garsiai kalbant namo viduje, dėl to gali pabusti vaikai, o net ir garsiau kalbant lauke, visi garsai yra žymiai geriau girdimi nei dienos metu, todėl gali būti girdimi. Todėl teismui nekyla abejonių, jog mažamečiai vaikai (D. B.) girdėjo J. M. šūkavimą ir dėl to pabudo. Teismo nuomone, J. M., siekdama išsiaiškinti tarp giminaičių kilusius nesutarimus, privalėjo pasirinkti kitą laiką (ar vietą), ir privalėjo numatyti, kad dėl tokio jos elgesio bus sutrikdyta namuose esančių mažamečių vaikų ramybė ir poilsis, jų teisė į miegą ir poilsį. Taigi J. M. suprato ir numatė, kad dėl tokio jos elgesio bus sutrikdyta vaikų ramybė ir pažeistos jų teisės, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia).

Byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuota pažeidimo esmė (b. l. 2), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3-12), paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad J. M., neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, pažeidė vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą. Todėl tokia jos veika administracinio nusižengimo protokole tinkamai kvalifikuota pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuobaudos skyrimo

J. M. atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 72 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į J. M. charakterizuojančius duomenis – duomenų apie jos patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra (b. l. 16), neteista (b. l. 17). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. M. skiriant ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei pateikė pinigų priėmimo kvitą (b. l. 90), iš kurio matyti, jog J. M. advokatui Mansurui Muksinovui 2018 m. sausio 3 d. sumokėjo 450,00 Eur.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) nuostatos.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis (administracini nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Teismas pripažinęs, kad J. M. kaltė padarius jai inkriminuotą nusižengimą įrodyta, sprendžia, kad išlaidos už advokato paslaugas J. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. M. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

J. M. prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo atmesti.

Išaiškinti, kad kai apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą šis nutarimas panaikinamas ar įspėjimas pakeistas kita administracine nuobauda, laikoma, kad įspėjimas asmeniui nebuvo pareikštas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 674 straipsnio 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.