Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „IC GROUP“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Baubilas“ ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo 7 500 Lt avanso, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 20 d. su atsakovu pasirašė Tarpininkavimo-konsultavimo sutartį Nr. 12/IC-BAUB, pagal kurią atsakovas (vykdytojas) įsipareigojo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad ieškovas (užsakovas) pagal iš anksto sutartas sąlygas ir įkainius galėtų įsigyti įmonių UAB „Nortomas“ ir UAB „Akvaproduktai“ 100 proc. akcijų, ieškovas (užsakovas) sutiko apmokėti atsakovui kaip vykdytojui už jo suteiktas paslaugas, mokant dalimis: 40 000 Lt avansinį mokestį sumokėti iki 2013 m. sausio 6 d. ir 20 000 Lt sumokėti iki 2013 m. sausio 15 d. Ieškovas, vykdydamas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2012 m. gruodžio 21 d. atsakovui pervedė 40 000 Lt sumą. Kadangi sutartis faktiškai nebuvo pradėta vykdyti, 2013 m. balandžio 2 d. atsakovas ieškovui grąžino 32 500 Lt nepanaudoto avanso. 2013 m. gegužės 8 d. ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą iki 2013 m. gegužės 17 d. pateikti detalią negrąžinto avanso panaudojimo ataskaitą arba grąžinti avanso likutį, tačiau atsakovas likusios avanso dalies negrąžino.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

Atsakovas UAB „IC GROUP“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad ieškovas nutylėjo kai kurias ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Atsakovas po sutarties su ieškovu sudarymo sudarė 2012 m. gruodžio 20 d. sutartį dėl būtinųjų darbų atlikimo su UAB „Nortomas“ akcininkais, kad būtų parengta pagrindinė akcijų pirkimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti UAB „Nortomas“ 35 000 Lt paskolą, siekiant užtikrinti, kad UAB „Nortomas“ turės pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas, 2012 m. gruodžio 21 d. gavęs ieškovo 40 000 Lt mokėjimą pagal sutarties 3.1. punktą, atliko 32 500 Lt mokėjimą UAB „Nortomas“ pagal paskolos sutartį. Atsakovas taip pat siekė sudaryti preliminarią akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Akvaproduktai“ akcininkais, tačiau jie paprašė avanso, kurio atsakovas sumokėti neturėjo lėšų. Dėl nurodytos priežasties atsakovo vadovas T. L., siekdamas užsitikrinti, kad UAB „Akvaproduktai“ nebūtų įgyti trečiųjų asmenų, savo vardu sudarė sutartį su UAB „Akvaproduktai“ akcininkais – 2012 m. gruodžio 27 d. sutartį dėl būtinųjų darbų atlikimo, kad būtų parengta pagrindinė akcijų pirkimo sutartis. Sutarties 5 punkto pagrindu atsakovo vadovas UAB „Akvaproduktai“ akcininkams sumokėjo 30 000 Lt avansą. Nepaisant atsakovo atliktų veiksmų, ieškovas tolesnių mokėjimų, t.y. 20 000 Lt iki 2013 m. sausio 15 d. ir 20 000 Lt iki 2013 m. vasario 14 d., neatliko. Atsakovas, vykdydamas savo įsipareigojimus, organizavo ieškovo susitikimus ir dalyvavo derybose su UAB „Akvaproduktai“ ir UAB „Nortomas“ akcininkais tiek Panevėžyje, tiek Klaipėdoje. Ieškovas minėtų bendrovių akcijas siekė įsigyti dėl to, kad atitinkamos įmonės buvo užsitikrinusios Europos Sąjungos žuvininkystės fondo paramą. Be to, ieškovui buvo aktualus minėtų įmonių veiklos tęstinumas po jų įsigijimo, todėl atitinkamai ir jų aprūpinimas URS (uždarosios recirkuliacinės sistemos) technologijomis žuvų auginimui. Dėl šios priežasties atsakovas taip pat organizavo susitikimus su Latvijos įmone SIA Mottra. Įsipareigojimų vykdymui atsakovas samdė konsultantus – 2013 m. sausio 10 d. su MB „Maltupis“ sudarė sutartį dėl konsultacijų dėl Europos Sąjungos įmonių ir jų akcijų įsigijimo, orientuojantis į aplinkybes dėl Europos Sąjungos fondų paramos gavimo ir siekį paramą išsaugoti pasikeitus akcininkams. MB „Maltupis“ atliko veiksmus, reikalingus gauti visą informaciją apie UAB „Akvaproduktai“ ir UAB „Nortomas“ (kada gauta Europos sąjungos žuvininkystės fondo parama, ar nėra skundų dėl įmonių veiklos, ar nėra įsipareigojimų vėlavimo, kokios sąlygos paramos skyrimo dokumente bei sutartyje numatytos ir t.t.). Už atitinkamas konsultacijas atsakovas sumokėjo 2 500 Lt, o 600 Lt buvo sumokėta 2013 m. vasario 4 d. už konsultaciją L. K., kuris yra Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. Veiksmų programos įgyvendinimo Stebėsenos komiteto narys, žinantis paramos skyrimo, administravimo, atsiskaitymo dėl jos panaudojimo ir kitas su Europos Sąjungos žuvininkystės fondo parama susijusias sąlygas. Nepaisant tarp šalių sudarytos sutarties 3.1. punkto sąlygų, kad ieškovui apsigalvojus dėl sutarties vykdymo, jo sumokėtos sumos jam yra negrąžinamos ir lieka atsakovui, atsakovas grąžino 32 500 Lt sumą, 7 500 Lt sumą pasilikdamas kaip užmokestį už suteiktas paslaugas, nes patyrė veiklos sąnaudų, kurias sudaro – 3 100 Lt konsultavimo paslaugų išlaidos, darbuotojams mokėtas darbo užmokestis – 524 Lt, taip pat UAB „Tax adviser“ už buhalterinės apskaitos paslaugas kas mėnesį mokamas 400 Lt, kadangi paslaugos teiktos apytiksliai 2 ir ¾ mėn., bendros darbo užmokesčio ir buhalterinės apskaitos sąnaudos sutarties vykdymo laikotarpiu (2012 m. gruodžio 20 d. – 2013 m. vasario 13 d.) sudaro mažiausiai 1 617 Lt, o su konsultavimo išlaidomis atsakovas patyrė 4 717 Lt išlaidų. Kadangi atsakovo vadovas iš savo lėšų UAB „Akvaproduktai“ akcininkams sumokėjo 30 000 Lt avansą, tai atsakovas patyrė po 116,50 Lt per mėnesį nuostolio, bendra nuostolių suma – 466 Lt. Sutartis buvo įvykdyta daugiau nei 9 proc., o tai reiškia, kad ir nepatyrus jokių sąnaudų, atsakovui priklausytų tokios apimties atlyginimas.

Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad pats ieškovas nei iš atsakovo, nei iš trečiųjų asmenų negavo jokių konsultacijų ar kitų paslaugų, apie atsakovo susitarimus dėl konsultacijų ieškovui nebuvo žinoma, ieškovas nebuvo davęs sutikimo veikti jo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis vykdant ginčo susitarimą, t.y. dėl nurodytų bendrovių akcijų įsigijimo. Tarp šalių sudarytos sutarties 4.1. punktas numatė, kad atsakovas įsipareigoja panaudoti visus savo sugebėjimus, kad ieškovas kuo palankesnėmis sąlygomis įsigytų nurodytų bendrovių akcijas, 4.2. punktas – atsakovas įsipareigoja ieškovui suteikti visą jam žinomą informaciją apie perkamų įmonių veiklą, turimus projektus. Pastaroji sutarties sąlyga, anot ieškovo, nesuteikia atsakovui teisės pasitelkti trečiuosius asmenis tam, kad ieškovui galėtų suteikti nurodytą informaciją. Be to, ieškovui nebuvo suteikta daugiau informacijos nei jis pats žinojo - kad abi šalys priklauso Lietuvos žuvų perdirbėjų ir augintojų asociacijai. Sutarties 4.3. punktu atsakovas įsipareigojo ieškovą supažindinti su finansinių institucijų atsakingais asmenimis dėl finansavimo, jei toks poreikis atsirastų, tačiau ieškovo derybos dėl akcijų įsigijimo, žuvų perdirbimo fabriko statymo ir jam aptarnauti reikalingos technologinės rangos įrengimo nutrūko joms net neprasidėjus, nes paaiškėjo, kad ieškovui nebus suteikti žadėti projektai, todėl tolesni veiksmai tapo beprasmiais. Ginčo sutartimi šalys susitarė, kad, esant papildomam užsakovo suteiktam įgaliojimui, atsakovas gali sudaryti susitarimus su trečiaisiais asmenimis, pasirašyti sutartis ir atlikti kitus reikalingus darbus. Jokių įgaliojimų atsakovui ieškovas nėra išdavęs ginčo sutarties vykdymui, todėl atsakovas neturėjo teisės ieškovo vardu ar jo interesais sudaryti kokius nors susitarimus su trečiaisiais asmenimis. Ieškovas patvirtina, kad buvo susitikęs su UAB „Nortomas“ ir UAB „Akvaproduktai“ akcininkais tik vieną kartą; šio susitikimo metu ir paaiškėjo, kad ieškovui nebus pateikti iki tol žadėti projektai (dėl fabriko statymo ir technologijų įrengimo). Paaiškėjus šiai esminei aplinkybei, kuri pasirašant ginčo sutartį ieškovui nebuvo atskleista, susitikimas buvo nutrauktas ir daugiau jokie susitikimai nebevyko. Sutarties nutraukimas atleido ieškovą nuo tolesnio sutarties vykdymo. Atsakovas neįrodė patirtų sutarties vykdymo sąnaudų – ginčo sutartis buvo sudaryta su juridiniu asmeniu, o ne juridinio asmens darbuotojais, todėl atsakovo, kaip paslaugų teikėjo, išlaidos, susijusios su jo darbuotojų samdymu, jo buhalterinės apskaitos išlaidos, bei kita, yra jo, kaip paslaugų teikėjo, vykdomosios veiklos sąnaudos, kurių klientas neturi atlyginti. Atsakovo vadovo asmeninių lėšų skolinimas negali būti vertinamas kaip paties atsakovo patirti nuostoliai dėl negalėjimo naudotis pinigais, nes su atsakovo vadovu ieškovo nesėjo jokie santykiai. Pats atsakovas sutiko su sutarties nutraukimu, o sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo sutarties vykdymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą – priteisė iš atsakovo UAB „IC group“ ieškovo UAB „Baubilas“ naudai 3 666,30 Lt papildomai patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „IC group“ į valstybės biudžetą 14 Lt pašto išlaidų.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, atsakovui, teigiančiam, kad jis patyrė konkretaus dydžio išlaidas iki sutarties nutraukimo arba patyrė nuostolius dėl sutarties neįvykdymo, tenka pareiga įrodyti atitinkamų sumų dydį. Susumavus atsakovo nurodytas sumas, atsakovo patirtų išlaidų suma atsakovo paskaičiavimais sudarytų 8 283 Lt, tačiau ne 7 500 Lt. Atsakovo pateikti paaiškinimai dėl atsakovo vadovo T. L. patirtų išlaidų paskolinus 3 5000 Lt sumą UAB „Nortomas“ nesusiję su byloje kilusio ginčo aplinkybėmis – ginčo sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, todėl šalių nesaisto kurios nors iš bendrovių vadovų asmeniniai sprendimai skolinti kam nors pinigus. Teismas kritiškai vertino atsakovo bandymus pagrįsti 4 717 Lt sumą, kurią sudaro dviejų darbuotojų darbo užmokestis ir įmonės prievolė atsiskaityti su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia bendrove, nes pats atsakovo atstovas posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti, kaip apskaičiavo 4 717 Lt sumą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išlaidos turi būti pagrįstos ir tiksliai apskaičiuotos, o ne tariamos. Atsakovas nepaneigė ieškovo atstovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovas gaudavo lėšas iš žuvininkystės instituto tyrimams atlikti, ką patvirtina jo sąskaitos detalus išrašas apie periodiškai atsakovui iš VšĮ Žuviveisos mokslinių tyrimų centro pervedamas lėšas, dėl ko labiau tikėtina, jog atsakovo teismui pateiktos sutartys dėl konsultacijų gavimo buvo reikalingos paties atsakovo veiklai, bet ne sudarytos vykdant ginčo sutartį. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad 2014 m. gegužės 26 d. priimto preliminaraus teismo sprendimo keisti nėra pagrindo, nes atsakovas, nors ir pateikė prieštaravimus, tačiau jų nepagrindė leistinais įrodymais byloje.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „IC GROUP“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. galutinį sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. preliminarų sprendimą ir atmesti ieškovo ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad kritiškai vertina atsakovo atstovo paaiškinimus, jog 40 000 Lt avanso suma buvo reikalinga tam, kad būtų padengtos UAB „Nortomas“ skolos, nes su UAB „Nortomas“ akcininkais buvo susitarta dėl 35 000 Lt paskolos. Atsakovas mokėjimą UAB „Nortomas“ atliko tik gavęs iš ieškovo 40 000 Lt mokėjimą pagal sutartį. Atsakovas neturėjo tokios apimties lėšų. Nėra suprantama, kodėl, teismo nuomone, pagal sutartį mokamas avansas turėjo sutapti su UAB „Nortomas“ naudai mokama atsakovo suma ir kodėl toks nesutapimas atsakovo atstovo paaiškinimus paneigia. Aplinkybę, kad avansas buvo panaudotas sumokant UAB „Nortomas“ šių lėšų dalį patvirtina atsakovo su UAB „Nortomas“ sudaryta paskolos sutartis ir atliktas mokėjimo nurodymas, taip pat atsakovo su UAB „Nortomas“ akcininkais sudaryta sutartis, pagal kurią įsipareigota suteikti paskolą. Būtent tokią sumą – 32 500 Lt UAB „Nortomas“ grąžino atsakovui 2013 m. kovo 29 d. ir tą pačią dieną t. y. 2013 m. kovo 29 d. 32 500 Lt buvo grąžinti ieškovui. Taigi ieškovas 2012 m. gruodžio 21 d. sumokėjo 40 000 Lt atsakovui pagal sutartį, 2012 m. gruodžio 21 d. atsakovas sumokėjo 32 500 Lt UAB „Nortomas“, o 2013 m. kovo 29 d. UAB „Nortomas“ grąžino atsakovui 32 500 Lt ir atsakovas 2013 m. kovo 29 d. šią sumą pervedė ieškovui. Yra akivaizdus ryšys tarp gautų sumų iš ieškovo ir tolesnių vykusių operacijų, kuris patvirtina, kad ieškovo sumokėtas avansas pagal sutartį buvo naudojamas siekiant ieškovui įsigyti UAB „Nortomas“ akcijų. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Nortomas“ buvo sumokėti ne 35 000 Lt, o 32 500 Lt ir nurodyta, kad mokamas avansas kitos sutarties pagrindu. Teismas išimtinai rėmėsi prielaidomis, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad visi veiksmai vyko tuo pačiu laiku t. y. 2012 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d: sudaroma sutartis tarp ieškovo ir atsakovo, ieškovas sumoka 40 000 Lt atsakovui, atsakovas ieškovo naudai ir ieškovo interesais sudaro sutartį dėl akcijų įsigijimo su UAB „Nortomas“ akcininkais, atsakovas sudaro paskolos sutartį su UAB „Nortomas“ ir sumoka 32 500 Lt UAB „Nortomas“. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl kokios nors kitos 2012 m. gruodžio 21 d. sudarytos sutarties tarp UAB „Nortomas“ ir atsakovo dėl 32 500 Lt sumos. Iš teismo išsireikalauto atsakovo banko sąskaitos išrašo nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs kokį nors kitą mokėjimą nei 32 500 Lt. Tokiu būdu tą pačią dieną, kai sudaryta paskolos sutartis, sumokėta dalis paskolos sumos ir nurodyta, kad mokamas avansas, t.y. ne visa numatyta paskolos suma (2 500 Lt mažesnė suma). Liudytojas, buvęs UAB „Nortomas“ akcininkas P. N., nurodė, kad buvo suteikta paskola ir patikslino, kad avansas buvo paskola ir taip pat nurodė, kad paskolą atsakovui grąžino, kai akcijas įsigijo UAB „Vyttra“. Teismas šių aplinkybių nevertino. Dėl teismo akcentuoto nesutapimo dėl Paskolos sutarties numerio IC-NORT 2012 12 21 ir mokėjimo nurodyme nurodyto numerio 2012/12/21-IC pažymėtina, kad Paskolos sutarties numeris iš esmės numato sutarties datą (2012 m. gruodžio 21 d.) ir šalis – atsakovą UAB „IC Group“ ir UAB „Nortomas“. Mokėjimo nurodyme nenurodyta, kad mokama pagal kokią nors kitą nei paskolos sutartį.

2) Atsakovo vadovas T. L., siekdamas užsitikrinti, kad UAB „Akva produktai“ nebūtų įgyti trečiųjų asmenų, savo vardu sudarė sutartį su UAB „Akva produktai“ akcininkais – 2012 m. gruodžio 27 d. sutartį dėl būtinųjų darbų atlikimo, kad būtų parengta pagrindinė akcijų pirkimo sutartis. Remiantis atitinkamos sutarties 5 punktu, atsakovo vadovas sumokėjo UAB „Akva produktai“ akcininkams 30 000 Lt avansą kaip užtikrinimo priemonę. Teismas šios sutarties sudarymo apskritai nevertino, tačiau, pasisakydamas dėl atitinkamos sutarties vykdymo išlaidų, nurodė, kad atsakovo pateikti paaiškinimai dėl atsakovo vadovo T. L. patirtų išlaidų, paskolinus 35 000 Lt sumą UAB „Nortomas“, nevertinami, nes šie įrodymai nesusiję su byloje kilusio ginčo aplinkybėmis. Atsakovo vadovas nesuteikė paskolos UAB „Nortomas“, tačiau sumokėjo 30 000 Lt avansą pagal sutartį su UAB „Akvaproduktai“ akcininkais kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę. Nors galima pripažinti, kad tiesiogiai atsakovo vadovo patirtos sąnaudos nėra laikomos atsakovo sąnaudomis, tačiau akivaizdu, kad atsakovo vadovo veiksmai buvo skirti tinkamam atsakovo ir ieškovo sutarties vykdymui, todėl tokios sudarytos sutarties ir jos vykdymo nevertinti negalima. Šios sutarties sudarymas patvirtina, kad atsakovas tinkamai vykdė sutartį su ieškovu. Ieškovui 2013 m. vasario 13 d. nutraukus sutartį, atsakovo vadovas T. L. neįsigijo UAB „Akvaproduktai“ akcijų, taigi sudarinėjo sutartį ne savo naudai. T. L. tėra pirkėjo atstovas, o byloje nėra jokių duomenų dėl kitų asmenų, kurie būtų siekę įsigyti UAB „Akvaproduktai“ akcijas, tarpininkaujant T. L..

3) Teismas nepagrįstai nurodė, kad mažosios bendrijos „Maltupis“ direktorius A. D. negalėjo patvirtinti, kad teikė konsultacijas dėl ieškovo UAB „Baubilas“ ketinamų pirkti įmonių veiklos. Atvirkščiai, A. D. nurodė, kad, nors pagal tarp atsakovo ir jo įmonės sudarytą 2013 m. sausio 10 d. sutartį buvo vertinta ir daugiau projektų, tačiau tarp jų buvo vertinti ir UAB „Nortomas“ bei UAB „Akvaproduktai“ projektai Europos žuvininkystės fondo paramai gauti, kadangi dėl finansavimo problemų buvo pradelstas įgyvendinimo terminas ir reikėjo rekomendacijų dėl termino pratęsimo perspektyvų. Taip pat šis liudytojas nurodė, jog susipažino su UAB „Nortomas“ bei UAB „Akvaproduktai“ projektine dokumentacija, projektai buvo įgyvendinami, buvo teiktos rekomendacijos pratęsti įgyvendinimo terminą, pakeisti kai kurias veisiamų žuvų rūšis – iš starkių į erškėtines žuvis, ir panašiai. A. D. nurodė, kad išnagrinėjo projektus, paraiškas, Nacionalinės mokėjimo agentūros išvadas. Taigi, nors ir galima kelti klausimą dėl visų 2 500 Lt sąnaudų priskyrimo sutarties vykdymui, tačiau liudytojas aiškiai patvirtino, kad atsakovo ir MB „Maltupis“ sudarytos sutarties vykdymas apėmė UAB „Nortomas“ ir UAB „Akvaproduktai“ projektų vertinimą. Nors atitinkamą sutartį su atsakovu vykdanti MB „Maltupis“ pagal 2013 m. sausio 10 d. vertino ir daugiau projektų, kadangi atsakovas siekė tarpininkauti ir daugiau įmonių įsigijimui, tačiau MB „Maltupis“ konkrečiai vertino bei teikė išvadą ir dėl UAB „Nortomas“ bei UAB „Akvaproduktai“ projektų.

4) L. K. apklausiamas teismo posėdyje patvirtino, kad jis vertino UAB „Nortomas“ projekto Europos žuvininkystės fondo paramai gauti ekonominį pagrįstumą, t. y. nuvyko į vietą ir pateikė išvadą, ar pagal tokį projektą, tokioje vietoje galima statyti įmonę ir ar bus naudinga žuvų auginimui; apžiūrėjo patalpas, susipažino su projektu ir davė teigiamą išvadą, kad tokiose patalpose pagal tokį projektą, už projektinę akcinę vertę galima pastatyti įmonę, kuri būtų pelninga ir atsipirktų kaip numatyta projekte. Teismo argumentas, kad šių sąnaudų negalima vertinti dėl to, kad mokėjimo nurodyme nurodyta, jog buvo sumokėta ne pagal sutartį, bet pagal individualios veiklos pažymėjimo numerį taip pat nėra suprantamas. Atsakovas pateikė teismui 2013 m. sausio 3 d. sutartį tarp atsakovo ir L. K. ir 2013 m. vasario 6 d. buvo atliktas mokėjimas. Paslaugų suteikimą teismo posėdžio metu patvirtino L. K.. Apklausiant L. K., ar jis dar yra gavęs kokių nors kitų mokėjimų, buvo nurodyta, kad jokių kitų mokėjimų iš atsakovo jis nėra gavęs. Mokėjimas atliktas iki 2013 m. vasario 13 d., kai buvo nutraukta sutartis, t.y. mokėjimas atliktas sutarties tarp ieškovo ir atsakovo vykdymo laikotarpiu.

5) Teismas neįvertino atsakovo argumento, kad ieškovas nutraukė sutartį ne dėl to, jog ji tariamai nebuvo pradėta vykdyti, ir neįvertino atsakovo nurodytos bei ieškovo patvirtintos tikrosios ieškovo iniciatyva atlikto sutarties nutraukimo priežasties, nesusijusios su sutarties dalyku. 2014 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje nurodytas tikrasis sutarties nutraukimo pagrindas, kurio teismas nevertino bei ignoravo. Ieškovas nurodė, kad sutartis buvo nutraukta nedelsiant sužinojus, kad nebus pateikti iki tol žadėti projektai (dėl fabriko statymo ir technologijų įrengimo). Ieškovo atstovė nurodė, kad technologijas turėjo perduoti SIA „Mottra“. Ieškovas nurodė, kad sutartį jis nutraukė ne dėl to, kad ji nebuvo pradėta vykdyti, bet dėl to, kad jis negaus tariamai žadėtų projektų dėl fabriko statymo ir technologijų įrengimo. Sutartis nenumatė jokių projektų dėl fabriko statymo ir technologijų įrengimo perdavimo ieškovui ir tariamas įsipareigojimas šiuos projektus perduoti nebuvo sutarties dalyku. Ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad technologijos tariamai turėjo būti perduotos, jeigu būtų įsigytos akcijos, t. y. pati ieškovo atstovė patvirtino, kad tariamų technologijų perdavimas buvo visai atskiros sutarties dalykas, kuri būtų sudaroma po akcijų įsigijimo. Atsakovas neturi tokių projektų ir neįsipareigojo jų pateikti, tokių projektų taip pat neturėjo nei UAB „Nortomas“, nei UAB „Akvaproduktai“. SIA „Mottra“ yra trečiasis asmuo – nebuvo nei ieškovo, nei atsakovo, nei UAB „Nortomas“, nei UAB „Akvaproduktai“ akcininku, kažkokių su šia byla susijusių sutarčių dalyviu. Ieškovas savo teiginio dėl projektų pateikimo neįrodė. Atsakovas pripažino, kad jis tarpininkavo tarp SIA „Mottra“ ir atsakovo dėl SIA „Mottra“ įrangos atlygintino įsigijimo, bet ne dėl technologijų perdavimo, ir taip pat nurodė, kad įrangos įsigijimas yra atskirų derybų su įrangą galinčiu tiekti asmeniu klausimas. Tai, kad UAB „Nortomas“ buvo ekonomiškai naudingas projektas, patvirtina aplinkybė, jog ją, ieškovui atsisakius pirkti, įsigijo UAB „Vyttra“ ir sėkmingai įgyvendino projektą. Ieškovui patvirtinus tikrąsias sutarties nutraukimo priežastis, nesusijusias su sutarties tariamu nevykdymu, visi kiti jo argumentai ir atsakovo pateiktų įrodymų kritikavimas, pačiam ieškovui neteikiant jokių įrodymų, yra visiškai nepagrįsti bei prieštarauja byloje atsakovo pateiktiems įrodymams. Tuo tarpu tiek ieškovo, tiek teismo argumentas, kad atsakovas neginčijo sutarties nutraukimo, neturi jokios teisinės reikšmės, vertinant šalių santykius, nes tiek sutarties 3.1 punktas, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnis suteikia teisę paslaugų sutartį paslaugos gavėjui nutraukti bet kada, tačiau dėl to jam kyla teisinės pasekmės – jis turi atsiskaityti su paslaugos teikėju už suteiktas paslaugas ar jų dalį.

6) Teismas neįvertino sutarties nuostatos dėl sumokėtų sumų negrąžinimo tuo atveju, jeigu ieškovas savo iniciatyva atsisakys tolesnio sutarties vykdymo. Teismas sprendime ignoravo sutarties 3.1 punkto paryškintas nuostatas, kad ieškovui nutraukus sutartį, sumokėti avansai negrąžinami, o ieškovas praranda teisę įsigyti įmones. Šia nuostata akivaizdžiai įtvirtintas šalių susitarimas, kad ieškovui nusprendus neįsigyti UAB „Nortomas“ ir UAB ,Akvaproduktai“ akcijų, ieškovo sumokėtas avansas turi likti atsakovui. Ieškovas 2013 m. vasario 13 d. nurodė atsakovui, kad jis neketina įsigyti UAB „Akva produktai“ ir UAB „Nortomas“ akcijų ir sutartį nutraukia, t.y. ieškovas persigalvojo dėl įmonių įsigijimo, nors neįvyko jokių esminių pasikeitimų dėl atitinkamų įmonių veiklos, dėl jų gautos paramos/ teisių į paramą iš Europos žuvininkystės fondo. Atsakovas, remdamasis sutarties 3.1 punktu, turėjo teisę pasilikti ieškovo sumokėtus 40 000 Lt, tačiau geranoriškai grąžino dalį avanso, įvertindamas savo suteiktų paslaugų sąnaudas ir atlygį, atsižvelgdamas į tai, kad kartu su ieškovu yra Žuvies perdirbėjų ir augintojų asociacijos nariai, bei siekdamas tolesnių tarpusavio pasitikėjimu pagrįstų verslo ryšių. Tiek UAB „Akva produktai“, tiek UAB „Nortomas“ akcininkai rado kitus akcijų pirkėjus ir sutiko grąžinti bei grąžino atsakovui/jo vadovui sumokėtus avansus pagal tarp jų ir atitinkamų akcininkų sudarytas sutartis. Būtent 32 500 Lt, kurie buvo skirti užtikrinti UAB „Nortomas“ akcijų įsigijimą, padengiant UAB „Nortomas“ skolas, ir buvo grąžinti ieškovui, kai šią sumą atsakovas atgavo iš UAB „Nortomas“. Atsakovo sąžiningi veiksmai negali būti vertinami kaip paslaugų nesuteikimo pripažinimas, ką bando tvirtinti ieškovas. Tą akivaizdžiai paneigia byloje pateikti įrodymai. Be to, remiantis sutarties 3.1 punkto nuostata, atsakovas turėjo teisę pasilikti ir ginčo sumą – 7 500 Lt, nesiejant šios sumos nei su atsakovo sąnaudomis, nei su suteiktų paslaugų apimtimi.

7) Teismas neįvertino atsakovo argumentų, kad nesumokėta suma turi būti laikoma atlyginimu už dalį suteiktų paslaugų. Sutartis buvo iš atsakovo pusės įvykdyta, t.y. atsakovas atliko visus veiksmus, būtinus įsigyti UAB „Akva produktai“ ir UAB „Nortomas“ akcijas, tačiau ieškovas vengė prisiimti įsipareigojimus prieš trečiuosius asmenis. Atsižvelgiant į tai, ieškovas atsakovui turėjo sumokėti visą atlyginimą, kurį sudaro 80 000 Lt, kaip tai numato sutarties 3.1 punktas. Atsakovas, tik geros valios dėka ir, atsižvelgdamas į siekį išlaikyti verslo ryšius, sutiko ieškovui grąžinti jam dalį sumokėtos sumos. Juo labiau, kad pagal suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, sutartis buvo įvykdyta daugiau nei 9,38 proc. Atsakovas dar savo prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo nurodė, kad jis, kaip užmokestį už savo suteiktas paslaugas, pasiliko 7 500 Lt, atsižvelgdamas į tai, kad patyrė veiklos sąnaudų. Atsakovo atstovas 2014 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžio metu ir savo baigiamojoje kalboje taip pat nurodė, kad atsakovas mano, jog ši suma priklauso jam kaip atlyginimas už suteiktas paslaugas, remiantis sutarties 3.1 punktu, o sąnaudas jis nurodo, siekdamas patvirtinti, kad paslaugos buvo realiai teikiamos. Teismas turi remtis tikėtinumo principu, t. y. ar labiau tikėtina, kad atsakovo pasilikta suma atitinka suteiktų paslaugų apimtį, ar ne. Atsakovo įsitikinimu, suteiktos paslaugos sudarė visas sąlygas ieškovui sudaryti akcijų įsigijimo sandorius, todėl atsakovas sutartį įvykdė beveik visa apimtimi, o ieškovas atsisakė įsigyti akcijas dėl ne su sutarties vykdymu susijusių priežasčių. Taigi net ir, teismo nuomone, atsakovui neįrodžius jokių patirtų sąnaudų, atsakovui priklauso tokios apimties atlyginimas. Teismas nurodė, kad sutartis būtų laikoma įvykdyta, jei būtų pasiektas sutartyje nurodytas tikslas – ieškovas būtų įsigijęs sutarties 1.1 punkte nurodytų įmonių akcijas, tačiau teismas visiškai nevertino to, kad sutartį nutraukė ieškovas dėl priežasties, nesusijusios su sutarties vykdymo tinkamumu, o iki sutarties nutraukimo atsakovas jau buvo iš dalies įvykdęs sutartį ir nebuvo jokių kliūčių UAB „Nortomas“ ir UAB „Akvaproduktai“ akcijas ieškovui įsigyti bei sutartį baigti įvykdymu. Ieškovo teiginiai, kad sąskaitos išrašymas yra reikalavimas atsiskaityti, o jos nesant, nėra tokio reikalavimo, yra nepagrįstas. Sąskaitos išrašymas yra viešosios teisės reglamentuojamas reikalavimas ir tokią pareigą numato buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai, tačiau sąskaitos nebuvimas niekaip nepaneigia reikalavimo, kylančio iš sutarties civilinės teisės prasme.

8) Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo patirtos išlaidos buvo tariamos. Atsakovas tiksliai nurodė 4 717 Lt sumos apskaičiavimą savo pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo. Atsakovas patyrė 3 100 Lt konsultavimo paslaugų išlaidų (2 500 Lt MB „Maltupis“ ir 600 Lt L. K.). Be to, atsakovo akcininkas ir vadovas T. L. dirbo tik su šiuo projektu, vykdant sutartį su ieškovu, taip pat su šiuo projektu dirbo kitas atsakovo darbuotojas G. D.. Atitinkamai jiems mokamas darbo užmokestis ir kitos atsakovo veiklos išlaidos buvo susijusios išimtai su sutarties tarp atsakovo ir ieškovo vykdymu nuo sutarties sudarymo 2012 m. gruodžio 20 d. iki 2013 m. vasario 13 d., kai ieškovas nurodė, kad neketina įsigyti UAB „Akva produktai“ ir UAB „Nortomas“ akcijų. Atsakovo patiriamos sąnaudos darbo užmokesčiui per mėnesį sudaro 524 Lt. Taip pat atsakovas už buhalterinės apskaitos paslaugas moka UAB „Tax adviser“ 400 Lt per mėnesį. Taigi mėnesio išlaidos sudaro 924 Lt. Bendros darbo užmokesčio ir buhalterinės apskaitos sąnaudos Sutarties vykdymo laikotarpiu sudaro 1 617 Lt. Kartu su konsultantams sumokėtomis sumomis, atsakovas patyrė 4 717 Lt tiesioginių išlaidų. Teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodo, kad susumavus visas atsakovo nurodytas sumas gaunama 8 283 Lt suma. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sąnaudų suma buvo didesnė, tačiau jos pagrįsti atsakovas negali, nes dalis sąnaudų nebuvo apskaityta, kadangi jas patyrė atsakovo vadovas T. L. ir jų tinkamai atsakovo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė. Tai akivaizdžiai ieškovo sutaupytos lėšos, nepaisant to, kad atsakovas tokių sąnaudų buhalterine prasme nėra patyręs, kadangi atsakovas veikė ieškovo interesais bei naudai. Atsakovo vadovas taip pat iš savo lėšų sumokėjo 30 000 Lt avansą UAB „Akva produktai“ akcininkams. Dėl negalėjimo naudotis pinigais atsakovas patyrė po 116,50 Lt per mėnesį nuostolių. Kadangi atsakovo vadovas atitinkamas sumas sumokėjo 2013 m. gruodžio 27 d., o atgavo atitinkamas lėšas 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje, bendra nuostolių suma sudaro 466 Lt. Nors lėšos ir buvo atsakovo vadovo ir yra atsakovo bei jo vadovo turto atskyrumo principas, tačiau, kadangi atsakovo vadovas yra vienintelis akcininkas ir vienintelis darbuotojas, šis principas neturi būti suabsoliutintas ir vertintinas atsižvelgiant į ieškovo veiksmų nesąžiningumą, netinkamai vykdant sutartį. Vertinant atsakovo veiklos sąnaudas, reikėtų įvertinti šias sąnaudas ieškovo sutaupytų lėšų aspektu, t.y. ieškovas pats neturėjo sumokėti UAB „Akva produktai“ akcininkams 30 000 Lt ir galėjo atitinkamas lėšas naudoti kitoje savo veikloje bei uždirbti iš to pajamų, taip sutaupydamas kitos sutarties šalies atžvilgiu.

9) Teismas savo sprendime visiškai nesirėmė liudytojo, buvusio UAB „Nortomas“ akcininko P. N., teiktais parodymais 2014 m. spalio 2 d. teismo posėdyje ir net apskritai nenurodė, jog toks liudytojas buvo apklaustas. P. N. nurodė, kad jam buvo žinoma, jog UAB „Baubilas“ ketina įsigyti UAB „Nortomas“ akcijas bei kad su UAB „Baubilas“ vadovu buvo susitikęs Klaipėdoje, apžiūrint objektą, kuriame būtų įgyvendintas UAB „Nortomas“ projektas, kuriam skirta Europos žuvininkystės fondo parama. Taip pat P. N. nurodė, kad projekto įgyvendinimui nebuvo jokių jam žinomų kliūčių. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino MB „Maltupis“ vadovo A. D. 2014 m. spalio 2 d. teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų, kad jis, vykdydamas su atsakovu sudarytą sutartį, vertino UAB „Nortomas“ ir UAB „Akvaproduktai“ projektus bei dėl jų teikė išvadas. Vietoje to, kad teismas remtųsi šiais liudytojo parodymais ar juos kritikuotų, jeigu mano juos esant nepagrįstais, teismas nurodė, kad A. D. detaliau nieko negalėjo paaiškinti. A. D. aiškiai apibūdino teiktų paslaugų pobūdį. Teismas nevertino liudytojo L. K. 2014 m. spalio 2 d. teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų, kad jis 2013 m. sausio 3 d. sutarties pagrindu teikė UAB „Nortomas“ projekto Europos žuvininkystės paramai gauti ekonominio naudingumo vertinimą. Nors A. D. bei L. K. ir patvirtino, kad jiems nebuvo žinoma, jog tas vertinimas atliekamas dėl ieškovo ketinimo įsigyti akcijas, tačiau liudytojų teiktos paslaugos buvo būtent sutarties vykdymo laikotarpiu. Pats ieškovas yra Žuvies perdirbėjų ir augintojų asociacijos narys, todėl jis pats yra lygiai taip pat susijęs su byloje liudijusiais asmenimis. Taigi dėl to, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys yra susiję, negalima tvirtinti, kad liudytojų parodymai turi būti nevertinami. Ieškovo teiginiai dėl asmenų sąsajumo taip pat nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų – faktinio paslaugų teikimo pagal sutartį ir rengimosi UAB „Nortomas“ ir UAB „Akvaproduktai“ akcijų perleidimui ieškovo naudai.

10) Teismas rėmėsi prielaidomis dėl atsakovo pateiktų įrodymų nepatikimumo, neturėdamas jokių tokias prielaidas patvirtinančių įrodymų. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas nepaneigė ieškovo atstovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovas gaudavo lėšas iš žuvininkystes instituto tyrimams atlikti, ką patvirtina atsakovo sąskaitos detalus išrašas, dėl ko darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog atsakovo teismui pateiktos sutartys dėl konsultacijų gavimo, buvo reikalingos paties atsakovo veiklai, bet ne sudarytos vykdant ginčo sutartį. Visų pirma, atsakovas neturėjo įrodinėti, už kokių paslaugų suteikimą jis gavo lėšas iš VŠĮ Žuvivaisos mokslinių tyrimų centro, kadangi šios sutarties turinys nebuvo susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, apie tokios sutarties turinį šalys neteikė jokių paaiškinimų ar argumentų, atitinkamos sutarties pateikti nereikalavo ieškovas. Jeigu ieškovas nurodo aplinkybes, kad L. K. ir MB „Maltupis“ teikė paslaugas, turėdami įvykdyti sutartį tarp atsakovo ir VŠĮ Žuvivaisos mokslinių tyrimų centro, bet ne dėl sutarties tarp ieškovo ir atsakovo vykdymui, ieškovas turėjo tokias aplinkybes įrodinėti. Tuo tarpu ieškovas net nereikalavo pateikti sutarties su VŠĮ Žuvivaisos mokslinių tyrimų centru, kurią vykdant atsakovas gavo pajamų, nereikalavo tirti tokios sutarties turinio bei kaip tokia sutartis buvo vykdoma. Atsakovas buvo išsikvietęs liudytojais paslaugas teikusius asmenis, kurie patvirtino, kad vertino UAB „Nortomas“ ir UAB „Akvaproduktai“ projektus paramai iš Europos žuvininkystės fondo gauti. Bylos nagrinėjimo metu liudytojams nebuvo užduota jokių klausimų dėl sutarties tarp atsakovo ir VŠĮ Žuvivaisos mokslinių tyrimų centro vykdymo. Jokių kitų su aptarta teismo išvada susijusių įrodymų byloje nėra. Visiškai nėra aiškus tarp atsakovo ir VŠĮ Žuvivaisos mokslinių tyrimų centro sudarytos sutarties turinys, o iš banko sąskaitos išrašo sutarties turinio neįmanoma nustatyti, todėl teismas neturėjo pagrindo padaryti šios niekuo nepagrįstos išvados. Atsakovas neturėjo įrodinėti aplinkybių, kurių įrodinėjimo pareiga priskirta ieškovui, taip pat neturėjo neigti atsakovo teiginių, kurie negrindžiami jokiais įrodymais bei paremti tik prielaidomis. Ieškovas nurodydamas, kad L. K. ir MB „Maltupis“ teikė paslaugas turėdami tikslą įvykdyti sutartį tarp atsakovo ir VŠĮ Žuvivaisos mokslinių tyrimų centro, taip pat patvirtina, kad VŠĮ Žuvivaisos mokslinių tyrimų centras tiesiogiai užsakinėja paslaugas pas liudytojus. Nors tai yra taip pat niekuo neįrodytas teiginys, tačiau, remiantis ieškovo argumentacija, kyla klausimas, kodėl tuomet paslaugas iš liudytojų užsakinėjo atsakovas, kad įvykdytų sutartį su VŠĮ Žuvivaisos mokslinių tyrimų centru, jeigu VŠĮ Žuvivaisos mokslinių tyrimų centras tas paslaugas, pasak ieškovo, užsakinėja tiesiogiai iš liudytojų. Tokie ieškovo teiginiai paneigia argumentą, kad atsakovas samdė liudytojus tikslu įvykdyti sutartį su VŠĮ Žuvivaisos mokslinių tyrimų centru.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Baubilas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Šalių ginčas kilo todėl, kad, nutraukus šalių sudarytą sutartį, atsakovas negrąžino 7 500 Lt dydžio ieškovo sumokėto avanso dalies, nurodydamas, kad šią sumą panaudojo vykdydamas sutartį. Ieškovas prašė pateikti detalią ataskaitą apie negrąžintos avanso dalies panaudojimą, tačiau atsakovas ataskaitos nepateikė ir nurodytos išlaidų sumos nepagrindė. Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimu grąžinti avanso dalį, savo atsikirtimus grindė argumentu, kad sutartis buvo vykdoma, ir įrodinėdamas sutarties vykdymui patirtas sąnaudas. Taigi, spręsdamas šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu, ir tyrė atsakovo nurodytų jo neva patirtų išlaidų realumą ir pagrįstumą.

2) Atsakovo sutartinės pareigos nurodytos sutarties 4 dalyje. Ieškovo pozicija šiuo klausimu yra nuosekli – atsakovas faktiškai nepradėjo sutarties vykdymo, nes buvo tik vienas susitikimas su UAB „Nortomas“ ir UAB „Akva produktai“ akcininkais, kurio metu paaiškėjo sutarties sudarymo metu ieškovui neatskleistos aplinkybės, dėl kurių ieškovas apsisprendė nutraukti sutartį. Ieškovas iš atsakovo negavo jokių paslaugų, konsultacijų ar kitų darbų. Atsakovas teigia, kad sutartį vykdė ir ją beveik įvykdė, tačiau nepateikia tam pagrįsti jokių įrodymų. Sutarties vykdymo ir/ar jos įvykdymo faktą turi įrodyti atsakovas. Sutartis faktiškai nebuvo pradėta vykdyti, nes atsakovas nevykdė ir neįvykdė jokių sutartinių įsipareigojimų, kuriuos turėjo teisę atlikti, o veiksmai, atlikti neturint įgaliojimo ar sutikimo, nelaikytini sutarties vykdymu ir ieškovui nesukelia jokių padarinių. Šių veiksmų sukeliamos teisinės pasekmės tenka pačiam atsakovui.

3) Sumos, atsakovo sumokėtos MB „Maltupis“ ir L. K., nelaikytinos sutarties vykdymo išlaidomis ir ieškovas jų atlyginti atsakovui neprivalo. Ieškovas neišdavė atsakovui įgaliojimo su nurodytais asmenimis sudaryti sutartis ir atlikti mokėjimus, todėl pagal tokius sandorius atsako pats atsakovas. Sutartis su L. K. sudaryta dar iki šalių sutarties įsigaliojimo. Abiejų nurodytų asmenų paslaugos buvo teiktos atsakovui, o ne ieškovui, jos teiktos ne dėl ieškovo interesų. MB „Maltupis“ vadovas A. D., teisme apklaustas liudytoju, nurodė, kad teikė konsultacijas atsakovui, kurios buvo bendro pobūdžio, dėl daugelio įmonių, ieškovui nebuvo siųsta ar teikta jokia medžiaga, nes tyrimas buvo atliekamas ne dėl ieškovo, o tai buvo bendra medžiaga, skirta atsakovui UAB „IC Group“, kurios reikėjo atsakovui, ir tai buvo ne dėl dviejų, o dėl visų Lietuvos įmonių. Liudytojo L. K. parodymuose yra ženklių neatitikimų, kurie sudaro pagrindą abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu, ypač turint omenyje jo artimus bendradarbiavimo ryšius su atsakovu ir jo vadovu. Nustatyti neatitikimai leidžia abejoti, ar L. K. apskritai teikė kokias nors paslaugas. Abejonių kelia šie liudytojo pasisakymai: liudytojas neprisiminė sutarties, kurią sudarė su atsakovu, kainos, paaiškinimai apie sutarties vykdymą nenuoseklūs ir prieštaringi, išvados teikimo faktas kelia abejonių, tačiau liudytojas užtikrintai nurodė, kad ieškovo direktorius nedalyvavo vietos apžiūroje ir susipažįstant su projektu, ieškovo direktoriui nebuvo teiktos jokios išvados, nes liudytojas buvo įsipareigojęs įmonei UAB „IC Group“. Be to, liudytojas nežino, ką įsipareigojo atlikti pagal sutartį, jis patvirtino, kad ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties nematė, nors jo paties su atsakovu sudarytoje sutartyje nurodyta kitaip, liudytojas nežinojo ar išrašė atsakovui sąskaitą už konsultavimo paslaugas, neatsimena ar darbus perdavė pagal aktą, vėliau teigė, kad perdavimo aktas buvo, tačiau nurodė, kad perdavė tik žodinę išvadą/medžiagą, dar vėliau teigė, kad medžiagos nebuvo, nes ji nebuvo reikalinga. Sumos, atsakovo sumokėtos savo darbuotojams kaip pastarųjų darbo užmokestis ir UAB „Tax adviser“ už buhalterinės apskaitos paslaugas, nelaikytinos sutarties vykdymo išlaidomis ir ieškovas jų atlyginti atsakovui neprivalo. Atsakovo, kaip įmonės, kuri veikia kaip tam tikrų paslaugų teikėjas, veiklos sąnaudos yra atsakovo reikalas. Tos sąnaudos būtų patirtos bet kokiu atveju, nes įmonė pagal įstatymą privalo mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams ir tvarkyti savo buhalterinę apskaitą. Atsakovo darbuotojų ieškovas nesamdė, buhalterinės apskaitos paslaugų neužsakė ir tokios paslaugos ieškovui nebuvo teiktos. Sutartį su atsakovu sudaręs klientas (ieškovas) neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl atsakovo vykdomos veiklos, jo gaunamų pajamų, patiriamų veiklos sąnaudų. Atsakovo nesugebėjimas organizuoti įmonės darbo taip, kad veikla būtų pelninga, niekaip negali įtakoti kliento, sudariusio su atsakovu paslaugų sutartį, pareigų. Sumos, kurias atsakovas nurodo, kaip atsakovo vadovo nuostolius dėl negautų pajamų už sumokėtą avansą UAB „Akva produktai“ akcininkams (paskaičiuotos palūkanos), nelaikytinos sutarties vykdymo išlaidomis ir ieškovas jų atlyginti atsakovui neprivalo. Atsakovas teigia, kad atsakovo vadovas neva patyrė nuostolių, nes iš asmeninių lėšų sumokėjo avansą UAB „Akva produktai“ akcininkams. Su atsakovo vadovu T. L. ieškovas nesudarė jokių susitarimų. Atsakovas ir jo vadovas yra du atskiri asmenys, kuriems (taip pat ir jų turtui) taikomas atskyrimo principas. Ieškovas neišdavė įgaliojimo veikti jo vardu. Jeigu šis asmuo mano turintis reikalavimą ieškovui, jis gali šiuos reikalavimus pareikšti įstatymų nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad atsakovas neįrodė savo tariamai patirtų išlaidų (nei jų dydžio, nei pagrįstumo), todėl negalėjo pasilikti sau dalies ieškovui grąžintino avanso.

4) Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties nutraukimo priežasčių ir atsakovo teisės gauti atlyginimą už paslaugas atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių sutartis buvo nutraukta, o atsakovas sutarties nutraukimo neginčijo. Atsakovas pripažino, kad sutartis nutraukta nuo 2013 m. vasario 13 d., atliko veiksmus, kuriais patvirtino, kad su sutarties nutraukimu sutinka (ieškovui grąžintas avansas). Teismas nustatė, kad sutartis nutraukta ieškovo iniciatyva, o vienašalis sutarties nutraukimas galimas tiek pagal sutarties nuostatas, tiek pagal įstatymą, nes atlygintinių paslaugų sutartis sudaroma ir vykdoma kliento interesų prioriteto principu. Kadangi atsakovas sutarties nutraukimo neginčija, tai sutarties nutraukimo priežastys neturi esminės reikšmės. Savo apeliaciniame skunde atsakovas skiria itin daug dėmesio aiškindamas ir keldamas įvairias teorijas dėl sutarties nutraukimo priežasčių, tačiau savo argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais. Ieškovas teismui paaiškino priežastis, dėl kurių nutarė nutraukti šalių sudarytą sutartį. Tokio ieškovo apsisprendimo priežastis susijusi su tuo, kad paaiškėjo aplinkybė, kuri sudarant Sutartį ieškovui nebuvo atskleista, t.y. tai, kad ieškovui nebus pateiktas fabriko statybos ir technologijų įrengimo projektas. Nors šalių sutartyje nėra įrašytas atsakovo ieškovui nurodytas pažadas, kad ieškovas gaus minėtus projektus, tačiau toks pažadas buvo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas L. K.. Taigi byloje yra įrodymas, kuris patvirtina, kad ieškovas sutartį nutraukė dėl aplinkybių, susijusių su tam tikru netinkamu ir ieškovui nepriimtinu atsakovo elgesiu. Be to, atsakovas savo veiksmais patvirtino buvus pagrindui tokiu būdu nutraukti sutartį. Taikant įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles darytina išvada, kad ieškovas turėjo pagrindą nutraukti šalių sudarytą sutartį, t. y. labiau tikėtina, kad sutartis nutraukta pagrįstai, esant ieškovo nepasitenkinimui, susijusiam su tam tikrais atsakovo atliktais ar neatliktais veiksmais. Atsakovas nurodo, kad, nors sutartis buvo nutraukta, tačiau dalis paslaugų buvo suteikta, todėl atsakovui priklausytų atlyginimas, lygus suteiktų paslaugų kainai. Nurodytas argumentas atmestinas, kadangi, kaip aptarta aukščiau, atsakovas jokių paslaugų ieškovui nesuteikė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kokios nors paslaugos būtų ieškovui suteiktos: nėra ataskaitų, perdavimo aktų ar kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas kažką gavo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šalių ginčą, atsakovas neįrodinėjo savo paslaugų suteikimo fakto ir apimties. Savo atsisakymą grąžinti dalį avanso atsakovas grindė tik tuo, kad negrąžinta avanso dalis sudaro atsakovo išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas grindė išimtinai įrodinėdamas savo neva patirtas sąnaudas, teigdamas, kad ieškovui avanso dalis yra atsakovo patirtų išlaidų atlyginimas, o ne atlyginimas už neva dalinai atliktas paslaugas. Atmestinas yra atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas apie tai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo sutarties 3.1. punkto nuostatą, kuri atsakovui neva suteikė teisę ieškovui negrąžinti viso avanso. Šiuo argumentu atsakovas nesirėmė pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, šiame punkte numatytos atsakomybės už sutarties nutraukimą taikymo nesiekė, savo veiksmais (grąžindamas beveik visą avansą) patvirtino, kad aptariamo Sutarties punkto taikyti nėra pagrindo, savo atsisakymą grąžinti ieškovui dalį sumokėto avanso grindė išimtinai sąnaudų (išlaidų) atlyginimu, o ne kitais pagrindais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2012 m. gruodžio 20 d. buvo sudaryta Tarpininkavimo – konsultavimo sutartis, kuri buvo nutraukta 2013 m. vasario 13 d. ieškovo iniciatyva. Ieškovas pagal šią sutartį buvo sumokėjęs 40 000 Lt avanso. 32 500 Lt avanso dalis atsakovo ieškovui buvo grąžinta po sutarties nutraukimo 2013 m. balandžio 2 d. Dėl likusios (negrąžintos) avanso dalies kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje.

Tarp šalių sudaryta Tarpininkavimo – konsultavimo sutartis yra atlygintinių paslaugų teikimo sutartis. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta kliento pagal atlygintinių paslaugų sutartį teisė bet kada nutraukti sutartį, t. y. klientas neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto, o gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007; kt.). Klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismui pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo atsakovas savo teisę pasilikti avanso dalį grindė tuo, kad 1) sutartis buvo įvykdyta daugiau nei 9 proc. ir todėl atsakovas turi teisę į tokios apimties atlyginimą už paslaugas; 2) atsakovas, vykdydamas sutartį, patyrė sąnaudų, didesnių nei pasilikta avanso dalis. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama tarp šalių sudarytos sutarties 3.1 punkto nuostata, pagal kurią užsakovui (ieškovui) nutraukus sutartį prieš terminą jokie sumokėti avansai ieškovui negrąžinami. Kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad netesybų klausimas nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas, ir todėl šis klausimas apeliaciniame procese nesvarstytinas (CPK 312 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis). Tiek iš šalių elgesio iki teisminio ginčo pradžios (fakto, kad atsakovas grąžino ieškovui sumokėto avanso dalį), tiek iš atsakovo argumentų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme matyti, kad atsakovas nesirėmė minėta sutarties punkto nuostata, o savo teisę pasilikti sumokėto avanso dalį grindė tik teise į atlyginimą, proporcingą sutiktų paslaugų apimčiai, bei sutarties vykdymo sąnaudomis. Atsižvelgdama į tai kolegija pasisakys dėl šių apelianto argumentų.

Suteiktų pagal sutartį paslaugų faktą ir apimtį nagrinėjamoje byloje privalo įrodyti atsakovas, t.y. paslaugų teikėjas. Apeliantas nurodo, kad pagal sutartį suteikė daugiau nei 9 proc. paslaugų, tačiau konkrečiai nepagrindžia suteiktų paslaugų rūšies ir jų apimties, t.y. kokios konkrečiai sutarties 4 punkte įvardytos paslaugos ieškovui buvo suteiktos. Atsakovas nurodo sutartis su UAB „Akvaproduktai“ ir UAB „Nortromas“ akcininkais, tačiau, kaip pagrįstai pažymi ieškovas, tarp šalių sudaryta sutartis leidžia atsakovui susitarimus su trečiosiomis šalimis sudaryti tik turint papildomą ieškovo įgaliojimą. Byloje nenustatyta, kad toks įgaliojimas atsakovui ieškovo būtų išduotas, tuo pačiu nurodytų sutarčių sudarymas negali būti vertinamas kaip atsakovo pagal sutartį suteiktos paslaugos, už kurias atsakovui priklauso atlyginimas. Tas pats pasakytina apie konsultantų samdymą sutarčiai įvykdyti. Tam, kad būti pripažįstami pagal sutartį suteiktomis paslaugomis, tokie veiksmai atsakovo galėjo būti atliekami tik turint ieškovo įgaliojimą, be to, kaip pripažįsta ir pats apeliantas, konsultantai buvo samdomi ne tik tarp šalių sudarytos sutarties vykdymui. Dėl šios priežasties kolegija detaliau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nurodytų sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybėmis, kadangi tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo.

Apeliantas be kita ko nurodo, kad organizavo ieškovo susitikimus su perkamų įmonių vadovais ir akcininkais (sutarties 4.6 punktas). Ieškovas pripažįsta, kad įvyko vienas susitikimas su UAB „Nortromas“ ir UAB „Akva produktai“ vadovais, kurio metu paaiškėjusios aplinkybės sąlygojo sutarties nutraukimą. Apeliaciniame skunde nurodydamas, kad tokių susitikimų įvyko ne vienas, atsakovas nepateikia jokių įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti. Apelianto nurodomi liudytojų parodymai nepatvirtina, kad tokie susitikimai buvo organizuoti būtent atsakovo vykdant su ieškovu sudarytą sutartį. Apeliantas taip pat nepagrindžia, kad nurodytas šalių neginčijamas vienas susitikimas galėtų pateisinti atsakovo teisę į 7 500 Lt atlyginimą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė savo teisės į 7 500 Lt avanso dalį kaip į atlyginimą už dalį paslaugų, suteiktų iki sutarties nutraukimo.

Kita apelianto argumentų grupė susijusi su tuo, kad minėta 7 500 Lt avanso dalis turėtų likti atsakovui dėl to, kad pastarasis patyrė sąnaudų vykdydamas sutartį. Šias sąnaudas, anot apelianto, sudaro: atsakovo darbo užmokesčio ir buhalterinės apskaitos sąnaudos, konsultavimo paslaugų išlaidos ir atsakovo vadovo negautos pajamos, paskolinus asmenines lėšas UAB „Akva produktai“ akcininkams.

Tarp šalių sudarytos sutarties 2.1 puktu atsakovas patvirtino, kad turi pakankamai patirties ir gali tinkamai įgyvendinti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o pasitelkti sutarties vykdymui trečiąsias šalis pagal sutarties 4.5 punktą, turėjo teisę tik esant papildomam ieškovo suteiktam įgaliojimui. Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, jog ieškovas būtų davęs atsakovui įgaliojimą ar kitokiu būdu išreiškęs savo sutikimą, kad sutarties vykdymui būtų naudojamasi mokamų konsultantų paslaugomis. Dėl šios priežasties atsakovo nurodytos išlaidos konsultacijoms negali būti pripažintos sutarties vykdymo išlaidomis, kurias atsakovui privalėtų atlyginti ieškovas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo vadovo kaip fizinio asmens negautos pajamos negali būti laikomos atsakovo negautomis pajamomis, atsižvelgiant į atsakovo turto atskirumo principą. Be to, byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų buvęs informuotas ir sutikęs su atitinkamų susitarimų, susijusių su lėšų skolinimu, sudarymu. Taigi, ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodytos lėšos pagrįstai nepripažintos atsakovo sąnaudomis vykdant sutartį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pažymima, kad atsakovo išlaidos jo darbuotojų darbo užmokesčiui ir buhalterinės apskaitos paslaugoms yra susijusios su atsakovo kaip juridinio asmens veikla, ir būtų buvę neišvengiamos nepriklausomai nuo sutarties su ieškovu vykdymo ar nevykdymo. Taigi, šios išlaidos pirmosios instancijos teismo taip pat pagrįstai nepripažintos sutarties vykdymo išlaidomis, kurias atsakovui turėtų atlyginti ieškovas. Atsakovo, kaip pelno siekiančio juridinio asmens veiklos sąnaudos iš dalies dengiamos atsakovo pagal sutartis gaunamu atlyginimu. Kaip jau minėta, atsakovas neįrodė, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį įgijo teisę į jam mokėtino atlyginimo dalį.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteisiama 508,20 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „IC GROUP“ 508,20 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovo UAB „Baubilas“ naudai.