Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-22 · Administracinė byla Nr. I-3097-428/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
I-3097-428/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3097-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02072-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 37.3.; 55.1.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 4) nurodė, kad 2017 m. liepos 25 d. nebuvo išvestas pasivaikščioti. Valandos pasivaikščiojimas per dieną yra būtinas, kadangi mažai gauna gryno oro, skauda galvą, blogai miega. Todėl šis pažeidimas paliko neigiamas pasekmes.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 7-9) nurodė, kad Kauno TI jau nagrinėjo analogišką pareiškėjo skundą dėl 2017 m. liepos 25 d. neužtikrintos pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore. Kauno TI atsakyme pareiškėjui pripažįstama, kad įvykus žmogiškai klaidai, kamera, kurioje buvo laikomas pareiškėjas nebuvo išvesta pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas informuotas, kad į skunde išdėstytą informaciją buvo sureaguota ir atlikti konkretūs veiksmai, t.y.: situacija aptarta rytinio budinčių pamainų keitimosi metu, pareigūnai vedantys suimtuosius pasivaikščioti gryname ore perspėti ir įpareigoti atidžiau vykdyti savo funkcijas. 2017 m. liepos 26 d. ryte pareiškėjui buvo pasiūlyta pasivaikščiojimą gryname ore prailginti. Pareiškėjas šio kompensacinio pasiūlymo atsisakė. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skunde Kauno TI direktoriui, nenurodė, kad neišvedimas pasivaikščioti gryname ore sukėlė jam neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta akivaizdu, kad pareiškėjas kreipėsi į Teismą be rimto pagrindo, nes analogišką skundą jau buvo išnagrinėjusi Kauno TI administracija. Išnagrinėjus skundą Kauno TI pateikė pareiškėjui atsakymą pripažindama įstaigos padarytą klaidą, bei pasiūlė žalą atlyginti prailginant sekančios dienos pasivaikščiojimų laiką. Akivaizdu, kad Kauno TI su pareiškėju elgėsi sąžiningai ir teisėtai, siekdama išspręsti ginčą taikiai. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad buvo pažeistos jo teisės, tačiau nepateikią įrodymų, kaip pasireiškė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, jei tokia buvo, jam buvo padaryta. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų) taip pat ir priežastinio ryšio. Patikrinus pareiškėjo sveikatos istorijos (pridedama) duomenis matyti, pareiškėjo fizinei ir psichikos sveikatai vienos dienos neišvedimas pasivaikščioti gryname ore neigiamos įtakos neturėjo ir žalos nepadarė. Kauno TI sąmoningai nesiekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsiradusios asmens nurodytos žalos (pasekmių). Lietuvos Aukščiausiojo teismo byloje Nr. 3 K-3-337/2006 imperatyviai nurodyta, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padaryta neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Kauno TI neturi duomenų, kad pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryti tyčia, be to buvo vienkartinio pobūdžio (truko 1 dieną), nesukėlė jokių pasekmių fizinei ar psichinei sveikatai, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kauno TI pareigūnų veiksmais 2017 m. liepos 25 d. neužtikrinant jam teisės pasivaikščioti gryname ore.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Atsakovas nurodė, jog išnagrinėjus pareiškėjo skundą 2017 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 49-231(b. l. 11) pripažino, jog 2017 m. liepos 25 d. pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti. Pareiškėjui buvo rašte nurodyta, jog įvyko žmogiška klaida ir kamera kurioje buvo pareiškėjas buvo netyčia praleista. Minėta situacija buvo aptarta rytinio budinčiųjų pamainų keitimosi metu, o pareigūnai vedantys suimtuosius ir nuteistuosius pasivaikščioti gryname ore įpareigoti griežtai laikytis jiems pavestų funkcijų. Taip pat atsakovas nurodė, jog pareiškėjui buvo pasiūlyta kitą diena 2017 m. liepos 26 d. pasivaikščiojimo gryname ore laiką prailginti, tačiau pareiškėjas minėto pasiūlymo atsisakė.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pareiškėjui nesuteikė pasivaikščiojimo gryname ore 2017 m. liepos 25 d. yra pagrindas pripažinti pirmąją viešosios atsakomybės sąlygą– valdžios institucijos neteisėtus veiksmus. Atsakovas taip pat pripažino, jog minėtą dieną pareiškėjui nebuvo užtikrinta suimtojo teisė pasivaikščioti gryname ore.

Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas negalėdamas pabūti lauke patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Įvertinus tai, kad nustatytas pažeidimas buvo vienkartinio pobūdžio (vieną dieną nesuteiktas pasivaikščiojimas gryname ore), nesant įrodymų, jog dėl neišvedimo pasivaikščioti pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų ar sutriko sveikata, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino pažeidimą ir pasiūlė pareiškėjui kitą diena prailginti pasivaikščiojimą, teismo nuomone, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad 2017 m. leipos 25 d. pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo E. V. teisė pasivaikščioti gryname ore buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Medvedevienė