Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-651/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-07
Bylos Nr.
1A-199-651/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Dalia Kursevičienė (pirm.), Edita Lapinskienė, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
D. A.
Advokatai
Audronė Irena Matiukienė
Kategorijos

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-651/2016

Teisėja Vaclovas Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30152-2015-21

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1; 1.2.14.1.2; 1.2.14.10.1; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. liepos 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės, kolegijos teisėjų Editos Lapinskienės, Violetos Miliuvienės, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Mačiulienei, nuteistojo D. A. gynėjai advokatei Audronei Irenai Matiukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir paskirtos šios bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimu dvejiems (2) metams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems (2) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmės laikas sumažintas 1/3 dalimi ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams.

Patenkintas AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys ir iš D. A. priteista AB „Lietuvos draudimas“ naudai 2 539,87 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 28 d., apie 12 val. išdauždamas durų stiklą, įsibrovė į V. A. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė nešiojamąjį kompiuterį „Acer“, kurio vertė 670 Eur, televizorių „Samsung“, kurio vertė 1 150 Eur, 14 butelių alkoholinių gėrimų, kurių bendra vertė 173 Eur, pintą krepšį, kurio vertė 5 Eur, ir pinigus – 2 200 Eur, tuo nukentėjusiajam V. A. padarydamas bendrą 4 198 Eur turtinę žalą.

Be to, jis 2015 m. gegužės 28 d., apie 12 val. (duomenys neskelbtini), tyčia mesdamas akmenį išdaužė durų stiklą, kurio vertė 500 Eur, ir, įsibrovęs į V. A. gyvenamąjį namą, tyčia sugadino namų telefono vaizdaspynę, kurios vertė 260 Eur, apgadino fakso aparatą, kurio vertė 30 Eur, televizoriaus priedėlį, kurio vertė 37 Eur, ir komunikacijų skydinę, kurios vertė 100 Eur, tuo nukentėjusiajam V. A. padarydamas bendrą 927 Eur turtinę žalą.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pripažino D. A. kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje. Teismas įvertino visus bylos duomenis bei paties nuteistojo prisipažinimą. Paskirdamas bausmę, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sumažinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teigia, kad teismas nepagrįstai paskyrė didesnę bausmę nei siūlė prokuroras. Prokuroras siūlė paskirti vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o teismas paskyrė dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi jis prisipažino padaręs nusikaltimą, todėl prašo bent kiek sumažinti paskirtą bausmę.

Nuteistojo gynėja advokatė A. I. Matiukienė prašo tenkinti apeliacinį skundą, nes pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę.

Prokurorė I. Mačiulienė teismo posėdžio metu prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir tvirtina, kad paskirta bausmė nuteistajam nėra per griežta ir yra teisinga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo D. A. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bausmės, kuri apelianto manymu yra per griežta. Be to, teigia, jog teismas nepagrįstai paskyrė didesnę bausmę nei siūlė prokuroras.

Pažymėtina, kad Baudžiamajame kodekse nustatyta teismo prerogatyva skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, todėl teismas tik gali atsižvelgti, tačiau nebūtinai sutikti ir taikyti prokuroro pasiūlytą bausmę (BK 54 str.).

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. D. A. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kuri priskirta apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.) ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kuri priskirta prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Teismas taip pat įvertino atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą – nusikalstamas veikas nuteistais padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kadangi nuteistasis daug kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad kaltinamasis yra recidyvistas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra – nuteistasis nors ir prisipažino padaręs nusikaltimus, tačiau jo prisipažinimą vertinti kaip nuoširdų, nebuvo pagrindo. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis žalos visiškai neatlygino.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, vertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog D. A. teistas ne vieną kartą. Nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui (t. 2, b. l. 3–7, 8–17). Nuteistasis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka – ne kartą už smulkias vagystes iš parduotuvių (t. 2, b. l. 18–27). Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti.

Esant nurodytiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Be to, pažymėtina, kad teismas už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Pažymėtina ir tai, jog teismas, nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo. Kolegijos įsitikinimu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio nuteistajam pagrįstumo, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo D. A. valstybės naudai 86,85 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. A. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Dalia KursevičienėKolegijos teisėjai Edita LapinskienėVioleta Miliuvienė