Tauragės apylinkės teismo sprendimas

atsakovams S. K., J. A., jų atstovėms advokato padėjėjoms Sonatai Kajotaitei, Eglei Kaminskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J., V. J. patikslintą ieškinį atsakovams S. K., J. A., tretysis asmuo Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarė B. G. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad iki 2016-06-22 dovanojimo sutarties sudarymo ieškovai R. J., V. J. ir atsakovė S. K. buvo 0,4430 ha žemės sklypo ir pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Atsakovei S. K. priklausė 1477/14430 dalis žemės sklypo ir 1/3 dalis namo ir kitų statinių.

2016-06-22 Kauno miesto 18-ajame notaro biure buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kuria dovanotoja S. K. dovanojo J. A. asmeninėn nuosavybėn 1477/4430 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (duomenys neskelbtini), notarinio reg. Nr. 1-3650 , notarė B. G.. Dovanojimo sutarties 3.1.p. nustatyta, kad Valstybės įmonės Registrų centro ir šalių susitarimu dovanojamo aukščiau nurodyto turto vertė -2.957,75 Eur.

Ieškovai ginčija 2016-08-22 dovanojimo sutartį tuo pagrindu, kad buvo pažeista jų, kaip pastatų ir žemės sklypo bendrasavininkių, pirmenybės teisė įsigyti ginčo pastatų ir žemės sklypo dalį. Bendriausio pobūdžio teisės norma, nustatanti bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrąja nuosavybe esančią dalį, šios teisės įgyvendinimo sąlygos ir jos gynimo būdai įtvirtinti CK 4.79 str., t.y. bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį ta pačia kaina ir kitomis sąlygomis, kuriomis ji parduodama, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių; pardavėjas turi teisę parduoti bendrosios nuosavybės dalį tretiesiems asmenims tik raštu pranešęs apie ketinimą parduoti bendraturčiams ir šiems nepasinaudojus pirmenybės teise; jeigu bendrosios nuosavybės dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjų teisės ir pareigos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo pripažinti apsimestine dovanojimo sutartį, ją pripažįstant pirkimo-pardavimo sutartimi.

Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.). CK 6.466 str. 3 d. nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės. Minėta, kad sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio.

Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, daro išvadą, kad atsakovai S. K. ir J. A. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo pridengta dovanojimo sutartimi. Ši išvada daroma dėl šių byloje nustatytų aplinkybių. Atsakovai S. K. ir J. A. tiek atsiliepimuose, tiek teismo posėdžio metu paaiškino ir pripažino, kad 2016-06-22 dovanojimo sutartimi turtas buvo ne padovanotas, bet atsakovui parduotas, o pirkimą-pardavimą pridengta dovanojimo sutartimi, kadangi S. K. ieškovams ne vieną kartą žodžiu siūlė įsigyti ginčo turtą, tačiau ieškovai atsisakė jį įsigyti, net patys ieškovai ieškinyje pripažino, kad S. K. 2015 m. jiems siūlė įsigyti turtą už 15000 Eur dydžio sumą. Atsakovės S. K. paaiškinimais nustatyta, kad susidarė konfliktinė situacija, kai ieškovai nesutiko įsigyti turto, o tuo pačiu atsakovė neturėjo galimybės parduoti jo tretiesiems asmenims, ieškovams neleidžiant potencialiems pirkėjams apžiūrėti parduodamo turto, bei vėliau ieškovams neduodant sutikimo parduoti ginčo turtą, kad atsakovė S. K. nusprendė ginčo turtą parduoti atsakovui J. A., tačiau jį įteisinti ne kaip pirkimo-pardavimo, bet kaip dovanojimo sutartį. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė S. K. siekė parduoti ginčo turtą iki dovanojimo sutarties sudarymo, t.y. nuo 2015 m. 07 mėn. pardavinėjo ginčo turtą, dėdama skelbimus į internetinį portalą, Pagėgių sav. laikraštį, pakabindama prie namo skelbimą. Atsakovų S. K. ir J. A. nesieja giminystės ar artimos draugystės ryšiai. Taigi perduoti minėto turto neatlygintinai nebuvo jokių pagrįstų motyvų. Taigi, atsakovų faktinis pripažinimas, jog buvo siekta sudaryti žemės ir pastatų dalies pirkimo-pardavimo sutartį, rodo, jog atsakovai siekė sudaryti atlygintinį sandorį. Būtent nurodytų aplinkybių visetas, teismo vertinimu, patvirtina, kad pagal atsakovų sudarytą 2016-06-22 dovanojimo sutartį buvo atsiskaityta, o tuo pačiu, jog buvo sudaryta ne dovanojimo, o pirkimo-pardavimo sutartis (CPK 178 str., 185 str.). Nurodytas turtas galėjo būti perleistas J. A. pagal pirkimo–pardavimo sutartį tik tada, kai S. K. būtų įvykdžiusi įstatymo nustatytą bendraturčiui pareigą pranešti apie dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimą kitiems bendraturčiams, t. y. ieškovams R. J. ir V. J., o šie nebūtų pasinaudoję pirmenybės teise pirkti šią dalį būtent ta kaina, kuria buvo ketinama ją parduoti (CK 4.79 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi ginčijamas dovanojimo sandoris buvo sudarytas, pridengiant pirkimo-pardavimo sandorį, t.y. jis buvo apsimestinis (CK 1.87 str.).

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė dovanojimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, pripažinti šį sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, pripažįstant, kad pirkėjas J. A. pirko paminėtą turtą už 2957,75 Eur. Atsakovė S. K. teismui įrodinėja, kad 2016-08-22 ginčo turto kaina - 9000 Eur., kad šalys 2016-06-22 dovanojimo sutartyje turtą įvertino ne tikrąja rinkos verte, tačiau verte, kuri nurodyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre; kad VĮ Registrų centre nurodyta viso turto vertė nėra tiksli, kadangi vertė yra nustatyta masinio vertinimo būdu, neatsižvelgiant į individualias nekilnojamojo daikto savybes, todėl negali būti laikoma realia turto verte. Atsakovai tiek atsiliepimuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad S. K. iš J. A. už ginčo turtą 2016-06-22 gavo 9000 Eur prieš nuvykstant pas notarę. Aplinkybę, kad 9000 Eur dydžio turto kainą J. A. sumokėjo S. K., patvirtino liudytoja L. K.. Kad J. A. turėjo tokią sumą pinigų ir galėjo sumokėti S. K. 9000 Eur patvirtina išrašas iš AB Swedbank banko už laikotarpį nuo 2016-06-13 iki 2016-07-01, iš kurio matyti, kad 2016-06-13 atsakovas iš BigBank AS filialo gavo 9000 Eur dydžio paskolą, kurią išgrynino 2016-06-21, dieną prieš sudarant 2016-06-22 dovanojimo sutartį. Aplinkybę, kad turtas buvo įsigytas už 9000 Eur dydžio sumą patvirtina ir byloje pateiktas garso įrašas. Aplinkybę, kad ginčo turtas vertas daugiau nei 2 957,75 Eur dydžio suma, patvirtina teismui pateikta turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad vidutinė turto rinkos kaina yra 8000 Eur., liudytojos L. K. parodymai, kad ginčo butą ji remontavo, į jį investavo daugiau kaip 4344 Eur (15000 Lt. ). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė S. K. su atsakovu J. A. susitarė, kad turto kaina yra 9000 Eur.; kad atsakovės S. K. tikroji valia buvo parduoti ginčo turtą už 9000 Eur., o atsakovo J. A. valia įsigyti turtą už 9000 Eur.; kad atsakovas J. A. pirko paminėtą turtą už 9000 Eur. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo J. A. sumokėtą 9000 Eur ginčo turto kainą ir kad ginčo turto kaina buvo 2957,75 Eur.

Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bendraturčiui

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Šia įstatymine teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiui ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje K. L. v. D. R., A. N., O. N., bylos Nr. 3K-3-417/2006).

Pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, jeigu dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes jis, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. P. v. M. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-230/2014; kt.).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas – prašoma perkelti ieškovams pirkėjo teises, t.y. perkelti ieškovams pirkėjo teises pagal 2016-06-22 pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal 2016-06-22 pirkimo-pardavimo sutartį priteisti atsakovei S. K. iš ieškovų 2957,75 Eur.

Ieškovai ieškinį teismui pateikė 2016-08-30, todėl jie nepraleido trijų mėnesių termino reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ( dovanojimo sutartis sudaryta 2016-08-22).

Ieškovai nesutiko, kad jiems būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2016-08-22 pirkimo-pardavimo sutartį, mokant už ginčo turtą 9000 Eur.

Teismas pažymi, kad ginčo turto kainos nustatymas turi esminę reikšmę ieškovų reikalavimui perkelti jiems pirkėjo teises ir pareigas. Teismui nustačius, kad ginčo turto kaina yra 9000 Eur ir ieškovams nesutikus mokėti už ginčo turtą 9000 Eur, negali būti tenkinamas ieškovų reikalavimas perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016-08-22 pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl restitucijos taikymo

Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio,arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.145–6.147 str. nustatytos restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė ta, kad dėl restitucijos taikymo negalimas vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, kitos – atitinkamas pagerėjimas.

Pažymėtina, kad ginčo dovanojimo sandorį pripažinus pirkimo–pardavimo sutartimi, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo J. A., pagal 2016-08-22 pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjusio atsakovei S. K. 9000 Eur už ginčo turtą, teisių gynimo. Šie pinigai nurodytoje teisinėje situacijoje vertintini kaip be teisėto pagrindo atsakovės S. K. įgytas turtas, todėl atsakovui J. A. turi būti grąžinami taikant restituciją (CK 6.145, 6.237 straipsniai). Dėl to iš atsakovės S. K. atsakovui J. A. priteistini 9000 Eur.

Iš dalies patenkinus ieškovų ieškinį, iš atsakovų S. K. ir J. A. jiems priteistina dalis turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas patyrė 67 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir turėjo 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas laiko, kad ieškovų reikalavimas patenkintas 50 procentų, todėl jiems iš atsakovų priteistina po 266,75 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (LR CK 93 str.2d.)

Atsakovai S. K. patyrė 500 Eur, J. A. patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų-išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atmetus ieškovų reikalavimą 50 procentų, iš ieškovų atsakovams S. K. ir J. A. priteistina po 250 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti apsimestiniu sandoriu S. K. ir J. A. sudarytą 2016-08-22 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr.1-3650, kuria S. K. perleido J. A. turimas nuosavybės teises į 1477/4430 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (duomenys neskelbtini), laikyti šį sandorį pirkimo-pardavimo sutartimi, nustatant, kad S. K. pardavė 1477/4430 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, o J. A. nupirko 1477/4430 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės S. K. atsakovui J. A. 9000 Eur (devynis tūkstančius Eur).

Iš atsakovės S. K. priteisti ieškovei R. J. 133,70 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovui V. J. 133,70 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo J. A. priteisti ieškovei R. J. 133,70 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, ieškovui V. J. 133,70 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės R. J. priteisti atsakovei S. K. 125 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo V. J. atsakovei S. K. 125 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės R. J. priteisti atsakovui J. A. 125 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo V. J. atsakovui J. A. 125 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės rajono apylinkės teismą.