- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- e2YT-7915-608/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03042-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., A. M., Vilniaus miesto 15-ajam notaro biurui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto 15-asis notaro biuras, VĮ “Turto bankas”
- Pareiškėjas
- I. M.
- Advokatai
- Lilija Semaškas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M., A. M., Vilniaus miesto 15-ajam notaro biurui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. M. po savo sutuoktinio P. M. mirties priėmė palikimą – ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Nurodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą į P. M. palikimą sudarantį turtą. Nurodė, kad tarp pareiškėjos ir P. M. buvo sudaryta santuoka. P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir P. M., gyvendami santuokoje, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po P. M. mirties pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo, testamentų registre P. M. palikimo priėmimo faktų neįregistruota. Pareiškėja toliau gyveno privatizuotame bute, juo rūpinosi, išlaikė, mokėjo mokesčius už tiekiamas komunalines paslaugas. Faktą, jog I. M. faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti paveldimą turtą – siekė įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, valdė jį kaip savo, juo naudojosi, pareiškėja grindžia akcinės bendrovės „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2020 m. sausio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie įmokas, Gyventojų registro duomenimis apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą. Pareiškėjos teigimu šie dokumentai patvirtina, jog po P. M. mirties visa ½ dalimi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir jį prižiūrėjo pareiškėja, kuri po sutuoktinio mirties gyveno palikėjo turtą sudarančiame bute, mokėjo visus komunalinius mokesčius, butą prižiūrėjo ir tvarkė kaip savo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pareiškėjos nuomone, ji atliko faktinius veiksmus, kurių pobūdis, leidžia teigti, jog ji priėmė mirusiojo sutuoktinio P. M. palikimą. Pareiškėja negali kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. M. ir A. M. patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad jie yra palikėjo sūnūs iš pirmos santuokos; tėvo P. M. palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja, taip pat jog sutinka, kad tik pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Atsiliepimuose į pareiškimą prašė teismą priimti sprendimą teismo nuožiūra; patvirtino, kad valstybė nėra atlikusi P. M. palikimo priėmimo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas visiškai.
Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. M. mirė, būdamas santuokoje su pareiškėja I. M., ką patvirtina santuokos liudijimo kopija ir valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu I. M. ir P. M. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įgijo nuosavybės teise ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina pirkimo – pardavimo sutartis ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Nuosavybės teisės į minėtą turtą įgijimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnis numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas įgytas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, taip pat I. M. esant santuokoje su P. M., pagal Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnį laikytinas bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamojo turto registre šis turtas buvo įregistruotas tik I. M. vardu. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po P. M. mirties nėra įregistruota jo palikimo priėmimo faktų, taip pat kad nėra įregistruota P. M. sudarytų testamentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalis numato vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. M. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė jo sutuoktinė I. M., pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai liudija aplinkybės, jog I. M. po sutuoktinio mirties liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančioje buto adresu (duomenys neskelbtini), dalyje, rūpinosi šiuo turtu kaip nuosavu, jį išlaikė, prižiūrėjo, naudojosi šiuo adresu teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, mokėjo už jas mokesčius. Šias aplinkybes liudija akcinės bendrovės „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2020 m. sausio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija apie įmokas, iš kurio įrašų matyti, kad I. M. po sutuoktinio mirties nuolatos reguliariai mokėjo mokesčius už adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamas dujas, elektrą, šaltą ir karštą vandenį, šildymą, kitas paslaugas, deklaravo apskaitos prietaisų rodmenis. Nors minėtame rašte pateikta informacija apie įmokas atlikusį asmenį ne dėl visų įmokų, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių kitų asmenų, esančių P. M. įpėdiniais, atitinkamus veiksmus. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad P. M. turėjo du vaikus: V. M., gimusį (duomenys neskelbtini) ir A. M., gimusį (duomenys neskelbtini) P. M. vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). P. M. pirmos eilės įpėdiniai, t. y. jo vaikai V. M. ir A. M. įtraukti dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis. Jie patvirtino, kad neatliko jokių veiksmų savo tėvo palikimui priimti. Tokios aplinkybės ir įrodymai liudija aktyvius I. M. veiksmus, pradedant faktiškai valdyti P. M. palikimą sudarantį turtą ir taip išreiškiant jos valią priimti savo sutuoktinio palikimą. Taigi vienintelis P. M. palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmęs asmuo yra jo sutuoktinė I. M.. Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, jog jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo. Pareiškėja yra suinteresuotas prašomu nustatyti faktu, šis faktas jai turi juridinę reikšmę, nes negalint pateikti įrodymų apie palikimo priėmimo faktą, pareiškėjai nebus išduodamas nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas, kas apribos pareiškėjos galimybes įgyvendinti savininko teises į paveldėtą turtą.
Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjai yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis, o 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas P. M. palikimą sudarantis turtas. Aplinkybė, jog I. M. priėmė bent vieną P. M. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnis
Iš pareiškėjos valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo į P. M. palikimą sudarantį turtą išdavimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos I. M. valstybei 15,45 EUR (penkiolika eurų, keturiasdešimt penkis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.