Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir kiemo statinio nuosavybės dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai įrengtą medinį priestatą, esantį prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, taip pat panaikinti nuosavybės teisę A. B. į jo vardu registruotą ½ dalį stoginės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai ir jiems nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo. Žemės sklypas nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei ir Lietuvos Respublikai. Atsakovas ieškovei priklausančiame žemės sklypo dalyje be jos sutikimo įrengė medinį priestatą. Pagal galiojantį statybos techninį reglamentą, kai nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus, kai yra statomas nesudėtingas statinys arba atliekama tokio statinio rekonstrukcija. Tokio sutikimo ieškovė atsakovui nedavė, todėl jis statinį pasistatė savavališkai. Taip pat ieškovė nurodo, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso kiemo statiniai: stoginė, šulinys, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad stoginė nebuvo registruota buvusio savininko A. S. vardu kaip kiemo statinys, kaip yra nurodyta 1999-11-24 įsakyme Nr. 2397. Įrašas nekilnojamojo turto registre atsirado tik 2003-11-14 atlikus kadastrinius matavimus, o nuosavybė atsakovui įregistruota 2003-08-26 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Tokiu būdu atsakovas negalėjo paveldėti tokio daikto, kuris suformuotas po nuosavybės teisės liudijimo gavimo.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-04-28 sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir praleidus ieškininės senaties terminą, priteisė iš ieškovės A. S. 1 573,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. B. naudai. Iš ieškovės ir atsakovo pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad statinys, kurį ieškovė vadina priestatu, yra lauko tualetas. 2003‑08-26 paveldėjimo teisės liudijime lauko tualetas yra priskirtas kiemo statiniams ir atsakovui priklauso ½ dalis lauko statinių, nuosavybės teisės yra įregistruotas viešajame registre. Ieškovė nepateikė įrodymų, kada yra pastatytas ginčo statinys. Iš ieškovės ir atsakovo pateiktų foto nuotraukų, paveldėjimo teisės liudijimo, viešojo registro duomenų teismas vertino, kad šis lauko tualetas yra pastatytas iki 2003-08-26, kada atsakovas tapo savininku. Teismas įvertinęs, kad ginčo statinys yra pastatytas iki atsakovui tampant bendraturčiu, ieškovė praleido maksimalų senaties terminą, o atsakovas prašė taikyti senaties terminą, taikė ieškinio senatį. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimu ginčo pastatams yra nustatytas 0,01 ha statinių servitutas. Ginčo statinys yra lauko tualetas ir atsakovas, norėdamas tinkamai naudotis savo gyvenamojo namo dalimi, turi teisę juo naudotis be atskiro ieškovės sutikimo. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas paveldėjo ½ dalį kiemo statinių – šulinio, lauko tualeto, tvoros, stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1999-11-24 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2397 buvo leista įregistruoti A. S. ir ieškovei A. S. pastatus, statinius, esančius (duomenys neskelbtini), remiantis Imbarės seniūnijos pažyma Nr. 314 ir remiantis šiuo įsakymu bei 1998-11-06 bei 2003-11-14 atliktais kadastriniais matavimais, ginčo statinys buvo įregistruotas kaip stoginė. 1998 m. kadastriniai matavimai buvo atlikti ieškovės sutuoktinio prašymu ir atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais ginčo statinys būtų perregistruotas kitu pavadinimu. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu, kuriuo buvo leista įregistruoti pastatus ir statinius, buvo remiamasi vėliau išduota seniūnijos pažyma ir esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad ginčo statinį – stoginę šalys valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. 2000-01-17 išduotame pažymėjime nurodyta, kad A. S. nuosavybės teise priklauso ½ dalis kitų statinių (lauko tualeto, tvoros, šulinio ir stoginės) ir visi šie daiktai yra paveldėjimo teisės liudijime. Ginčo statinys yra gyvenamojo namo, kuris ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, priklausinys, kuris skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti. Atsakovas nuosavybės teises įgijo paveldėjimu, paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad atsakovas paveldėjo stoginę, teismas nenustatė, kad testatorius A. S. būtų išreiškęs kitokią valią dėl priklausinio, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovui nuosavybės teises į ½ dalį stoginės ir ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliaciniu skundu ieškovė A. S. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad lauko tualetas yra pastatytas iki 2003-08-26, kada atsakovas tapo savininku, nes nei 2003 m., nei 2005 m. atliktuose kadastriniuose matavimuose, jokio priestato ar lauko tualeto nėra. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro lauko tualeto nėra priskyręs prie kiemo statinių ir atsakovui šio priestato ½ dalis nepriklauso. Teigia, kad šis statinys atsirado tik bylos dėl servituto nustatymo nagrinėjimo metu 2014 m. ir ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Atsakovo A. B. nurodytos aplinkybės apie tai, kad šis priestatas stovi jau daug metų nepagrįstos įrodymais. Statinių kadastriniai matavimai buvo padaryti tik vienoje žemės sklypo dalyje, todėl akivaizdu, kad lauko tualetas nebuvo užfiksuotas kadastriniuose matavimuose. Be to, servitutu nesuteikta teisė atsakovui statyti gyvenamojo namo priestatus. Dėl nuosavybės teisės į stoginę panaikinimo apeliantė pažymi, kad stoginė nebuvo atsakovo paveldėta kadangi buvusio savininko A. S. vardu stoginė nebuvo įregistruota, o atsirado tik atlikus kadastrinius matavimus 2003-11-14. Teigia, kad atsakovui buvo neteisėtai įregistruota nuosavybės teisė į dalį kiemo statinio – stoginės. Be to, ieškovės nuomone, stoginė be teisinio pagrindo įtraukta į kiemo statinius, nes neatitinka kiemo statinių paskirties, o yra pastatyta kaip atskiras savarankiškas ūkinis pastatas, kuris nuosavybės teise priklausė tik ieškovei, kuri šiuo statiniu naudojasi. Nurodo, kad nėra praleidusi ieškinio senaties termino, nes apie savo pažeistas teise sužinojo tik 2014-05-19 A. B. pareiškus priešieškinį ieškovei. Iki A. S. mirties stoginė nuosavybės teise jam nepriklausė ir nebuvo gyvenamojo namo priklausinys, todėl negalėjo būti paveldėjimo dalyku. Atliekant kadastrinius matavimus be jokio teisinio pagrindo atskiras savarankiškas ūkinis statinys buvo paverstas į kiemo statinį, neturintį atskiro savarankiško unikalus numerio. Nei ieškovė, nei jos sutuoktinis ar kitas įgaliotas asmuo nebuvo išreiškę valios atlikti kadastrinius matavimus. Taip pat teigia, kad teismas netyrė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė išlaidas, kurios net nebuvo sumokėtos.

Atsiliepimu atsakovas A. B. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-28 sprendimą palikti nepakeistą. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų dėl priestato nugriovimo, atsakovas nurodo, kad šis statinys yra lauko tualetas – jo paskirtis akivaizdi. Nesutinka, kad atsakovo naudojamas lauko tualetas yra nelegalus. Aplinkybė, kad ieškovės reikalaujamas nugriauti atsakovo naudojamas lauko tualetas nebuvo pavaizduotas 2003 m. fiksuotuose kadastriniuose matavimuose, nereiškia, kad jo tuo metu žemės sklype nebuvo, nes pačios ieškovės naudojamas lauko tualetas taip pat nebuvo užfiksuotas tų kadastrinių matavimų metu, nors jis tuo metu taip pat buvo. Atsakovo nuomone, jis turi teisę naudoti statinių servituto vietoje prie gyvenamojo namo pristatytą priestatą – lauko tualetą, būtiną tinkamam gyvenamojo namo dalies, kuri priklauso atsakovui naudojimui pagal paskirtį. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovės teiginiai, neva stoginės nebuvo iki pat 2003-11-14 ir atsakovas negalėjo paveldėti to, ko nebuvo, yra nepagrįsti. Ieškovės samprotavimai dėl stoginės priskyrimo kiemo statiniams, registracijos vienu unikaliu numeriu kartu su šuliniu ir tvora, ir kiti neturi reikšmės atsakovo nuosavybės teisėms į šį statinį. Mano, kad šioje byloje pagrįstai vadovautasi ne ieškovės pateikta neaiškios teisinės galios pažyma Nr. 302, o vėlesnės pažymos Nr. 314 pagrindu rengtu Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu, pagal kurį nuosavybės teises į statinius įsiregistravo abu bendraturčiai – ir pati ieškovė, ir atsakovo dalies savininkas A. S.. Ieškovės teiginiai, jog apie stoginės priklausymą ir atsakovui sužinojo 2014 m. prasidėjus bylai tarp šalių, nepagrįsti. Taip pat nurodo, kad teismui atlikus klaidos taisymą, argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nereikšmingi.

Atsiliepimu trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Sutinka su teismo pozicija, kad atsakovas paveldėjo ½ dalį kiemo statinių – šulinį, lauko tualetą, tvorą, stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visi šie išvardyti statiniai yra nurodyti paveldėjimo teisės liudijime.

2015-09-23 ieškovė A. S. pateikė rašytinius paaiškinimus–prašymus. Ieškovė prašo prijungti naujus įrodymus, sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta Kretingos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1427-206/2015, taip pat šią civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir motyvavo jį tuo, kad civilinė byla yra sudėtinga, todėl geriausiai apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu motyvus išnagrinėti leis žodinis bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašymo motyvai iš esmės yra abstraktūs, taip pat įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Apeliantė A. S. taip pat pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta Kretingos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2‑1427‑206/2015. Šį prašymą motyvavo tuo, kad Kretingos rajono apylinkės teisme kitoje civilinėje byloje yra pateiktas ieškovų A. B. ir R. B. ieškinys dėl nuosavybės teisių gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o A. S. yra pareiškusi priešieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio ūkinio pastato – malkinės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir 2003-08-26 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo panaikinimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad A. S. priešieškinio priėmimo klausimas Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2‑1427‑206/2015 prašymo pateikimo metu neišspręstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, išspręsti šioje byloje pareikštus reikalavimus, reikalingi faktai gali būti nustatyti šioje byloje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 163 str. 3 p. numatytą privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą, dėl to ieškovės prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą atmestinas.

Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą A. B. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą medinį priestatą prie gyvenamojo namo ir sutvarkyti statybvietę. CK 4.103 str. 1 d. numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama; koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Ieškovė šį reikalavimą grindė tuo, jog atsakovas neturi žemės sklypo bendraturčių ir gyvenamojo namo bendraturtės sutikimo šio statinio statybai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovei A. S. priklauso 2500/3100 dalys, o Lietuvos Respublikai – 600/3100 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovė A. S. ir atsakovas A. B. yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių (šulinys, tvora, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir jiems priklauso po ½ dalį minėto pastato ir statinių. Atsakovas A. B. nuosavybės teises įgijo 2003-08-26 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 9075 pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas šiam ieškovės reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį. Tokios pozicijos laikėsi ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų (CK 1.125 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ieškovės nurodomi statybos pažeidimai tampa akivaizdūs tuo momentu, kai statinys pastatomas. Remiantis CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o tokia teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Atsakovas A. B. nurodė, kad ieškovės minimas priestatas yra lauko tualetas. Tai patvirtina ir byloje esančios ieškovės bei atsakovo pateiktos statinio fotonuotraukos. Pažymėtina, kad atsakovui yra nustatytas statinių servitutas, skirtas tinkamai pagal paskirtį naudotis gyvenamuoju pastatu bei kitais statiniais. Apeliantės teiginys, kad servitutas nustatytas tik 2014-04-22 atmestinas, kadangi, kaip matyti iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimo, juo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), esančiam (duomenys neskelbtini) nustatytas statinių servitutas, taip pat kelio bei kiti servitutai, tokiu būdu patikslinant 2009-04-02 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-2098-(1.3) nustatyto servituto plotą ir lokalizaciją. Šias aplinkybes patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad lauko tualetas pastatytas iki 2003-08-26, teigia, jog statinys nepažymėtas atliktuose kadastriniuose matavimuose. Tačiau ieškinyje ieškovė nenurodė, kada tiksliai buvo pažeistos jos teisės, nenurodė ir statinio, kurį prašoma įpareigoti nugriauti, pastatymo momento. Atsakovas negalėjo nurodyti tikslaus momento, kada statinys pastatytas ir nurodė, kad statinys stovi labai seniai ir atsakovui paveldėjimo būdu 2003‑08-26 įgijus nuosavybės teisę į pastatą ir kitus žemės sklype esančius statinius šis lauko tualetas jau buvo. Iš 2003-08-26 A. B. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo matyti, kad lauko tualetas, kartu su kitais kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo metu buvo įtrauktas į atsakovo paveldimą turto dalį. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad ieškinio senaties termino nepraleido, o šis statinys atsirado tik bylos dėl servituto nustatymo nagrinėjimo metu 2014 m., tačiau Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas dėl servitutų nustatymo priimtas 2014‑04-22, o ieškovės nurodomas statinys neužfiksuotas ir 2014-07-14 bei 2014-07-23 atliktuose kadastriniuose matavimuose. Kretingos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2‑414‑666/2014 sprendė gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą. Atsakovas nurodo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo 2014 m. vasarą kviesti matininkai lauko tualeto nematavo ir neįtraukė į bendrą gyvenamojo pastato plotą, tačiau ne todėl, kad šio lauko tualeto anksčiau nebuvo. Ieškovė, teigdama, kad statinys atsakovo pastatytas savavališkai – neturint žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kada galimai pažeidžiant ieškovės teises ieškovės nurodomas statinys pastatytas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas vertinti, jog ginčo statinys pastatytas iki atsakovui paveldint gyvenamąjį namą ir tampant bendraturčiu. Konstatavus, kad ieškovė praleido senaties terminą šiam ieškinio reikalavimui pareikšti, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymu taikė ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Ieškiniu ieškovė taip pat prašė panaikinti nuosavybės teisę A. B. į jo vardu registruotą ½ dalį stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nurodyti CK 4.47 str. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovui A. B. ½ dalis nuosavybės teisės į kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jų – ginčo stoginę, įregistruota 2003-08-26 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Tuo tarpu ieškovei A. S. ½ dalis nuosavybės teisės į ginčo stoginę įregistruota apskrities viršininko 1999‑11‑24 įsakymo Nr. 2397 pagrindu. Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-09-23 sprendimu nustatyta, kad ieškovei A. S. ir atsakovui A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė ir atsakovas naudosis bendrai. Ieškovė ieškinyje iš esmės teigia, kad atsakovas A. B. ginčo stoginės nepaveldėjo ir taip neįgijo nuosavybės teisių.

Apeliantė teigia, kad ginčo stoginė suformuota tik 2003-11-14 atlikus kadastrinius matavimus, t. y. jau po to, kai atsakovui 2003-08-26 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, dėl to atsakovas negalėjo paveldėti tokio nekilnojamojo daikto. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų, VĮ „Registrų centras“ 2015-03-09 rašto Nr. (4.4.2)KLS-296 dėl informacijos pateikimo, 1998-11-17 namų valdos techninės apskaitos kortelės duomenų bei Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 56/32836 duomenų apie stoginę pagal 2003-11-14 kadastro duomenis matyti, kad ginčo stoginė buvo pastatyta 1985 m. Be to, stoginė, kaip kitas kiemo statinys, nurodyta dar 2000‑01-17 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Klaipėdos filialo pažymėjime. Atsakovui išduotame 2003‑08‑26 paveldėjimo teisės liudijime stoginė įtraukta į paveldimo turto dalį, kaip vienas iš kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodo, kad šis ūkinis pastatas visą laiką priklausė jai nuosavybės teise. Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos apskrities viršininko 1999 11-24 įsakymas Nr. 2397 parengtas ir Imbarės seniūnijos pažymos Nr. 314 pagrindu. Apeliantė nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999‑11‑24 sprendime Nr. 2397 nepasisakyta, kad stoginė yra kiemo statinys ir kaip priklausinys turi po ½ dalį priklausyti ieškovei ir A. S.. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovas paaiškino, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999-11-24 įsakyme pažymėti indeksai, kurie nustatyti pagal 1998 m. lapkričio mėn., vadovaujantis tuo metu galiojusiais reikalavimais, atliktus kadastrinius matavimus.

Pateikusi apeliacinį skundą apeliantė pateikė ir papildomą prašymą prijungti prie civilinės bylos iš VĮ „Registrų centras“ gautą 1998-11-06 kadastrinių matavimų bylą ir nurodo, kad šioje byloje nėra atsakovės ar jos sutuoktinio parašo dėl kadastrinių matavimų atlikimo, o tai paneigia teismo sprendime išdėstytus teiginius, kad pati ieškovė užsakė kadastrinius matavimus. Įstatymas numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Pirmosios instancijos teisme ieškovė buvo atstovaujama advokato. Iš 2015-04-18 teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas susipažino su inventorinėje byloje esančiu prašymu, dėl jo buvo duoti paaiškinimai. Apeliantė nenurodo, kodėl jos pateikiami rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo taikyti CPK 314 str. numatytą išimtį, atsisako priimti ieškovės pateiktus papildomus dokumentus ir jų nevertina.

Nors apeliantė teigia, kad neteisėtai atliekant kadastrinius matavimus stoginė, buvusi atskiras savarankiškas ūkinis statinys, tapo gyvenamojo namo priklausiniu, tačiau nėra duomenų, kad kadastro duomenys nuginčyti. Priešingai, nustatyta, kad Apskrities viršininko 1999‑11-24 įsakymo Nr. 2397 pagrindu ieškovei A. S. viešajame registre įregistruota nuosavybės teisė tik į ½ kiemo statinių, įrašas viešajame registre galioja nuo 2000-01-17. Kaip minėta, tokie patys duomenys, kad prie gyvenamojo pastato ginčo stoginė be atskiro unikalaus numerio priskirta prie kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, tvora, stoginė), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1998-11-06 užfiksuotus kadastro duomenis, nurodyti ir 2000‑01-17 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo pažymėjime. Šiame pažymėjime nurodyta, kad Apskrities viršininko 1999-11-24 įsakymo Nr. 2397 pagrindu po ½ dalį gyvenamojo pastato priklauso A. S. ir A. S.. Testamentu A. S. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui A. B.. Kadangi ginčo kiemo statinys – stoginė yra gyvenamojo namo, kuris ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, priklausinys, jam taikytinos CK 4.14 str. nuostatos. Atsakovui išduotame 2003-08-26 paveldėjimo teisės liudijime pagal testamentą numatyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduodamas liudijimas, sudaro, be kita ko, ir ½ dalis kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, tvora, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime ginčo stoginė nurodyta kaip atsakovo A. B. paveldima turto dalis. Remiantis Nekilnojamojo turto registro bei 2003-08-26 paveldėjimo teisės liudijimo duomenimis, darytina išvada, kad atsakovas nuosavybės teisę į ½ ginčo stoginės įgijo paveldėjimo būdu (CK 4.47 str. 2 p.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti nuosavybės teisę A. B. į jo vardu registruotą ½ dalį stoginės kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde taip pat pateikiami argumentai dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priimant skundžiamą sprendimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-05 nutartimi ištaisyta aiški aritmetinė klaida 2015-04-28 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse, nurodant, kad ieškovės A. S. priteistina 724,05 Eur (2 500 Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. B. naudai. Apeliantė nurodo, kad minėta Kretingos rajono apylinkės teismo nutartis ieškovei ar jos atstovui nebuvo išsiųsta, dėl to apeliaciniame skunde buvo ginčijamas priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis. Kadangi ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra išspręstas pirmosios instancijos teismui ištaisius klaidą, šie apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamą teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-28 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str. 1 d.). Įrodymų apie kitų šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, dėl to jos nepaskirstytinos.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-28 sprendimą palikti nepakeistą.