Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių J. S. ir M. S. ieškinį atsakovei S. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės J. S. ir M. S. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovės S. K. (toliau – atsakovės) 630 Eur turtinei žalai atlyginti J. S., 700 Eur neturtinei žalai atlyginti M. S., 280 Eur neturtinei žalai atlyginti J. S., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu ieškovė M. S. paaiškino, kad 2016-06-24 18.40 val. Kauno rajone, Garliavoje, prie (duomenys neskelbtini), S. K. priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo mišrūnas išbėgęs pro kiemo vartelius iš (duomenys neskelbtini) namo teritorijos, gatvėje užpuolė J. S. priklausantį Maltos bišonų veislės šunį, kurį su pavadėliu vedžiojo M. S. ir D. Z.. Ieškovė M. S. dėl šio įvykio patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 700 Eur. Ieškovė J. S. ieškinyje bei teismo posėdžių metu nurodė, kad šuo priklauso jai. Dėl nurodyto įvykio šuniui buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, kuriuos gydant ieškovė J. S. patyrė 630 Eur turtinę žalą, taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 280 Eur (b. l. 3-6, 82-84, 124-127).

Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovė sutinka su 415 Eur turtine žala, patirta dėl gyvūno gydymo išlaidų, tačiau nesutinka su prašoma priteisti 30 Eur suma pagal 2016-09-20 mokėjimo kvitą, kadangi pagal ligos išrašą tą dieną apsilankymas nėra fiksuotas bei nesutinka su 130 Eur ir 20 Eur turtine žala dėl šuns gydymo išlaidų pagal du 2016-06-24 mokėjimo kvitus, kadangi mokėjimo kvituose nurodytas laikas yra ankstesnis, negu nurodytas šuns ligos išraše. Taip pat nesutinka su 35 Eur išlaidomis transportui. Atsakovė sutinka su 15,16 Eur transporto išlaidomis, kurias ieškovė galėjo patirti, jeigu šuo būtų gydytas artimesnėse veterinarinėse gydyklose. Taip pat atsakovė visiškai nesutinka su prašoma priteisti neturtine žala, nes ji yra neįrodyta (b. l. 43-45, 97-99, 138-141).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016-06-24 18.40 val. Kauno r., Garliavoje, prie (duomenys neskelbtini) namo atsakovei priklausantis Vokiečių aviganių veislės šuo mišrūnas, išbėgęs pro kiemo vartelius gatvėje užpuolė J. S. priklausantį Maltos bišonų veislės šuniuką, kurį su pavadėliu vedžiojo M. S. ir D. Z., padarydamas šuniukui daugybinius sužalojimus, išgąsdindamas ir sukeldamas grėsmę nepilnamečių vaikų sveikatai ir gyvybei. Atsakovė 2016-11-15 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus nutarimu pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 13 d. ir jai skirta 434 Eur bauda (b. l. 10-13, priedo prie bylos 49-52 l.). Ieškovei J. S. priklausančiam šuniui buvo blauzdos ir čiurnos srityse padarytos 1-2 cm diametro kastinės/plėštinės žaizdos, blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinis lūžis (b. l. 85).

Dėl turtinės žalos. Ieškovė byloje reiškia ieškinį dėl 630 Eur turtinės žalos, nurodydama, jog dėl įvykio patyrė 595 Eur turtinę žalą dėl šuns gydymo (dėl gydymo, pirktų medikamentų) ir 35 Eur dėl transporto išlaidų vežiojant šunį į veterinarijos gydyklą.

Atsakovė iš dalies su turtine žala dėl 415 Eur šuns gydymo išlaidų sutinka. Dėl prašomų priteisti 130 Eur ir 20 Eur turtinės žalos patirtos, dėl šuns gydymo išlaidų pagal du 2016-06-24 mokėjimo kvitus atsakovė ieškinio nepripažįsta, nurodydama, kad ligos istorijos išraše pažymėtas pirmojo apsilankymo laikas 21:08:41 val., tuo tarpu mokėjimo kvituose nurodytas laikas yra 20:15 val., todėl kyla abejonės ar ieškovė tas sumas mokėjo, ar pasiėmė visai kitus kvitus. Be to iš ligos istorijos matyti, jog gyvūnui buvo atliktas tik rentgenas ir planuojamas chirurginis gydymas, daugiau jokios procedūros atliktos nebuvo, todėl manytina, jog ieškovė nurodytų išlaidų nepatyrė. Taip pat atsakovė nesutinka su prašoma priteisti 30 Eur turtine žala pagal 2016-09-20 dienos mokėjimo kvitą, nurodydama, kad ieškovės pateiktame ligos išraše apsilankymo 2016-09-20 veterinarinėje gydykloje nėra užfiksuota. Dėl patirtų 35 Eur transporto išlaidų, atsakovė sutinka su patirtomis 15,16 Eur išlaidomis transportui. Dėl 19,84 Eur išlaidų transportui atsakovė nesutinka, nurodydama, kad jeigu ieškovė būtų vykusi į artimiausią veterinarinę gydyklą, tai pagal atsakovės paskaičiavimus būtų patyrusi 15,16 Eur išlaidas transportui.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė iš esmės ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, todėl teismas dėl būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant atsakovui kyla prievolė atlyginti turtinę žalą, nepasisako bei sprendimą dėl 430,16 Eur ieškovei J. S. padarytos turtinės žalos surašo sutrumpintais motyvais (CPK 268 str. 5 d.).

Ieškovės J. S. patirta 430,16 Eur turtinę žalą įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2016-06-27 skundas Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariatui dėl 2016-06-24 įvykio (b. l. 7), 2016-07-04 Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo (b. l. 11-13), 2016-10-16 teismo nutartis (b. l. 15-18), 2017-02-28 teismo nutartis (b. l. 19-22), sužaloto gyvūno nuotraukos (b. l. 28-31), transporto priemonės registracijos liudijimas (b. l. 33), internetinio puslapio „maps.lt“ kopija (b. l. 32), 2016-07-13 UAB „Siaurio šnauceris“ pažyma, dėl šuns gydymo, patirtų sužalojimų (b. l. 8-9), 2017-08-22 UAB „Siaurio šnauceris“ išrašas iš ligos istorijos apie patirtus sužalojimus bei gydymo eigą (b. l. 85-90), mokėjimo kvitai (b. l. 129-131).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 d., 2 d.).

Įvertinus ieškovių nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės J. S. ieškinys 430,16 Eur sumoje yra teisėtas, pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei J. S. iš atsakovės priteistina 430,16 Eur suma turtinei žalai atlyginti (CPK 178 str., 182 str. 1 d. 3 p., 185 str., 268 str. 5 d., CK 6.245 str. – 6.249 str., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., 2 d.).

Byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos dydžio - 180 Eur gydymo išlaidų bei 19,84 Eur išlaidų transportui. Šioje dalyje atsakovė ieškinio nepripažįsta, nurodydama, jog šioje dalyje ieškinys neįrodytas.

Dėl gydymo išlaidų. Byloje nustatyta, kad šuo sužalotas buvo 2016-06-24 18.40 val. Kauno rajone, Garliavoje. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad gyvūnas į veterinarinę kliniką buvo pristatytas tą pačią dieną. Kaip nurodo ieškovė bei patvirtina byloje esantys mokėjimo kvitai ir ligos istorijos išrašas gyvūnui buvo atlikta apžiūra, tirta ar nėra vidaus organų pažeidimų, leisti vaistai, atliktas tyrimas rentgenu, imobilizuota koja langete, išplautos žaizdos, paskirtas medikamentinis gydymas (b. l. 85), todėl atmestini atsakovės argumentai, kad gyvūnui buvo atlikta tik apžiūra. Taip pat nėra jokio pagrindo netikėti ieškovės parodymais, jog byloje pateikti 2016-06-24 mokėjimo kvitai yra galbūt visai ne už suteiktas paslaugas, o paimti kiti. Savaime suprantama, jog atlikus ligos istorijoje nurodytas procedūras, ieškovė privalėjo už jas susimokėti. Taip pat nėra pagrindo netikėti ieškovės parodymais, jog atlikus gyvūno apžiūrą, suteikus pirmąją pagalbą, ji už šias paslaugas susimokėjo, o paskyrus gydymą, ji dar pirko ir vaistus, už kuriuos sumokėjo atskirai (2017-12-05 teismo posėdžio įrašas: 05 min. 28 sek., 2018-02-20 teismo posėdžio protokolas: 02 min. 26 sek.). Be to ieškovė nurodė, kad gydykloje praleido apie 4-5 val., todėl tikėtina, jog pirma buvo atliktos būtinos skubios procedūros ir tik po to supildyta ligos istorija.

Ieškovė į bylą pateikė 2016-09-20 mokėjimo kvitą 30 Eur sumai bei paaiškino, jog 2016-09-20 ieškovė atvežė gyvūną operacijai, tačiau nusprendus, jog ją daryti per anksti, jie buvo išleisti ir ieškovė už 2016-09-29 planuojamą atlikti operaciją susimokėjo iš anksto. Šiuos ieškovės parodymus patvirtina byloje pateikta UAB „Siaurio šnauceris“ gydytojo pažyma, jog už štiftų išėmimą ieškovė susimokėjo 2016-09-20 (b. l. 128) bei 2016-08-26 ligos išraše atliktas įrašas, jog gyvūną rekomenduojama atvežti po 2-3 savaičių, kada bus sprendžiama ar galima išimti štiftus (b. l. 81). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad ligos išraše yra nurodyta, jog 2016-09-29 lūžis sugijęs, išimti štiftai, šuo pasveiko, tačiau tos dienos mokėjimo kvito byloje nėra. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės parodymais, jog už 2016-09-29 suteiktas gydymo paslaugas ieškovė J. S. buvo sumokėjusi iš anksto.

Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas bei teismo nustatytas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovės ieškinys dėl gydymo išlaidų 180 Eur sumoje tenkintinas (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl transporto išlaidų. Taip pat atsakovė nesutinka su dalimi ieškovės patirtų išlaidų transportui, nurodydama, jog galima buvo rinktis artimesnę gydymo įstaigą ir tuomet ieškovės transporto išlaidos, jos paskaičiavimu, būtų buvę ne didesnės, kaip 15,16 Eur.

Byloje nustatyta, jog šuo sužalotas buvo 2016-06-24 18.40 val., t. y. nedarbo dieną. Kaip byloje paaiškino ieškovė artimiausia veterinarinė klinika “Kaivana“ nedirbo, ten buvo nurodytas budinčio gydytojo telefonas. Tai patvirtina ir atsakovės į bylą pateikta „Kaivana“ internetinio puslapio kopija (b. l. 60). Todėl esant ieškovės nurodytoms aplinkybėms, jog šuo buvo labai sužalotas ir neaišku buvo kada budintis gydytojas atvyks, ar galės atlikti būtinas procedūras, savaime suprantama, jog ieškovė pasirinko kliniką, kuri žinojo, jog tikrai dirba savaitgaliais ir švenčių dienomis, kurioje šuo jau kartą buvo gydytas taip pat savaitgalį ir po to kai buvo apkandžiotas to pačio, atsakovei priklausančio šuns. Taip pat nelaikytinas neprotingu ir neracionaliu ieškovės pasirinkimas gydymą po pirminės apžiūros tęsti toje pačioje gydymo įstaigoje, kurioje jam buvo diagnozuoti sužalojimai, suteikta pirmoji pagalba bei paskirtas gydymas. Pažymėtina ir tai, jog esant nurodytoms aplinkybėms, patyrus stresą, suprantama, jog ieškovė negaišo laiko rinkdama, kuri įstaiga yra pigesnė ar brangesnė, o vyko ten, kur tikrai žinojo, jog bus suteikta pirmoji pagalba. Kad UAB „Siaurio šnauceris“ dirba visą parą patvirtina ir į bylą pateikta internetinio puslapio kopija (b. l. 62-63). Ieškovė į veterinarinę kliniką vyko 18 kartų, todėl prašomos priteisti 35 Eur transporto išlaidos nelaikytinos neprotingomis ir ieškovei iš atsakovės priteistinos (CPK 178 str.).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 d., 2 d.).

Taigi įvertinus ieškovių nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus visos bylos kontekste, darytina išvada, kad ieškovės J. S. ieškinys dėl 180 Eur gydymo išlaidų bei 19,84 Eur išlaidų transportui teisėtas, pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 199,84 Eur suma turtinei žalai atlyginti (CPK 178 str., 182 str. 1 d. 3 p., 185 str., CK 6.245 str. – 6.249 str., 6.251 str., 6.263 str. 1 d., 2 d.).

Dėl neturtinės žalos. Ieškovė M. S. byloje reiškia ieškinį 700 Eur neturtinei žalai, J. S. – 280 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovė ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažįsta, nurodo, kad ieškovės neturtinės žalos byloje neįrodė.

Įstatymas reglamentuoja, kad neturtinė žala nustatoma pagal CK 6.250 str. nurodytus kriterijus, t. y. kaip: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala tai dvasinė skriauda, kurios neįmanoma tiksliai materialiai įvertinti, ją galima tik iš dalies kompensuoti. Piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis yra kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui negali atstoti nei pinigai, nei kitas materialus turtas. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančias. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, juos lydintys dvasiniai išgyvenimai. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Pažymėtina, kad asmuo tai vertina ir ateities požiūriu, kaip patirtas stresas paveiks tolimesnę jo gyvenimo kokybę, gerą vardą, sveikatą ir pan.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus.

Byloje nustatyta, kad žala ieškovių M. S. ir J. S. sveikatai padaryta dėl atsakovės kaltės, jos neveikimo, ieškovių didelio neatsargumo teismas nenustatė. Kaip minėta, ieškovių patirtą neturtinę žalą pagrindžia medicininiai dokumentai, patvirtinantys ieškovių nurodytas aplinkybes, susijusias su gyvūno sužalojimu, kas akivaizdžiai lėmė ieškovių patirtą fizinį skausmą ir nepatogumus, ko, nesant ginčo įvykiui, ieškovės nebūtų patyrusios. Jog ieškovė M. S. patyrė fizinį skausmą bei didelį išgąstį patvirtina byloje surinkta medžiaga. Iš ieškovės M. S. apklausų matyti, kad M. S. vedžiojamą šunį užpuolė didelis vilkšunis mišrūnas, savo gyvūną ieškovė ištraukė jam iš nasrų, buvo pargriuvusi, nusibrozdino kelius, pametė apavą (bylos priedo 22-24, 28-29 lapai, 2017-12-05 teismo posėdžio įrašas: 39 min. 28 sek.). Šiuos parodymus patvirtina ir liudytojo D. Z. apklausa, atlikta administracinio teisės pažeidimo byloje ( bylos priedo 29-30 lapai). Atkreiptinas dėmesys, jog tuo metu ieškovė M. S. buvo nepilnametė, bei įvykis buvo pakartotinis. 2016-07-14 Administracinio teisės pažeidimo nutarime konstatuota, jog dėl įvykio nepilnamečiai M. S. ir D. Z. patyrė išgąstį bei įvykis sukėlė grėsmę jų sveikatai ir gyvybei (b. l. 11). Ieškovės teigimu po šio įvykio ieškovė pradėjo bijoti šunų, bijo savo šunį vedžioti už jiems priklausančio namo teritorijos ribos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovė M. S. neabejotinai patyrė skausmą ir emocinius išgyvenimus.

Ieškovė J. S. nurodo, jog ji taip pat patyrė neturtinę žalą, kadangi šuo priklausė būtent jai, tai buvo dovana, jai teko visas rūpestis dėl šuns gydymo, teko keltis naktimis, šunį slaugant pritaikyti namus, atsiprašinėti iš darbo, dėl vežiojimo patyrė mašinos nusidėvėjimo išlaidas. Taip pat ieškovė J. S. nurodo, kad pergyveno ir dėl dukters būsenos, dukrai atsirado baimės, joms abiem teko vartoti homeopatinius raminančius vaistus. Teismo nuomone ieškovės patirta žala, dėl gyvūno vežiojimo į gydyklą, automobilio nusidėvėjimo susijusi su turtine žala, dėl ko ieškovė šioje dalyje galėjo reikšti ieškinį atlyginti turtinę žalą. Tačiau vertinant tą aplinkybę, jog ieškovė pergyveno dėl savo dukters sveikatos, jos emocinės būsenos, atsižvelgiant, jog dukra buvo nepilnametė, į tai, kad visas rūpestis dėl gyvūno gydymo teko ieškovei J. S., įvykis įvyko vasaros metu, buvo apribotos galimybės poilsiauti, darytina išvada, kad ieškovė J. S. taip pat patyrė emocinius išgyvenimus, kurių, jeigu nebūtų ginčo įvykio, nebūtų buvę.

Nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį, teismas atsižvelgia į atsiradusius turtinius ir neturtinius padarinius, sveikatos pakenkimo pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, nukentėjusių asmenų gyvenimo pokyčius visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse, taip pat į šioje byloje nustatytas individualias aplinkybes, gyvenimo būdą, įpročius. Šiuo atveju priteisiant neturtinę žalą M. S. atsižvelgtina ir į tai, kad įvykis įvyko vasaros metu, dėl ko nesukėlė pasekmių mokymuisi. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ieškovei M. S. priteistina 500 Eur neturtinė žala. Priteisiant neturtinę žalą ieškovei J. S. atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė J. S. tiesiogiai įvykyje nedalyvavo. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ieškovei J. S. priteistina 150 Eur neturtinė žala (CPK 178 str., 182 str. 1 d. 3 p., 185 str., CK 6.245 str. – 6.251 str., 6.263 str. 1 d., 2 d.).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovei J. S. iš atsakovės S. K. priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą (780 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovei M. S. š atsakovės S. K. priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl išdėstymo. Ieškovė prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 2 metams. Atsakovė neprieštarauja, jog teismo sprendimas būtų išdėstytas, tačiau nurodo jog ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.).

Tenkinus atsakovės prašymą ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesiams po 53 Eur būtų iš esmės paneigta teismo sprendimo esmė, lygiateisiškumo ir proporcingumo principai.

Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad jos materialinė padėtis yra sunki (pažyma apie asmeniui išmokėtas sumas nepatvirtina atsakovės finansinės padėties šiuo metu – b. l. 50, darbo biržos pažyma išduota 2017 m. liepos mėnesį – b. l. 51) atsakovės pateiktas pažymas apie gautas pajamas laiko nepakankamu įrodymų, jog atsakovės prašymas būtų visiškai patenkintas, todėl įvertinęs, kitas atsakovės nurodytas aplinkybes (jog išlaiko nepilnametį sūnų, moka kreditą), prašymą tenkina iš dalies ir sprendimu priteistą žalos atlyginimo mokėjimą išdėsto 6 mėnesių laikotarpiui, pirmus 5 mėnesius sumokant po 213,33 Eur žalos dalį, paskutinįjį 6-ajį mėnesį sumokant likusią 213,35 Eur žalos dalį (CPK 178 str., 284 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės buvo pareiškusios 3 reikalavimus. Teismas reikalavimą priteisti turtinę žalą tenkino pilnai, reikalavimą dėl 700 Eur neturtinės žalos patenkino iš dalies (71 proc.), reikalavimą dėl 280 Eur neturtinės žalos taip pat patenkino iš dalies (53 proc.). Patenkintų ieškovių reikalavimų dalis sudaro 74 proc. (100+71+53=224:300=0,74x100 proc.=74 proc.), o atmestų – 26 proc.

Ieškovė J. S. patyrė 48 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl sumokėto žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovei J. S. iš atsakovės priteistinos 35,52 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str. 2 d.).

Valstybė patyrė 16,19 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos proporcingos ieškinio patenkintų reikalavimų daliai 11,98 Eur (LR CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Iš ieškovių išlaidos, turėtų būti priteistos proporcingai ieškinio atmestų reikalavimų daliai, tačiau jų dydžiui nesiekiant minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), bylinėjimosi išlaidos iš ieškovių nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K- 355 (CK 6.6 str. 1 d., CPK 96 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (780 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 35,52 Eur (trisdešimt penkis eurus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išdėstyti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistą 1 280 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų) žalą, pirmus penkis mėnesius mokant po 213,33 Eur (du šimtus trylika eurų 33 ct) žalos dalį, paskutinįjį šeštąjį mėnesį sumokant likusią 213,35 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų 35 ct) žalos dalį, pinigines lėšas pervedant į ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti atsakovei, jog įsiteisėjus sprendimui pirmąją įmoką atsakovė įpareigotina sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, kitas įmokas mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 11,98 Eur (vienuolika eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.