- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-31-417-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Juozapas Surblys, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- J. B.
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-417/2006
Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.30; 2.1.6.1; 2.1.6.2; 2.1.15.2.10
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2007 m. gegužės 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-10-24 nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 1 d. 10 MGL (1250 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
o g.
3'B.
J. B. nuteistas už tai, kad pelnėsi iš kito asmens prostitucijos: turėdamas tikslą sąvadauti prostitucijai bei gauti iš to pajamų 2006-03-22, apie 20 val., savo paties vairuojamu taksi automobiliu „Mercedes- Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė asmenį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pas seksualines paslaugas teikiančią merginą D. V., kuri turėjo suteikti seksualines paslaugas minėtam asmeniui, po to D. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už seksualinių paslaugų suteikimą iš J. B. atvežto asmens gavo 250 litų, dalį kurių – 50 litų – turėjo perduoti J. B. kaip atlygį už kliento jai suradimą.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad už tai, jog surado klientą prostitutei, jokio atlygio negavo, V. P. turėjo sumokėti tik už taksi paslaugas, tačiau nesumokėjo net už tai. Tvirtina, kad nei su V. P. nei su D. V. jokio konkretaus susitarimo dėl atlygio nebuvo. Nurodo, kad V. P. suteikė tik informaciją apie merginas, teikiančias paslaugas, o atvežė iki (duomenys neskelbtini) namo kaip taksistas, už ką jam yra mokami pinigai. Apklausiamas V. P. nurodė, kad merginos paslaugų kaina l valandai yra 150, o 2 valandoms- 250 Lt. Nuėjęs į butą pas D. V. jis davė 250 Lt, teisme jis negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl nedavė pinigų daugiau, kad būtų galima atsiskaityti su sąvadautoju. Pažymi, kad pinigų apžiūros protokole įduodant 400 Lt nurodyta, kad jie skirti atsiskaityti tiek su prostitute, tiek su asmeniu, suradusiu moterį. Tas pats nurodyta K. G. tarnybiniame pranešime 2006-03-22, tačiau tokia užduotis nebuvo įvykdyta, pinigų suma buvo skirta tik už prostitucijos paslaugas pagal aptartus įkainius. Mano, kad būtų buvę galima teigti apie sąvadavimo požymių buvimą, jeigu būtų perduoti pinigai būtent už suvedimą lytiniams santykiams, o ne už taksi paslaugas.
Apeliantas mano, kad teismas šioje byloje turėjo pripažinti, jog policijos pareigūnai išprovokavo atlikti veiksmus, nuvežant V. P. pas D. V.. Tvirtina, kad provokavimas padaryti nusikalstamą veiką pasireiškė tuo, kad jam skambino V. P., prašė padėti susirasti merginų. Apeliantas nurodo, kad iš užfiksuotų pokalbių matyti, kad jis net kainų už merginų paslaugas bei D. V. adreso nežinojo. Mano, kad tai patvirtina, jog jis neužsiiminėja sąvadavimu. Tvirtina, kad jei policijos pareigūnų siųstas žmogus nebūtų provokavęs sužinoti prostitutės duomenis, tai nebūtų pagrindo teigti, jog galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Mano, kad policijos pareigūnai „sukūrė“ nusikaltimą, nes nėra jokių duomenų, kad apeliantas savo iniciatyva būtų ėmęsis suvesti tam tikrus asmenis lytiniams santykiams už tai gaudamas materialinį atlygį.
Be to, nurodo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, operatyvinio pobūdžio informacija nėra pagrindas pradėti tyrimą, nes nebuvo nustatyti jokios konkrečios nusikalstamos veikos požymiai bei nebuvo įstatymo numatyto pagrindo. Nurodo, kad tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad tikslas yra ne nusikalstamos veikos tyrimas, o duomenų užfiksavimas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnai organizavo nuskalstamą veiką, kurią vėliau ir ištyrė, nes be 2006-03-22 įvykių tyrimas neišvengiamai turėjo baigtis ikiteisminio tyrimo nutraukimu.
Apeliantas mano, kad pripažįstant, jog buvo padaryta konkreti nusikalstama veika 2006-03-22, dėl šios veikos turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes tą numato BPK 166 str. l d. 2 p. bei 171 str., t. y. turėjo būti surašytas tarnybinis pranešimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl visi ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti bei įrodymai surinkti neteisėtai ir teismas negali jais remtis. Surinkti įrodymai neatitinka BPK 20 str. reikalavimų. Mano, kad atliekant telefoninio ryšio kontrolę bei sekant nebuvo laikomasi visų teisėtumo sąlygų, nes vadovaujantis BPK 161 str. jam nepranešta apie taikytas prievartos priemones, vykdant slaptą sekimą nesurašytas sekimo protokolas, kaip numato BPK 160 str. 4 d., todėl ir dėl šių pažeidimų įrodymai buvo surinkti neteisėtai. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad išaiškindami nusikalstamas veikas policijos pareigūnai patys negali daryti teisės pažeidimų. BPK 159 str. numatyta galimybė leisti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tačiau nėra numatyta galimybė leisti atlikti administracinį pažeidimą imituojančius veiksmus.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apelianto teiginys, jog V. P. turėjo sumokėti tik už taksi paslaugas, o jokio konkretaus susitarimo dėl atlygio už tai, kad jis pristatys D. V. klientą, nebuvo, neatitinka tikrovės. 2006-03-22 apklausiama liudytoja D. V. parodė, kad buvo susitarusi su J. B., jog už kliento suradimą sumokės 50 Lt po to, kai suteiks jam seksualines paslaugas (b. l. 66-68, t. 1). Tai ji patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 153-154, t. 1). Šie įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantas V. P. atvežė D. V. tam, kad iš jos gautų atlygį ir taip turėtų pajamų iš kito asmens prostitucijos.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 307 str. 1 d., pagal Klaipėdos m. VPK KP ONTT 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos 2006-03-10 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog pagal nuolat gaunamą operatyvinio pobūdžio informaciją nustatyta, kad J. B. užsiima sąvadavimu, t. y. už atlygį suveda prostitucija besiverčiančias moteris su klientais ir taip pelnosi iš kito asmens prostitucijos. Vadovaujantis BPK 171 str. 1 d. ir 172 str. 2 d. nuostatomis, šis pranešimas buvo patvirtintas prokuroro 2006-03-14 pavedimu atlikti ikiteisminį tyrimą šioje byloje, ir nuo to momento, laikantis BPK normų reikalavimų, dėl apelianto veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tokiu būdu visi procesiniai veiksmai bei jų atlikimo metu užfiksuoti duomenys yra teisėti, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas.
Apelianto teiginys, jog pareigūnai išprovokavo jį atlikti nusikalstamus veiksmus, yra nepagrįstas, kadangi provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Kolegija mano, kad liudytojo V. P. ir jo veiksmus kontroliavusių policijos pareigūnų veiksmai negali būti vertinami kaip provokacija. Teisėsaugos institucijos jau iki apelianto sulaikymo turėjo duomenų apie jo galimą nusikalstamą veiklą, susijusią su pelnymusi iš prostitucijos, todėl jis buvo sulaikytas įvykio vietoje po to, kai atvežė klientą pas merginą, kuri turėjo suteikti seksualines paslaugas klientu apsimetusiam policijos pareigūnui. D. V. patvirtino, kad J. B. pats jai paskambino ir pasiūlė suteikti seksualines paslaugas už užmokestį jo surastam klientui bei nurodė konkrečią pinigų sumą (50 Lt), kurią ji turės perduoti J. B. už kliento suradimą. Be to, J. B. neatsitiktinai paskambino D. V., jis tiksliai žinojo, jog D. V. teikia seksualines paslaugas už užmokestį, o tai dar kartą patvirtina policijos pareigūnų duomenis apie tai, jog J. B. nebuvo atsitiktinis asmuo, ir jų turima informacija pasitvirtino.
Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, taip pat liudytojų V. P. ir D. V. parodymai patvirtina, jog J. B. nebuvo provokuojamas ar kurstomas padaryti nusikaltimą, jis tai darė savo noru tikėdamasis iš šios nusikalstamos veikos gauti pajamų. Apelianto teiginys, jog policijos pareigūnai sukūrė inkriminuotą nusikaltimą, yra taip pat nepagrįstas, nes iš telefoninių pokalbių stenogramų, užfiksuotų įstatymo nustatyta tvarka, akivaizdžiai matosi, kad nuteistasis nebuvo skatinamas, pats intensyviai ieškojo klientui prostitutės bei aiškiai pasakė, jog sau jis užsidės 50 Lt viršaus nuo sutartos sumos.
Priešingai nei teigiama skunde, pareigūnai turėjo duomenų apie galimą apelianto nusikalstamą veiklą ir, siekdami šią nusikalstamą veiklą atskleisti, ne provokavo atlikti nusikalstamus veiksmus ir net ne prisidėjo prie šios veikos, o tokiu būdu surinko faktinius duomenis apie apelianto nusikalstamą veiklą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, taip pat ir V. P., ne imitavo nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą (jis nesinaudojo ir neketino naudotis už atlygį lytines paslaugas teikiančios moters paslaugomis), o tokiu teisėtu būdu rinko duomenis apie apelianto nusikalstamą veiklą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos BPK reglamentuoja duomenų rinkimą ikiteisminio tyrimo metu. Neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą kolegija konstatuoja, kad duomenys, vėliau teismo pripažinti įrodymais, buvo surinkti nepažeidžiant BPK reikalavimų.
Lietuvos Respublikos BPK 166 str. reglamentuoja ikiteisminio tyrimo pradžią ir nustato jos pagrindus, BPK 168 str. reglamentuoja, kokiais atvejais priimamas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamoje byloje pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą buvo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyti duomenys nebuvo akivaizdžiai neteisingi, todėl pranešime nurodytų duomenų patikrinimui buvo priimtas atitinkantis BPK 166 str. reikalavimus sprendimas. Taigi priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, laikytina, kad 2006-03-10 tarnybiniame pranešime buvo nurodyti konkretūs duomenys apie konkrečią apelianto nusikalstamą veiklą ir tie duomenys pasitvirtino atlikto ikiteisminio tyrimo metu.
Kaip jau buvo pasakyta, pareigūnas V. P. neimitavo administracinio teisės pažeidimo veiksmų, jis, vadovaudamasis LR BPK nuostatomis, rinko duomenis apie apelianto nusikalstamą veiklą. LR BPK 161 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui, kuriam buvo taikoma baudžiamojo proceso prievartos priemonė, pranešama apie jos taikymą, kai tai įmanoma padaryti nepakenkiant tyrimo sėkmei. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas buvo supažindintas su visa bylos medžiaga, kartu ir su duomenimis apie taikytas priemones, baigus ikiteisminį tyrimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 181 str., 218 str. Todėl apelianto teiginys apie jo teisių pažeidimą yra nepagrįstas.
Apelianto teiginys dėl atskiro tyrimo pradėjimo dėl 2006-03-22 įvykių nėra pagrįstas. Ikiteisminis tyrimas apeliantui dėl tos pačios nusikalstamos veikos, t. y. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 307 str. 1 d., jau buvo pradėtas, todėl, nustačius konkretų analogišką nusikalstamos veikos faktą, atskiras ikiteisminis tyrimas neturėjo būti pradėtas.
J. B. nuteistas už tai, kad pelnėsi iš kito asmens prostitucijos. Pagal BK 307 str. 1 d. baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo jai. Nustatyta, jog nuteistasis jokio atlygio negavo. J. B. veiksmai buvo kontroliuojami teisėsaugos pareigūnų, reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms nebuvo padaryta. Todėl nors apeliantas ir atliko viską, ką, jo manymu, turėjo atlikti BK 307 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas, sudėčiai realizuoti, tačiau esant minėtoms aplinkybėms veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas padarytą veiką nepagrįstai kvalifikavo kaip baigtą nusikaltimą ir neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Taigi nuosprendis keistinas dėl netinkamai .taikyto baudžiamojo įstatymo ir apelianto veika perkvalifikuotina iš BK 307 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. ir 307 str. 1 d.
Kolegija, skirdama bausmę už pasikėsinimą pasipelnyti iš kito asmens prostitucijos, vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis savanaudiškas apysunkis nusikaltimas, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, kaltininko asmenybę – neteistas, dirba. Kaltininkui skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 str.). Pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės dydis yra žymiai mažesnis nei BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos baudos bausmės vidurkis. Kolegija konstatuoja, kad paskirtoji 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda nuteistajam yra teisinga bausmė ir nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo dar labiau ją švelninti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-10-24 nuosprendį pakeisti: J. B. veiką iš BK 307 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d. ir 307 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL (1250 Lt) baudą.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.