- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- A13.-321-664/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00038-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Pažeidėjas
- V. B.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, neteisto administracine tvarka nebausto, nedirbančio, nesančio darbo biržoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B., 2018 m. kovo 6 d., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, laikė du šunis pažeisdamas 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 (aktuali įstatymo redakcija galiojanti nuo 2013-01-01, Nr. XI-2271, 2012-10-03, Žin. 2012, Nr. 122-6126 (2012-10-20)) 20 straipsnio 2 dalies gyvūnų laikytojams numatytą prievolę nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga (1 punktas); 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti nepakankamai gyvūnus šeriant ir girdant (17 punktas) bei 6 straipsnyje įtvirtintą prievolę, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, ko pasekoje: 2018 m. kovo 7 d. vienam iš V. B. auginamų ir tinkamai neprižiūrėtų šunų buvo nustatytas išsekimas, stipri dehidratacija ir anemija, šuo buvo išlysęs, nebuvo tinkamai maitinamas (odos kailio būklė buvo prasta, pleiskanota, ausys apiplikusios, nagai nekarpyti, peraugę ir užsirietę) bei atsiradusios pragulos, dėl ko šuniui grėsė žūtis; 2018 m. kovo 6 d. kitam V. B. auginamam ir tinkamai neprižiūrėtam šuniui nustatyta hiperpigmentacija, t.y. labai prasta odos ir kailio būklė (dideli išplikimo plotai) ir lėtinio otito požymiai bei negrįžtamai sutrikdytas klausos aparatas, dėl ko šuniui grėsė suluošinimas. Šia veika V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalyje (Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas).
V. B. parodė, kad su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu jis sutinka ir dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi. Paaiškino, jog namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis laiko tris šunis, du šunys gyvena verandoje, o vienas-namuose. 2018 m. kovo mėnesį, vienas iš verandoje laikomų šunų išbėgo į kiemą ir negrįžo, vėliau sužinojo, kad jį pagavo ir išvežė į prieglaudą Vilniuje. Po poros dienų savo noru į prieglaudą atidavė ir kitą šunį. V. B. nurodo, jog jis retai būna namuose, o žmona su agresyviais šunimis nesusitvarko, tačiau šunis maitindavo du kartus dienoje. Todėl savo kaltę dėl šunų nepriežiūros pripažįsta tik iš dalies, problema, kad namuose būna mažai ir neskiria šunims būtino dėmesio.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 346 straipsnio 18 dalies dispozicija yra blanketinė, numatanti atsakomybę asmeniui, kuris pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2009, Nr. 159-7206) 29 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktai, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126) 4 straipsnio 2 dalyje yra išvardinti veiksmai kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, vienas jų-tai nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas (17 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Pažeidimo faktą patvirtina 2018 m. kovo 26 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 59-ANR_P-434-20182018 m. kovo 3 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. V. tarnybiniame pranešime, 2018 m. kovo 6 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Ignalinos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gauto pranešimo dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo patikrinimo akte Nr./ 27G3-1, 2018 m. kovo 9 d. UAB Veta city veterinarijos gydytojos pažymoje Nr. 19, išraše iš ligos istorijos, 2018 m. kovo 9 d. UAB Veta city veterinarijos gydytojos pažymoje Nr. 18, išraše iš ligos istorijos užfiksuoti duomenys.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. B. turėdamas savo nuosavybėje du šunis, jų neprižiūrėjo, kadangi pagal ligos išrašus šunys yra nusilpę, išliesėję, jiems nustatyta hiperpigmentacija , t.y. labai prasta odos ir kailio būklė (dideli išplikimo plotai). Be to, vienam iš šunų nustatyti lėtinio otito požymiai bei negrįžtamai sutrikdytas klausos aparatas, kitam- stipri dehidratacija ir anemija, atsiradusios pragulos, kas rodo, kad atsiradusios ligos yra lėtinės kilmės ir šunys ilgą laiką nebuvo tinkamai prižiūrėti, nešeriami ir negirdomi, kentė skausmą ir diskomfortą ir šunims grėsė žūtis ar suluošinimas, todėl V. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalį.
V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino, padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta nuobauda-bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų. Taip pat Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 20 dalyje numatyta, jog už (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas), pažeidimo pobūdį, į tai, jog atsakomybę sunkinančių nenustatyta (nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad V. B. kaltė dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 18 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra visiškai įrodyta, o nuobaudos tikslai bus pasiekti už šį administracinį nusižengimą V. B. paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, kurios dydis artimas sankcijoje numatytos baudos minimumui, netaikant (duomenys neskelbtini) straipsnio 20 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės-gyvūnų konfiskavimo (kadangi abu šunys šiuo metu nebėra V. B. žinioje).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalimi, 567, 629-630, 635-636, 644 ir 646 straipsniais,
nutaria:
V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnį baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o jam apskundus nutarimą skirti baudą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo (nutarties) kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.