Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo R. J. prašymas užtikrinti įrodymus iki ieškinio padavimo, civilinėje byloje Nr. e2-1782-480/2016.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką užtenka įrodyti pagrįstą abejonę ir nebūtina įrodyti konkrečių atsakovo veiksmų, kuriais būtų ketinama prašomus užtikrinti įrodymus perleisti ar sunaikinti. Teismas neįvertino jam pateiktų įrodymų: 2015 m. lapkričio 23 d. UAB „Riposta“ raštas dėl dokumentų pateikimo patvirtina, kad atsakovas neužtikrina tinkamo bendrovės dokumentų tvarkymo, nes bendrovėje nekaupiama informacija apie visuotinius akcininkų susirinkimus; atsakovas nepateikia 2015 m. gruodžio 4 d. pakartotiniame prašyme nurodytos informacijos; atsakovas neužtikrina korespondencijos UAB „Riposta“ buveinės adresu priėmimo, vengia bendravimo su R. J.Įrodymų užtikrinimas atitinka proporcingumo principą, nes pareiškėjas prašė užtikrinti tik tuos įrodymus, kurie yra susiję su UAB „Riposta“ ir UAB „Dasella“ komerciniais santykiais. Prašomuose užtikrinti įrodymuose negali būti UAB „Dasella“ bei kitų nedalyvaujančių byloje asmenų komercinių paslapčių, nes ši informacija nėra slapta nuo to momento, kai buvo atskleista UAB „Riposta“. Be to, komercinių paslapčių buvimas užtikrinamuose įrodymuose nėra ir negali būti pagrindas paneigti įrodymų užtikrinimo institutą. Prašomi užtikrinti įrodymai tiesiogiai susiję su būsimu ieškiniu. Teismas, spręsdamas, jog ištrinta informacija lieka serveryje, neteisėtai vadovavosi prielaidomis, nes byloje nėra įrodymų apie serverių egzistavimą.Tarp šalių anksčiau kilęs ginčas yra dėl atsakovo darbo užmokesčio, jis visiškai nesusijęs su būsimu ieškiniu, todėl teismo argumentas apie ieškinio netikėtumo faktoriaus nebuvimą yra nepagrįstas. Prašomi užtikrinti įrodymai padėtų parengti visus CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį ieškinį, nurodant konkrečius atsakovo neteisėtus veiksmus ir tikslų padarytos žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo iki ieškinio pareiškimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 221 straipsniu, asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Taigi įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas, turintis 50 proc. UAB „Riposta“ akcijų, nurodo ketinąs reikšti ieškinį D. M., turinčiam taip pat 50 proc. UAB „Riposta“ akcijų ir esančiam šios bendrovės vadovu, dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Pripažintina, kad apeliantas pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą tokią teisę turi.

Pirmosios instancijos teismas prašymo dėl įrodymų užtikrinimo netenkino nurodydamas, kad pareiškėjas nepagrindė jų negavimo grėsmės; prašymo tenkinimas būtų neproporcingas ir galimai pažeistų bendrovės ir trečiųjų asmenų komercinių paslapčių, kurios nesusijusios su pareiškėjo teisių pažeidimu, apsaugą; kompiuteriuose esančių duomenų sunaikinimas ar pakeitimas yra sudėtingas, nes informacija lieka serveryje; akcininkų nesutarimai nėra nauji, todėl eliminuojamas ieškinio netikėtumo elementas; pateiktame prašyme nenurodomos priežastys, kliudančios pareikšti ieškinį jau šiuo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su apeliantu, kad paminėti teismo motyvai nėra pagrįsti.

Kaip minėta, apeliantas ir (būsimas) atsakovas yra bendrovės akcininkai, turintys po 50 proc. akcijų, o pastarasis ir įmonės vadovas. Taigi, bendrąja prasme apelianto suinteresuotumas įmonės veikla bei rezultatais yra akivaizdus ir ne mažesnis nei būsimo atsakovo kaip akcininko. Apeliantas nurodo, kad pagal bendrovės įstatus jis negali susipažinti su bendrovės dokumentais, nes pagal įstatų 9.1 punktą su dokumentais gali susipažinti tik akcininkai (jų grupė), turintys ar valdantys daugiau kaip 50 proc. akcijų. Pažymėtina, kad pagal galiojančią ABĮ 18 straipsnio 1 dalies redakciją akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu. Taigi, pagal šią įstatymo nuostatą asmeniui, turinčiam bent pusę įmonės akcijų ir pasirašiusiam paminėtą pasižadėjimą, iš esmės garantuojama teisė susipažinti su visa bendrovės dokumentacija. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimo komercinių paslapčių apsaugos pažeidimo nėra įtikinamos, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą teisme pagal akcininko, turinčio įstatyminę teisę susipažinti su visa bendrovės dokumentacija, prašymą komercinių paslapčių apsaugos užtikrinimo laipsnis dėl kokių nors logiškai paaiškinamų priežasčių turėtų būti aukštesnis nei įstatymo nustatyta akcininko galimybė gauti faktiškai tokią pat informaciją paprastai (be teismo įsikišimo). Minėta įstatymo nuostata taip pat suponuoja ir išvadą, kad akcininkui, turinčiam 50 proc. akcijų, gali būti prieinamos ir žinomos tiek bendrovės dokumentuose fiksuotos komercinės paslaptys, tiek trečiųjų asmenų – kontrahentų komercinės paslaptys ta apimtimi, kuria jos yra atskleistos bendrovei. Pastebėtina, kad šiuo atveju įrodymus prašoma užtikrinti netgi ne visa bendrovės turimos informacijos apimtimi, o tik sandorių, kurių šalimis yra UAB „Riposta“ ir UAB „Dasella“ (ketinamame reikšti ieškinyje – trečiasis asmuo) apimtimi. Todėl atmestini pirmosios instancijos teismo motyvai dėl prašymo netenkinimo UAB „Dasella“ ar, juo labiau, kitų nedalyvaujančių byloje asmenų interesų galimo pažeidimo pagrindu.

Kita vertus, ir nepaisant paminėto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pati faktinė situacija leidžia spręsti esant tikslinga tenkinti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo. Šiuo atveju apeliantas nurodo, kad ieškinys bus teikiamas ne tiesiogiai jo interesais, o bendrovės naudai (netiesioginis ieškinys). Todėl negalima pripažinti, kad apelianto interesas gauti iš jos informaciją yra savitikslis. Nėra pagrįsti skundžiamos nutarties motyvai, kad pareiškėjas be savo subjektyvios nuomonės nenurodė objektyvių duomenų, jog būsimas atsakovas gali sunaikinti ginčui reikšmingus įrodymus. Apelianto pateiktas UAB „Riposta“ 2015 m. lapkričio 23 d. raštas iš tikrųjų, kaip ir nurodo apeliantas, patvirtina, jog bendrovėje neišsaugoti (arba galbūt sąmoningai slepiami) netgi pagrindiniai dokumentai (pavyzdžiui, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai). Iš prašyme nurodomų aplinkybių galima spręsti, kad akcininkų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, yra iškelta byla dėl atsakovo neteisėto darbo užmokesčio pasididinimo, joje apeliantas įrodymų rinkimui turėjo naudotis teismo liudijimo gavimu. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad prašymas įrodymų neišsaugojimo grėsmės aspektu pagrįstas vien subjektyvia apelianto nuomone. Tuo tarpu aplinkybė, kad nesutarimai nėra nauji, pasak pirmosios instancijos teismo, eliminuojanti būsimo ieškinio netikėtumą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, viena vertus, kaip tik vertintina suponuojančia didesnę įrodymų slėpimo/naikinimo grėsmę, o ne priešingai, kita vertus, net ir vertinant tokio pobūdžio teismo argumentą kaip pagrįstą plačiąja prasme, niekaip nepaneigiamas apelianto teiginys, kad apie tokio (rengiamo) ieškinio pobūdį atsakovui nėra žinoma. Apeliantas yra nurodęs, kad, neturėdamas išsamių duomenų apie jo nurodomą būsimo atsakovo neteisėtą veiklą parduodant produkciją žemesnėmis nei rinkos kainomis savo paties kontroliuojamai bendrovei, negali pateikti įrodymų apie neteisėtus veiksmus ir apskaičiuoti konkrečią žalą. Taigi, ieškinio nepateikimo šiuo metu priežastys yra nurodomos, kas paneigia skundžiamos nutarties motyvą, kad prašyme priežastys apskritai nėra nurodomos. Beje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ketinamo pareikšti ieškinio pobūdį, joje įrodinėtinas aplinkybes ir paties įrodinėjimo specifiką, t.y. kai apeliantui palankūs įrodymai yra priešingus interesus turinčių asmenų žinioje, tokios priežastys, juo labiau nagrinėjamu atveju esant grėsmei dėl įrodymų slėpimo/naikinimo, nelaikytinos nepagrįstomis. Tuo tarpu teismo nutartyje nurodytas motyvas neva kompiuteryje esanti informacija jos ištrynimo/pakeitimo atveju liksianti serveryje šių priežasčių bet kuriuo atveju (net jei jis būtų teisingas) nepašalina ir nesudaro ieškinio parengimo lengvesnės galimybės nei esamoje padėtyje.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašyme yra išdėstytos visos jo turiniui būtinos CPK 222 straipsnyje nurodomos aplinkybės, o situacijos faktiniai duomenys iš tiesų leidžia manyti, kad yra pakankamas pagrindas baimintis, jog esami bendrovėje potencialiam ginčui reikšmingi dokumentai gali būti slepiami ar netgi sunaikinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pateiktus prašymą pagrindžiančius įrodymus bei faktines aplinkybes (CPK 185 str.), netenkinti prašymo nebuvo pakankamo pagrindo.

Remiantis tuo, kad išdėstyta, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl įrodymų užtikrinimo tenkinamas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl įrodymų užtikrinimo tenkinti.

Leisti R. J., pasirašius UAB „Riposta“ nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, jo pasirinktam antstoliui ir antstolio pasirinktam specialistui patekti į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ieškoti, surasti ir susipažinti su visais patalpose esančiais dokumentais, kompiuteriais, įskaitant nešiojamuosius kompiuterius, serveriais ir su visomis skaitmeninėmis laikmenomis, įskaitant esančias įrangoje ar nešiojamąsias, taip pat padaryti dokumentų (rašytinių ir skaitmeninių) kopijas: 1) visų sutarčių ir kitų dokumentų, kuriais įforminti sandoriai, sudaryti tarp UAB „Riposta“ ir UAB „Dasella“ (įskaitant sandorius, kuriuose dalyvauja ir tretieji asmenys) (laikotarpis nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.); 2) visų dokumentų, susijusių su sandorių, sudarytų tarp UAB „Riposta“ ir UAB „Dasella“ vykdymu (įskaitant, bet neapsiribojant, visų užsakymų, susirašinėjimo, atsiskaitymo dokumentų, PVM sąskaitų faktūrų, skolų suderinimo aktų ir kt.) (laikotarpis nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.); 3) viso susirašinėjimo tarp UAB „Riposta“ ir UAB „Dasella“ (laikotarpis nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.).

Nustatyti pareiškėjui R. J. keturiolikos dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos ieškiniui pareikšti.