Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, vidurinio išsilavinimo, vedęs, (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas vieną kartą 2016 m. liepos 22 d. Raseinių teismo rūmų pagal LR BK 284 str. 1 d. 16 MGL (602,56 Eur) pinigine bauda, baudą sumokėjęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. V. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, būtent: 2024 m. kovo 8 d. apie 17.00 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.51 prom.), žodinio konflikto metu, tyčia metė kūjį į savo žmoną R. V., pataikydamas jai į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajai padarė kirstinę žaizdą dešinio smilkinio srityje, žaizdą virš dešinio antakio, minkštųjų audinių sumušimą su kraujosruva dešinėje kaktos pusėje, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. V. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą ilgesniam nei dešimties parų laikotarpiui. Šiais veiksmais P. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

2. Kaltinamasis P. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad grįžo išgėręs ir metė kūjį, nesitaikė. Buvo išgėręs, galėjo būti 2 promilės. Žmonai brūkštelėjus su maišu per veidą, metė kūjį. Savo elgesį vertina blogai, žmonos atsiprašė, ji atleido. Yra darbingas, bet yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu ūkio neturi, turi laisvo laiko. Anksčiau paskirtą baudą yra sumokėjęs, administracine tvarka nebaustas, žalą atlygino, sutinka su prokuroro pozicija dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju P. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, tvirtina 2024 m. kovo 9 d. įtariamojo apklausos metu duotus parodymu ir nori juos šiek tiek patikslinti. Savo apklausoje buvo nurodęs, kad su R. V. jie yra vedę apie 45 metus, veda bendrą ūkį, gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena sūnus H. V., kuris į namus grįžo jau po įvykio, todėl nieko nematė. Į namus jį parvežė svainis S. P., kuris jį kieme išleido ir pats išvažiavo iš kiemo, todėl paties įvykio nematė. Konfliktas su žmona įvyko apie 17 val., su žmona susipyko dėl to kad į namus jis grįžo išgėręs alkoholio. R. jam ėmė priekaištauti bei eidama parsinešti malkų iš malkinės nešėsi tuščią plastikinį maišą, kuriuo eidama pro šalį minėtu maišu kliudė jam veidą, tačiau jam jokio skausmo nesukėlė ir jis jai jokių pretenzijų neturi. Kadangi jie abu buvo namų kieme, jis net pats nepajuto, kaip sugriebė prie malkų krūvos ant medinės kaladės buvusį kūjį, jį metė į savo žmoną R.. Kur tiksliai jis pataikė nematė, tik matė, kad jai iš galvos ėmė bėgti kraujas. Ar R. buvo nugriuvusi jis nežino, todėl nurodyti negali. Kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą jis nežino, todėl nurodyti negali, tuoj pat į jų namus atvyko ir policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išvežė į (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo kamerą. Daugiau nieko papasakoti negali, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta visiškai, labai gailisi, taip pat nori pasakyti, kad jo apklausoje gali būti netikslumų, nes įvykio metu buvo gėręs alkoholio, buvo sunervinęs, todėl gali painioti kai kurias įvykio aplinkybes. Jis labai išgyvena dėl to, ką padarė, jis per savo artimuosius savo žmonos R. atsiprašė, ji jam atleido ir jie nori kartu gyventi kartu. Už R. teiktas medikų paslaugas ligonių kasai padarytą žalą jis yra pilnai atlyginęs ir pateikia pinigų pervedimo kvitą Nr. TID 40713400. (b. l. 109-112)

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. V. parodė, kad ji gyvena karu su savo vyru P. V. apie 45 metus. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su jais gyvena jų sūnus H. V.. 2024 m. kovo 8 d. apie 16:40 val. namo grįžo vyras P. V., jį parvežė sesers vyras S. P.. Ji išėjo į kiemą pasiimti malkų, kuomet jos vyras ėmė priekaištauti dėl kiemo tvarkos, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, vartojo keiksmažodžius ir kitus ją įžeidžiančius žodžius. Jai praeinant pro jį ir nesiveliant į konfliktą, ji jam pasakė „eik namo ir nedaryk gėdos“. Iškart po šių žodžių ji pajuto smūgį į galvą, dešinėje pusėje, šalia smilkinio ir prarado sąmonę. Kiek laiko buvo be sąmonės, pasakyti negali. S. P. parvežęs jos vyrą namo iškart išvažiavo, jis apsisuko gatvėje ir vėl pravažiuojant pro namus pamatė, kad ji guli ant žemės, sustojo ir atėjo pažiūrėti kas nutiko. Jis padėjo jai atsikelti nuo žemės ir tuomet pati paskambino į BPC prašydama pagalbos. Vyras jai trenkė su kieme buvusiu plaktuku, jį vadintų kūju, nes ji didesnis už įprastą plaktuką. Tokiu savo veiksmu jis jai sukėlė fizinį skausmą, kurį vertintų skalėje iki 10 - 5 balais. Ganėtinai greitai atvyko GMP medikai bei policijos pareigūnai, iki tol jos vyras vis piktinosi, keikėsi ir kalbėjo pakeltu grasinančiu tonu. GMP medikai ją apžiūrėjo įvykio vietoje ir nedelsiant išvežė ją į Kauno klinikas. Šeimoje nebe pirmą kartą yra naudojamas fizinis smurtas prieš ją, ne visuomet ji kreipiasi pagalbos, vos ne kasdien prieš ją yra naudojamas psichologinis smurtas. Ji jo bijo, jaučia baimę, kad jis po šio įvykio grįžęs į namus jai gali ką nors padaryti, sužaloti smarkiau. Šiuo metu jos sveikata yra ganėtinai prasta, galvoje yra jai nesusiūta žaizda, palikta galimybė įvesti dreną, nes įtaria gydytojai, kad dėl gilios žaizdos gali kilti komplikacijų. Prašo ją apsaugoti nuo vyro P. V., nebegali daugiau kentėti. Daugiau šiuo metu nieko negali pasakyti, nes dar neatsigavo nei fiziškai nei psichologiškai po šio įvykio, jai labai skauda galvą ir sunku prisiminti daugiau detalių. (b. l. 68-71)

6. Apklausiama papildomai R. V. parodė, jog anksčiau apklausta liudytoja apie jai sukelto fizinio skausmo aplinkybes, ji iš esmės davė teisingus parodymus, tačiau, esant būtinybei, gali savo duotus parodymus papildyti. Pirminėje savo apklausoje ji buvo nurodžiusi, kad jos vyras P. V. prieš ją yra smurtavęs, tačiau tai buvo prieš daug metų, ji tiksliai net neprisimena kada. Taip pat ji savo apklausoje buvo minėjusi, kad vyras prieš ją naudoja psichologinį smurtą, tačiau ji taip pasakė būdama supykusi dėl to kad vyras ją sužalojo ir buvo labai sujaudinusi. Dar nori pasakyti, kad su P. jie gyvena daug metų, ji jam dėl to, kad jis ją sužalojo atleido, pretenzijų neturi ir ateityje neturės, civilinio ieškinio tikrai nereikš. Be to, jie turi nemažą ūkį, ji turi negalią, jai reikia važiuoti pas gydytojus, nėra kas ją nuveža pas juos todėl jai reikalinga P. pagalba. (b. l. 72-75)

7. 2024 m. kovo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), dalinai aptvertoje sodybos teritorijoje. Protokole nurodoma, kad įvažiavimas į namo kiemą yra gatvės kairėje pusėje, pro atvirus kiemo vartus. Įvažiavimo į kiemą dešinėje yra mūrinis gyvenamasis namas, įvažiavimo kairėje yra ūkinės paskirties medinių lentų pastatas. Prieš ūkinį pastatą yra atvira vietovė pieva. Ūkinis pastatas turi dvejas duris, vienvėres ir dvivėres. Priešais vienvėres duris 5 metrų atstumu ant žemės yra raudonos spalvos dėmė apie 20x15 cm., galimai kraujas. Dėmė nufotografuota. Įėjus per vienvėres duris į ūkinio pastato vidų, prie įėjimo kairėje pusėje yra sofa, ant kurios padėta juodos spalvos dėžė, kurioje įdėtas plaktukas-kūjis. Plaktukas-kūjis paimtas, įdėtas į popierinį maišą Nr. 1. Daugiau jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, fotografuota. (b. l. 8-18)

8. Iš 2024 m. kovo 8 d. daiktų apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūrimas metalinis plaktukas-kūjis su mediniu kotu. Nurodoma, kad ant plaktuko-kūjo darbinės dalies yra raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas. Kotas 21 cm. ilgio, su skyle apačioje. Ant koto yra kelios raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. (b. l. 19-24)

9. 2024 m. kovo 8 d. asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose fiksuojama, kad apžiūrint R. V. kūną, matyti, kad galva yra apvyniota medikų tvarsčiu. Ant moters marškinėlių priekinės viršutinės dalies matosi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Daugiau kūno sužalojimų nematyti.(b. l. 28-33).

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-630/2024 (02) nurodoma, kad R. V. nustatyti šie sužalojimai- kirstinė žaizda dešinio smilkinio srityje, žaizda virš dešinio antakio, minkštųjų audinių sumušimas su kraujosruva dešinėje kaktos pusėje. Sužalojimai galėjo išsivystyti ir nuo vieno poveikio mestu gan masyvoku kūju-šiuo atveju metalinė kūjo briauna padarė kirstinę žaizdą dešiniame smilkinyje, o kūjo kotas tuo pat metu galėjo padaryti žaizdą virš dešinio antakio. Šią galimybę patvirtina faktas, kad susiūta žaizda smilkinyje, o apie žaizdos susiuvimą kaktoje, virš antakio nenurodoma- tikėtina, kad žaizda virš antakio paviršinė, nereikalaujanti susiuvimo. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Neatmetama galimybė, jog žaizdos smilkinyje ir virš dešinio antakio padarytos dviem smūgiais smūgiuojant kietu daiktu ar įrankiu. Šiuo atveju remiantis turimais medicininiais duomenimis kategoriškai spręsti ar sužalojimai padaryti vienu ar dviem smūgiais, negalima. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes žaizda smilkinyje pilnai sugis per ilgesnį nei dešimties parų laikotarpį. (b. l. 45-47).

11. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. C. 2024 m. kovo 8 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad nurodoma, jog 2024 m. kovo 8 d. dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini), kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK VS tyrėju V. G., tarnybiniu automobiliu „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 17.05 val., iš Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja R. V., kad ką tik vyras metė į pranešėją plaktuką, pataikė į smilkinį. Moteris (duomenys neskelbtini) kraujuoja. Laukia namuose. Vyras irgi namuose. Info GMP. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. kovo 8 d. 16:58. Pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini). 17.19 val., atvykus nurodytu adresu namuose virtuvėje rasta blaivi pranešėja R. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai iš galvos kairės pusės ties smilkiniu bėgo kraujas, ją tuo metu apžiūrinėjo GMP medikai ir tvarsčiais rišo galvą. GMP medikų teigimu R. V. padaryta žaizda galvos kairės pusės smilkinyje ir kairės pusės antakyje, įtarus dėl galimos galvos traumos moterį GMP išvežė detalesnei apžiūrai į Kauno KMUK skubios pagalbos skyrių. R. V. paaiškino, kad apie 17.00 val., lauke, savo sodybos kieme, prie ūkinio pastato, prieš tai įvykus žodiniam ginčui, jos neblaivus sutuoktinis P. V., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą metė į ją plaktuką-kūjį ir sužalojo galvą, dėl ko ji nukrito ant žemės. Tai pamatęs giminaitis S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris išvažinėjo namo iš jų kiemo, sugrįžo ir ją palydėjo į namo virtuvę ir laukė M. A. P. V. rastas namo kieme neblaivus, kuris pripažino, kad metė į žmoną plaktuką ir ją taip sužalojo. Jam nustatytas 2,51 prom. girtumas, 17.25 val. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK areštinę. Apžiūrėjus įvykio vietą, paimtas nusikalstamos veikos įrankis plaktukas–kūjis (b. l. 4-6).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

12. BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė dėl tokios veikos padarymo asmeniui yra tada, kai šioje normoje numatytos pasekmės yra sukeliamos tyčiniais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su pasekmėmis.

13. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

14. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog P. V. smurtaudamas artimoje aplinkoje nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, būtent: 2024 m. kovo 8 d. apie 17.00 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.51 prom.), žodinio konflikto metu, tyčia metė kūjį į savo žmoną R. V., pataikydamas jai į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajai padarė kirstinę žaizdą dešinio smilkinio srityje, žaizdą virš dešinio antakio, minkštųjų audinių sumušimą su kraujosruva dešinėje kaktos pusėje, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. V. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą ilgesniam nei dešimties parų laikotarpiui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši P. V. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

15. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

16. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

17. Nagrinėjamu atveju P. V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, kilusio pykčio žmonos atžvilgiu, esant neblaiviam (tarp jų kilus konfliktui). P. V. (duomenys neskelbtini), nedirbantis (b. l. 125-127), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra darbingas, laikomas neteistu (b. l. 122-124), administracine tvarka nebaustas (b. l. 128). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo elgesį vertina kritiškai, kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, pretenzijų jam neturi, prašė bylą nutraukti susitaikius su kaltinamuoju, o ne skirti kaltinamajam bausmę.

18. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir kt.

19. Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra pagrindas sutikti su prokuroro pozicija, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra pagrindas P. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiąja R. V. ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Tam yra visos sąlygos ir pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys nusikalstamų veikų.

20. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

21. Teismo vertinimu, atleidžiant P. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, jog buvo padarytas apysunkis nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, siekiant užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principo įgyvendinimą, padėti asmeniui įvertinti padaryto nusikalstamo pavojingumą, tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą paskirtiems darbams atlikti. Teismas taip pat sutinka, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam yra pagrindas skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant 6 (šešių) mėnesių įpareigojimo įvykdymo terminą.

22. P. V. 2024 m. kovo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios (b. l. 119-121), naikintinas nuosprendžio paskelbimo dieną.

23. Nuosprendžiui įsiteisėjus yra pagrindas konfiskuoti ir sunaikinti plaktuką-kūjį, saugomą Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje.

24. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra, todėl jos iš kaltinamojo nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

P. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiąja R. V. ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsnio 1 dalimi, P. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą paskirtiems darbams atlikti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, P. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą įpareigojimui įvykdyti.

P. V. 2024 m. kovo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi paskirtą įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną (2024 m. gegužės 30 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti plaktuką-kūjį, saugomą Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje.

Išaiškinti P. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.