- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-143-1098-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2007 m. kovo 6 d. E. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2007 m. vasario 10 d. 17.30 val. Kėdainiuose, Rasos g. – J. Basanavičiaus g. sankryžoje, vairuodamas automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiuodamas į šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant žaliam signalui nedavė kelio policijos automobiliui su įjungtais specialiais mėlynais ir raudonais žybčiojančiais švyturėliais bei specialiais garso signalais, dėl to su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius. E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 228, 53 punktų reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 5 dalyje, 130² straipsnyje (pastaba), 127 straipsnio 2 dalyje.
Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio (toliau – Institucija) 2007 m. birželio 27 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, E. V. paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda.
Šalies argumentai
E. V. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2007 m. birželio 27 d. nutarimą.
E. V. nurodė, kad policijos pareigūnas važiavo labai dideliu greičiu ir nesugebėjo laiku bei tinkamai įjungti garsinių signalų, kurie, be to, neatitiko techninių reikalavimų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko.
Institucija nurodė, kad E. V. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais. Speciali garso įranga policijos tarnybiniame automobilyje įrengta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, transporto priemonę valdęs pareigūnas turi pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemones su įrengtais specialiais šviesos ir garso signalais. Policijos automobilis važiavo pirmąja eismo juosta, todėl E. V. turėjo galimybę išgirsti įjungtą garsinį signalą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutarimu skundą patenkino ir panaikino Institucijos 2007 m. birželio 27 d. nutarimą bei E. V. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 124 str. 1 d. 2 p., ATPK 250 str. 1 p.).
Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius rašytinius įrodymus, E. V. paaiškinimus, liudytojų Mariaus Vyšniausko, V. S., E. P. parodymus, eismo įvykio vaizdo įrašą, administracinio teisės pažeidimo byloje apklausto liudytojo A. M. parodymus, kitus surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad surinkti įrodymai nepatvirtina E. V. kaltės pažeidus KET 53 ir 228 punktų reikalavimus, sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitų asmenų turtas. Teismas atsižvelgė į KET 53, 227, 228 punktų nuostatas. Teismas pažymėjo, jog E. V. tiek administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad jo vairuojamam taksi automobiliui stovint Rasos g. ir J. Basanavičiaus g. sankryžoje už kito automobilio ir laukiant leidžiamo šviesoforo signalo, jis nematė policijos tarnybinio automobilio specialių šviesos signalų ir negirdėjo šio automobilio specialių garso signalų. E. V. nurodė, kad tuo metu automobilyje tyliai grojo radijo imtuvas, be to, kadangi buvo žiema, automobilio langai buvo uždaryti. Tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus patvirtina administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu apklausto liudytojo A. M., važiavusio E. V. taksi automobilyje, parodymai. Šio liudytojo parodymai iš esmės neprieštarauja ir E. V. paaiškinimams, kad policijos automobilį jis pastebėjęs ir jo garso signalą išgirdęs tik prieš pat susidūrimą, jau įvažiavus į sankryžą. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti E. V. paaiškinimų ir liudytojo A. M. parodymų objektyvumu ir teisingumu. Pabrėžė, kad išvadų negrindžia liudytojo E. P., ėjusio link Rasos g. ir J. Basanavičiaus g. sankryžos, parodymais, kad policijos tarnybinio automobilio garso signalas jam buvo gerai girdimas. Vertindamas tokius liudytojo parodymus, teismas atsižvelgė į liudytojo V. S. parodymus apie specialiosios įrangos skleidžiamų skirtingų signalų variantų garso bangų sklidimo ir girdimumo skirtingose erdvėse ypatumus, dėl ko A. M. ir E. V. skirtingu laiku išgirdo specialųjį signalą. Teismas nustatė, kad ant M. Vyšniausko valdyto Kėdainių rajono policijos komisariato tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. BBR 055, buvo sumontuota iš uždarosios akcinės bendrovės „AVG Iksada“ įsigyta specialių šviesos ir garso signalų įranga. Garso įranga AS-32 turi trijų tipų garsinius signalus. Šie duomenys neprieštarauja pateiktiems E. V. paaiškinimams ir liudytojo V. S. parodymams apie policijos tarnybinio automobilio garso signalus ir jų sklidimo erdvėje ypatumus. Remdamasis liudytojo M. Vyšniausko, vairavusio policijos automobilį, parodymais, teismas padarė išvadą, kad jis važiavo su įjungtu tarnybiniame automobilyje sumontuotos įrangos garsiniu signalu, tačiau garsinį signalą parinko savo nuožiūra, negalėjo nurodyti jo pavadinimo pagal pateiktos įrangos techninės dokumentacijos duomenis, paaiškindamas, kad jis nėra gavęs jokių nurodymų apie skirtingų garso signalų naudojimą atsižvelgiant į eismo sąlygas. Teismas konstatavo, kad surinkti duomenys nepatvirtina, jog policijos tarnybinis automobilis J. Basanavičiaus g., artėdamas prie sankryžos su Rasos g., važiavo su tokiu įjungtu garso signalu, kuris dėl garso įrangos skleidžiamų garso bangų sklidimo erdvėje savybių būtų buvęs girdimas Rasos g. stovėjusiame E. V. taksi automobilyje, laukiančiame leidžiamo šviesoforo signalo, ir būtų leidęs vairuotojui daryti išvadą, jog J. Basanavičiaus g. link jo atvažiuoja specialioji transporto priemonė, kurią administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas atidus ir elgdamasis atsargiai bei vykdydamas KET 228 punkto reikalavimus, privalo praleisti. Taigi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog E. V. 2007 m. vasario 10 d. apie 17.30 val., degant leidžiamam šviesoforo signalui įvažiuodamas į Kėdainiuose esančią Rasos g. ir J. Basanavičiaus g. sankryžą, pažeidė KET 53 ir 228 punktų reikalavimus ir įvykdė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, Institucijos 2007 m. birželio 27 d. nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
II.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2007 m. birželio 27 d. nutarimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Prie E. V. skundo pridėta schema nėra pateikta eksperto. Schemoje nurodyta policijos automobilio garsinio signalo sklaida ore ir girdimumo efektas nėra apibrėžti nei policijos automobilyje įrengtos garso įrangos AS-320 (o ne AS-32, kaip nurodė teismas) naudojimo instrukcijoje, nei Lietuvos standarte LST 1299:2004 ,,Specialiųjų tarnybų transporto priemonės. Dažymas, skiriamieji ženklai, specialieji šviesos ir garso signalai. Techniniai reikalavimai“ (toliau – Standartas).
2. Nei Standarte, nei Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos tarnybos 1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 29 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 5-V-580 redakcija) patvirtintoje Specialiųjų šviesos ir garso signalų įrengimo bei naudojimo kelių transporto priemonėse instrukcijoje (toliau – Instrukcija) nėra imperatyviai nustatyta, koks specialaus garsinio signalo tonas turi būti naudojamas. Garso įrangos AS-320 naudojimo instrukcijoje pateikti signalinių tonų garso dažniai atitinka Standarto 2.4.1.2 punkte keliamus pagrindinių garso signalų dažnių reikalavimus.
3. Teismas neteisingai konstatavo, kad policijos specialiuosius garso signalus E. V. ir liudytojas E. P., ėjęs link sankryžos, išgirdo skirtingu laiku. Liudytojas A. M., buvęs su E. V. automobilyje, negalėjo skirtingu laiku išgirsti garsinio signalo. Policijos automobilis gatve važiavo vienas, laisva pirma eismo juosta, ties sankryža jokių kitų transporto priemonių nebuvo.
4. Siekiant užtikrinti saugų eismą keliuose, iš kitų transporto priemonių vairuotojų reikalaujama, jog jie, išgirdę artėjančias su įjungtais šviesos ir garso signalais specialiąsias transporto priemones, į jas reaguotų KET nustatyta tvarka. E. V. neįvykdė KET 228 punkto reikalavimo. Neaišku, dėl kokių motyvų teismas atmetė liudytojų E. P. ir M. Vyšniausko parodymus.
5. Teismas nenustatė, kad policijos tarnybiniame automobilyje buvo sumontuota ir naudojama specialių šviesos ir garso signalų įranga, neatitinkanti Standarto keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
E. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
E. V. nurodo, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog policijos pareigūnas važiavo labai dideliu greičiu ir nesugebėjo laiku bei tinkamai įjungti garsinių signalų, kurie, be to, neatitiko techninių reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nustatęs (padaręs išvadą), kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Kolegija pažymi, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi administracinio teisės pažeidimo sudėties būtina dalis – tariamai padariusio nusižengimą asmens kaltė – tyčinis arba neatsargus veikimas. ATPK 10 straipsnis nustato, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. ATPK 11 straipsnis numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Šiose teisės normose pateiktos aplinkybės (kurios leidžia spręsti apie tariamai nusižengusio asmens kaltės vienos ar kitos formos buvimą) yra kiekvienos administracinio teisės pažeidimo bylos aiškintinos aplinkybės, kurios nustatytinos pagal ATPK nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles. Taigi nagrinėjamai bylai yra aktualus byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimas.
Patikrinusi bylą apelianto nurodytų argumentų pagrįstumo aspektu, kolegija konstatuoja, kad pagal ATPK 297 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas yra laikomas pagrįstu, kai yra išaiškintos (nustatytos) faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kolegija pažymi, kad bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 str.). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos, kolegijos manymu, pakankamai argumentuotai ir detaliai aptarus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Šitie (teismo išvardinti) įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.