- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-11-19
- Bylos Nr.
- 2S-2311-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Evera“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Skauduva“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Evera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-973-443/2013 (Nr. L2-16790-151/2013) pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Skauduva“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Evera“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašydama priteisti iš skolininkės 28969,44 Lt skolos, 1247,91 Lt palūkanų, 9 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 627,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat reikalavimo įvykdymo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - 30 217,35 Lt sumai areštuoti skolininkės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas. Skolos suma yra didelė, iš viešai pateikiamų duomenų matyti, kad skolininkė periodiškai turi įsiskolinimų kreditoriams. Skolininkė, sužinojusi apie teismui pateiktą pareiškimą, gali perleisti savo turimą turtą ir pinigines lėšas, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-16790-151/2013 prašymą tenkino; kreditorės UAB „Skauduva“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo skolininkės UAB „Evera“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o nesant kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ar jo esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pareikšto reikalavimo ribose – 30217,35 Lt sumai, uždraudžiant jomis disponuoti ir leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes skolininkė gali savo turtą perleisti tretiesiems asmenims ir neliktų turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Įvertinęs pareikšto reikalavimo dydį bei kreditoriaus nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad kreditorė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, todėl tikslinga taikyti kreditorės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinę bylą Nr. L2-16790-151/2013 pagal kreditorės UAB „Skauduva“ pareiškimą skolininkei UAB „Evera“ dėl skolos priteisimo perdavė pagal teismingumą nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininkė UAB „Evera“ atskiruoju skundu (b. l. 23-26) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - kreditorės UAB „Skauduva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB „Evera“ atžvilgiu atmesti. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Evera“ yra nepagrįsta ir priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.
2. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turtui, nes kreditorė neįrodė jų taikymo būtinumo. 30 217, 35 Lt reikalavimo suma juridiniam asmeniui, besiverčiančiam ūkine komercine veikla, nelaikytina didele. Pati kreditorė pareiškime yra pažymėjusi, kad UAB „Evera“ yra sumokėjusi dalį sumos - 2013-06-21 sumokėta 1 062, 22 Lt, 2013-07-03 sumokėta 4 097, 47 Lt. Tai rodo, kad įmonė neturi ilgalaikių mokėjimo problemų. Kreditorės pateiktas išrašas iš internetinio puslapio www.rekvizitai.lt nelaikytinas patikimu įrodymu, liudijančiu juridinio asmens turtinę padėtį ir jos pokyčio perspektyvas, nes šio internetinio puslapio duomenys nėra oficialaus pobūdžio. Su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai patvirtina, kad UAB „Evera“ turi daug vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurio bendra vertė kelis kartus viršija kreditoriaus reikalavimo sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), išimtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK 32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 str.). CPK 29 straipsnyje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė – pagal atsakovo gyvenamąją vietą, juridiniam asmeniui – pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) arba nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).
Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Skauduva“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą pareiškimu skolininkei UAB „Evera“ dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodydama skolininkės buveinės adresą (duomenys neskelbtini) Kaune. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad jos buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, yra (duomenys neskelbtini) Šakių r., todėl skundžiama nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad kreditorės pareiškimas buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, tačiau sprendžia, kad jis nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės skolininkės turtui. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismas, gavęs skolininkės prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ir nustatęs, kad byla Kauno apylinkės teisme priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, 2013 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinę bylą Nr. L2-16790-151/2013 pagal kreditorės UAB „Skauduva“ pareiškimą skolininkei UAB „Evera“ dėl skolos priteisimo perdavė pagal teismingumą nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Kreditorė „Skauduva“ pateikė teismui pareiškimą dėl 28969,44 Lt skolos, 1247,91 Lt palūkanų, 9 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 627,00 Lt bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės UAB „Evera“ teismo įsakymu priteisimo. Kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorė nurodė, kad 30217,35 Lt reikalavimo suma net ir juridiniam asmeniui yra didelė.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-24 nutartis c. b. Nr. 2-545/2008; 2009-04-16 nutartis c. b. Nr. 2-447/2009; 2009-08-06 nutartis c. b. Nr. 2-905/2009 ir kt.). Kita vertus, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-27 nutartis c. b. Nr. 2-920/2008; 2009-04-16 nutartis c. b. Nr. 2-447/2009 ir kt.). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas.
Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė VĮ Registrų centro duomenų išrašus apie UAB „Evera“ turimą nekilnojamąjį turtą, pažymą apie apeliantei priklausantį kilnojamąjį turtą (b. l. 29-32), tačiau nepateikė teismui duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar turimas turtas nėra apsunkintas (įkeistas tretiesiems asmenims, areštuotas), duomenų apie įsipareigojimus kreditoriams, taip pat įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad įmonė turi pakankamai neapsunkinto turto, dirba pelningai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateikti duomenys nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog apeliantės finansinė padėtis yra gera, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones kreditorės pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones apeliantės turtui, vadovavosi ekonomiškumo principu, nepažeidė šalių teisėtų interesų pusiausvyros. Apeliantė turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. pateikti prašymą, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos konkrečiam jai priklausančiam turtui kreditorės reikalavimo ribose.
Remiantis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Bylą išsiųsti Šakių rajono apylinkės teismui, nagrinėjančiam bylą.