Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Donato Vansevičiaus ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Linai Meškauskienei, atsakovo atstovei Sigitai Savickienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos E. G. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2011-12-30 sprendimą Nr. (11.1)I-7960, VSDFV Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2011-10-24 sprendimą Nr. 6-13-2858, 2011-10-24 sprendimą Nr. 6-13-2859 ir 2010-24 sprendimą Nr. 6-13-2860. Taip pat prašo priteisti visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas (žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas).

Paaiškina, kad skundžiamais sprendimais nustatyta pareiškėjos motinystės pašalpos permoka, motyvuojant tuo, kad pareiškėja motinystės pašalpos gavimo laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-09, nuo 2009-03-10 iki 2009-03-23, nuo 2009-04-01 iki 2009-06-30, nuo 2009-07-01 iki 2009-09-30 ir nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-05-31 atsirado motinystės (tėvystės) pašalpos permoka, iš viso 29 898,68 Lt. Analogiškas ginčas jau buvo sprendžiamas teisme ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2011-08-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-146-2626-11 panaikino VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus. Teismas padarė išvadą, kad anksčiau priimtuose pareiškėjos permokų išieškojimo sprendimuose nėra jokių objektyviais duomenimis (faktais) pagrįstų argumentų, kad pašalpos permokos susidarė (jei jos iš tikrųjų susidarė) dėl pareiškėjos kaltės ir dėl to atsirado pagrindas taikyti pareiškėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Skundžiamuose sprendimuose taip pat nėra nurodyta objektyviais duomenimis (faktais) pagrįstų argumentų, kodėl susidarė pašalpos permokos (jei jos iš tikrųjų susidarė). Pareiškėja remiasi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Ligos ir motinystės įstatymas) 5 straipsnio 5 dalimi, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai) 41 straipsniu ir aiškina, kad asmenims motinystės pašalpa mokama, jeigu jie šios pašalpos gavimo laikotarpiu neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Asmenys laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA, priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ligos ir motinystės įstatymo 21 straipsnio 4 dalis, Nuostatų 48¹ straipsnis nustato, kad jeigu apdraustasis asmuo, kuris buvo ir yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės pašalpą, jam mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Tai reiškia, kad motinystės pašalpos dydis siejamas su pašalpos gavėjo pajamų gavimu atitinkamos pašalpos gavimo laikotarpiu atitinkamą pašalpos mokėjimo mėnesį. Pareiškėja laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-23, t. y. motinystės pašalpos gavimo laikotarpiu, neturėjo jokių pajamų. Pirmąsias draudžiamąsias pajamas 2009 metais iš individualios veiklos pareiškėja gavo tik 2009-06-18 pagal 2009-04-21 sąskaitą, t. y. pasibaigus pareiškėjos nėštumo ir gimdymo, atitinkamai motinystės pašalpos mokėjimo, laikotarpiui. Tuo tarpu ir VSDFV Vilniaus skyrius, ir VSDFV visas pareiškėjos 2009 metais gautas pajamas išdėstė 2009 m. ketvirčiais, po to jas dar išskaidė mėnesiais, motyvuodami, kad pareiškėjos vieno mėnesio draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-23 buvo didesnės nei minimali mėnesinė alga, dėl to 2011-10-24 priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus Nr. 6-13-2858 ir Nr. 6-13-2859. VSDFV Vilniaus skyrius 2011-10-24 sprendime Nr. 6-13-2860 nurodė, kad pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu nuo 2009-03-24 iki 2010-05-31 susidarė 16 684, 66 Lt ir priskaičiuotų mokesčių permoka dėl draudžiamųjų pajamų, pareiškėjos esą turėtų per visą 2009 metų motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo laikotarpį. Šiame sprendime pareiškėjos 2009 metais gautos pajamos visiškai nepagrįstai ir neteisėtai priskirtos atitinkamiems ketvirčiams, nepriklausomai nuo draudžiamų pajamų gavimo datos. Pareiškėja gavo pajamas, pripažintinas draudžiamosiomis pajamomis, 2009-06-18, 2009-07-09, 2009-08-31, 2009-12-10. Todėl, apskaičiuojant ir mokant pareiškėjai motinystės (nėštumo ir gimdymo) ir motinystės (tėvystės) pašalpą už 2009 metų sausio–gegužės, rugsėjo–lapkričio mėnesius, neturėjo būti atsižvelgta į jos 2009 metais gautas pajamas, nes šiais mėnesiais ji pajamų neturėjo. Apskaičiuojant birželio, liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėnesio pašalpas, jos 2009-06-18, 2009-07-09, 2009-08-31, 2009-12-10 gautos pajamos galėjo būti priskirtos draudžiamosioms pajamoms tik pagal Ligos ir motinystės įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18¹, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnyje pateiktą skaičiuoklę ir tik gauta suma, atsižvelgiant į visas aplinkybes, galėjo būti mažinama atitinkamo mėnesio, kurį gautos pajamos, motinystės (Tėvystės) pašalpa. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Ir Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalis, ir Nuostatų 41 straipsnis teisę į pašalpą (jos ribojimą) sieja su pajamų neturėjimu (turėjimu) pašalpos gavimu laikotarpiu. Ginčijamuose sprendimuose nurodyti argumentai, kad pajamų gavimo momentas gali būti perkeltas vadovaujantis Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintais Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatais (toliau – Registro nuostatai), yra nepagrįsti. VSDFV priimdama sprendimą vadovavosi Registro nuostatų 25.11 punktu, tačiau Registro nuostatų 25.11 punkto nuostatos buvo priimtos ir įsigaliojo 2009-05-20 ir jos nustatė atitinkamo dydžio socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolę savarankiškai dirbantiems asmenims, priklausomai nuo jų gautų draudžiamųjų pajamų per atitinkamą ketvirtį, tačiau nenustatė teisės valstybės institucijoms šias draudžiamąsias pajamas paskirstyti kiekvienam atitinkamų metų mėnesiui ir jas paskirsčius tokiu būdu perskaičiuoti asmens gautinas (gautas) socialinio draudimo išmokas. Teisė teritorinei registro tvarkymo įstaigai savarankiškai dirbančių asmenų praėjusių metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos, ir jų sumokėtų įmokų metinę sumą išdėstyti mėnesiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms, buvo nustatyta tik Vyriausybės 2010-02-10 nutarimu Nr. 125, kuris įsigaliojo 2010-02-10, t. y. po to, kai pasibaigė pareiškėjos motinystės (tėvystės) atostogos. Todėl šis Vyriausybės nutarimas negalėjo įtakoti pareiškėjai paskirtų ir 2009 metais išmokėtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydžio. Jokie pareiškėjos konkretų mėnesį gautų pajamų paskirstymai ir (ar) išdalinimai apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nepakeičia pajamų gavimo (pripažinimo) momento, su kuriuo minėti teisės aktai sieja pareiškėjos teisę į motinystės išmokas. Sprendimai, kuriais pareiškėjos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiuotos pagal jau po šių išmokų išmokėjimo priimtus teisės aktus, pažeidžia konstitucinius įstatymo negaliojimo atgal, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principus.

Paaiškina, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Ligos ir motinystės įstatymas, Nuostatai. Remiasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusia iki 2009-12-31) 2 straipsnio 8 dalies, 7 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 4 dalies, 5 dalies, 10 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatomis, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647, 39 punkto, 33 punkto nuostatomis, Registro nuostatų 25.11 punktu (redakcija, galiojusia iki 2009-12-31), Ligos ir motinystės įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 21 straipsnio 4 dalimi, Nuostatų 41 punktu, 48¹punktu. Paaiškina, kad Mokesčių mokėtojų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004-09-30 nutarimu Nr. 1225, 24.3 punktas nustato, kad duomenys apie asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, veiklos pradžią ir pabaigą tvarkomi Mokesčių mokėtojų registre. Pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis, pareiškėja E. G. individualią veiklą vykdo nuo 2004-11-08 iki šiol. Pareiškėja 2008-11-04, 2009-03-10 ir 2009-03-24 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymais skirti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-12-02 sprendimu Nr. 6-24-33351 „Dėl E. G. teisės į motinystės pašalpą“ E. G. paskirta motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2008-11-04 iki 2009-03-09, o 2009-04-10 sprendimu Nr. 6-24-7853 „Dėl E. G. teisės į motinystės pašalpą“ – motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2009-03-10 iki 2009-03-23. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-05-06 sprendimu Nr. 6-24-9578 „Dėl E. G. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ pareiškėjai paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-03-24 iki 2011-01-20. VSDFV Vilniaus skyrius 2009-12-03 raštu Nr. (10.4)3-87581 informavo pareiškėją, kad jai deklaravus individualios veiklos pajamas už 2009-2011 metus ir VSDFV Vilniaus skyriui nustačius, kad nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų metu pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, bus peržiūrėti sprendimai skirti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, susidariusios šių pašalpų permokos turės būti grąžintos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą arba bus išieškotos iš pareiškėjai mokamų pašalpų. VSDFV Vilniaus skyrius 2010-05-01 programiniu būdu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavo duomenis apie E. G. deklaruotą pajamų sumą ir privalomas sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už individualios veiklos vykdymo laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 (deklaruota pajamų suma – 38 665,14 Lt; suma, nuo kurios apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos – 38 665,14 Lt). Pareiškėjos pajamų suma, nuo kurios apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vadovaujantis Registro nuostatų 25.11 punktu, Registro duomenų bazėje išdėstyta ketvirčiais proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui (Mokesčių mokėtojų registro duomenimis), todėl 2009 m. I ketvirčiui tenka 9 533,90 Lt individualios veiklos pajamų, t. y. po 3 177,97 Lt (9533,90 Lt : 3 mėn.) už mėnesį, 2009 m. II ketvirčiui – 9 639,80 Lt individualios veiklos pajamų, t. y. po 3 213,27 Lt (9639,80 Lt : 3 mėn.) už mėnesį, 2009 m. III ketvirčiui – 9 745,70 Lt individualios veiklos pajamų, t. y. po 3 248,57 Lt (9745,70 Lt : 3 mėn.) už mėnesį, 2009 m. IV ketvirčiui – 9 745,74 Lt individualios veiklos pajamų, t. y. po 3 248,58 Lt (9745,74 Lt : 3 mėn.) už mėnesį. Nuo šių sumų sumokėtos sumažinto tarifo VSD įmokos, todėl vieno mėnesio draudžiamosiomis pajamomis laikoma 1 115,15 Lt (3 177,97 Lt x 0,3509) 2009 m. I ketvirtį, 1 127,54 Lt (3 213,27 Lt x 0,3509) 2009 m. II ketvirtį, 1 139,92 Lt (3 248,57 Lt x 0,3509) 2009 m. III ketvirtį ir 1 139,93 Lt (3 248,58 Lt x 0,3509) 2009 m. IV ketvirtį. Vieno mėnesio draudžiamųjų pajamų suma (1 115,15 Lt, 1 127,54 Lt, 1 139,92 Lt ir 1 139,93 Lt) didesnė nei minimali mėnesinė alga, todėl laikoma, kad draudžiamųjų pajamų pareiškėja turėjo visą mėnesį. Pagal Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalį ir Nuostatų 41 ir 44 punktus, motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-23 jai neturėjo būti mokama, o už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2009-03-24 iki 2009-12-01 turėjo būti mokama motinystės (tėvystės) pašalpos dalis. Įvertinus pareiškėjos draudžiamąsias pajamas pagal Registro duomenis turėtas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikotarpiais, VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-06-18 sprendimu Nr. 6-13-503 nustatyta 1 1107,39 Lt motinystės pašalpos permoka už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-03-09, 2010-06-19 sprendimu Nr. 6-13-516 – 2 106,63 Lt motinystės pašalpos permoka už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2009-03-10 iki 2009-03-23, o 2010-06-22 sprendimu Nr. 6-13-548 – 16 684,66 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos permoka už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2009-03-24 iki 2010-05-31. Šiuos sprendimus pareiškėja skundė VSDFV, kuri Vilniaus skyriaus sprendimus paliko nepakeistus. Pareiškėja skundėsi teismui. LVAT pareiškėjos pateiktą apeliacinį skundą patenkino iš dalies – pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimus. Sprendimus teismas panaikino, jų turinio trūkumus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme pripažindamas esminiais ir konstatuodamas, kad dėl to šie sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į LVAT nutartyje nurodytus trūkumus, priėmė pareiškėjos 2012-01-19 skunde ginčijamus 2011-10-24 sprendimus Nr. 6-13-2858 ir Nr. 6-13-2859, kuriais pareiškėjai nustatė motinystės pašalpos permoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-09 ir nuo 2009-03-10 iki 2009-03-23, ir sprendimą Nr. 6-13-2860, kuriuo pareiškėjai nustatė motinystės (tėvystės) pašalpos permoką vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-03-24 iki 2010-05-31. Šie VSDFV Vilniaus skyriaus priimti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų permokų nustatymo sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, taikomus individualiam administraciniam aktui. VSDFV Vilniaus skyrius nuosekliai laikėsi teisės aktų reikalavimų ir pagrįstai pareiškėjos deklaruotą 2009 metų pajamų sumą išdėstė ketvirčiais proporcingai pareiškėjos veiklos vykdymo laikotarpiui (Mokesčių mokėtojų registro duomenimis) ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms. VSDFV Vilniaus skyrius neturi teisės plečiamai aiškinti teisės normas ir pats savavališkai nustatinėti savarankiškai dirbančių asmenų veiklos vykdymo laikotarpius. Duomenys apie asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, veiklos pradžią ir pabaigą tvarkomi Mokesčių mokėtojų registre (Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 24.3 punktas). Mokesčių mokėtojų registro tvarkymo įstaigos yra Valstybinė mokesčių inspekcija ir apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos (Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 7 punktas), kurios teikia VSDFV ir jos teritoriniams skyriams informaciją apie įregistruotus ir išregistruotus draudėjus (Taisyklių 18 punktas.). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Registre. Pareiškėjai deklaravus individualios veiklos pajamas už 2009 metus, pagal Registro duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėja motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikotarpiais turėjo draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo juos naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

VSDFV Vilniaus skyrius 2011-10-24 sprendime Nr. 6-13-2860 „Dėl E. G. motinystės (tėvystės) pašalpos permokos nustatymo“ nustatė 16 684,66 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, 3 484,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 1 393,73 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų permoką už laikotarpį nuo 2009-03-24 iki 2010-05-31. Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpos bylos Nr. 948054 dokumentus ir vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punktu ir 21 straipsnio 4 dalimi (redakcija, galiojusia nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31), Nuostatų 44 ir 48¹ punktais (redakcija, galiojusia iki 2011-04-16) ir Registro nuostatų 25.11 punktu. Sprendime nurodyta, kad permoka susidarė dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, E. G. 2010 metais deklaravus 2009 metų individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, buvo nustatyta, kad apdraustoji motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų. Apdraustoji kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 turėjo po 3 177,97 Lt draudžiamųjų pajamų, laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-06-30 turėjo po 3 213,27 Lt draudžiamųjų pajamų, laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-09-30 turėjo po 3248,57 Lt ir laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31 turėjo po 3 248,58 Lt draudžiamųjų pajamų. Įvertinus draudžiamųjų pajamų pasikeitimą nustačius motinystės pašalpos permoką ir atsižvelgiant į draudžiamąsias pajamas, turėtas motinystės (tėvystės) pašalpos gavimo laikotarpiu VSDF Vilniaus skyriuje perskaičiuota pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpa ir nustatyta šios pašalpos permoka (b. l. 9, 89).

Pareiškėja pati pripažįsta gavusi draudžiamų pajamų 2009 metais, o ginčą kelia tik dėl to, kad, pareiškėjos nuomone, atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai nustatė kiekvieno 2009 metų mėnesio pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, nes realiai pareiškėja 2009 metais pajamų pirmą kartą gavo tik 2009-06-18 pagal 2009-04-21 sąskaitą, o tai reiškia, kad motinystės pašalpos (nėštumo ir gimdymo) laikotarpiu iki 2009-03-23 ji draudžiamųjų pajamų neturėjo. Draudžiamąsias pajamas gavo tik motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo laikotarpiu, kuris prasidėjo 2009-03-24, t. y. 2009-06-18, 2009-07-09, 2009-08-31 ir 2009-12-10. Todėl, pareiškėjos nuomone, apskaičiuojant ir mokant pareiškėjai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą už 2009 metų sausio–gegužės, rugsėjo–lapkričio mėnesius, neturėjo būti atsižvelgta į jos 2009 metais gautas pajamas, nes šiais laikotarpiais ji pajamų neturėjo. O apskaičiuojant birželio, liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėnesio motinystės (tėvystės) pašalpas, pareiškėjos 2009-06-18, 2009-07-09, 2009-08-31, 2009-12-10 gautos pajamos galėjo būti priskirtos draudžiamosioms pajamoms tik pagal Ligos ir motinystės įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18¹, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnyje pateiktą skaičiuoklę ir tik gauta suma, atsižvelgiant į visas aplinkybes, galėjo būti mažinama atitinkamo mėnesio, kurį gautos pajamos, motinystės pašalpa. Pareiškėjos nurodyti argumentai dėl pajamų gavimo laikotarpių apskaičiavimo iš dalies yra pagrįsti.

Nuostatų 48¹ punkto redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-17, buvo nustatyta, kad, kai apdraustasis asmuo, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą (kai mokamos dvi pašalpos, – bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas apskaičiuotos pašalpos (šių pašalpų bendros sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Šiuo atveju į draudžiamąsias pajamas neįskaitomos apskaičiuotos motinystės, motinystės (tėvystės) ir tėvystės pašalpos. Nuostatų 48¹ punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2009-04-17, nustatyta, kad, kai apdraustas asmuo, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurios yra mažesnės už motinystės (tėvystės) pašalpą (kai mokamos dvi pašalpos, – už bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas apskaičiuotos pašalpos (šių pašalpų bendros sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Šiuo atveju į draudžiamąsias pajamas neįskaitomos apskaičiuotos motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos. Draudžiamosios pajamos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18¹, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnį. Nuostatų 48¹ punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2010-01-01, nustatyta, kad, kai apdraustasis asmuo, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, turi draudžiamųjų pajamų, kurios yra mažesnės už motinystės (tėvystės) pašalpą (kai mokamos dvi pašalpos, – už bendrą šių pašalpų sumą), jam mokamas apskaičiuotos pašalpos (šių pašalpų bendros sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Šiuo atveju į draudžiamąsias pajamas neįskaitomos apskaičiuotos motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos. Mokant pašalpas šių Nuostatų 3.1–3.3 punktuose nurodytiems asmenims (t. y. ir savarankiškai dirbantiems asmenims, išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia veikla, turėdami verslo liudijimą), laikoma, kad draudžiamųjų pajamų jie turėjo visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Draudžiamosios pajamos nustatomos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18¹, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnį. Nuostatų 55¹ punkto 3 dalyje (redakcijoje, galiojančioje nuo 2009-04-17) nustatyta, kad, jeigu priskaičiuotos draudžiamosios pajamos didesnės už paskirtąją motinytės (tėvystės) pašalpą (bendrą pašalpų sumą), ši pašalpa nemokama. Taigi Nuostatuose, specialiame teisės akte, reglamentuojančiame ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų apskaičiavimą, kalbama apie tą mėnesį, kai savarankiškai dirbantis asmuo gavo draudžiamųjų pajamų, ir kaip tą mėnesį koreguojamas pašalpos dydis ir nieko nenurodoma apie pajamų išdėstymą metais, ketvirčiais ar mėnesiais.

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 18¹, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2009-03-05) 4 dalyje nustatyta, savarankiškai dirbančių asmenų draudžiamosiomis pajamomis laikomos pajamos, nuo kurių 2009 ir 2010 metais įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos ir kurios apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta pajamų suma dauginama iš dydžio, kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažintą ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomą savarankiškai dirbančių asmenų gautoms pajamoms, dalijant iš tų metų bendrojo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų tarifo, nustatyto savarankiškai dirbantiems asmenims.

Taigi motinystės pašalpa, mokama nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, pagal Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punktą neskiriama, jeigu apdraustasis turi draudžiamųjų pajamų, o motinystės (tėvystės) pašalpa, mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, nemokama, jeigu apdraustasis turi draudžiamųjų pajamų, didesnių už motinystės (tėvystės) pašalpą arba joms lygių. Teisė į pašalpą siejama ne tik su pajamų gavimo momentu, bet ir su veiklos vykdymo laikotarpiu. Minėta, kad aptariamu laikotarpiu nebuvo jokios galimybės įforminti veiklos vykdymo sustabdymą, todėl teismas daro išvadą, kad VSDFV įstaigos privalo nustatyti faktiškai buvusias aplinkybes, t. y. už kokią veiklą (kokiu laikotarpiu vykdytą) asmuo gavo pajamų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai pildant 2009-03-10 prašymą (b. l. 34-35), 2009-03-24 prašymą (b. l. 36-37), prašymo blanke, kuris patvirtintas VSDFV direktoriaus 2007-12-18 įsakymu Nr. V-654, nėra užduodami jokie klausimai dėl individualios veiklos vykdymo ir tuo klausimu nėra jokių įspėjimų, kai tuo tarpu kitiems atvejams yra įspėjimai ir papildomi klausimai. Blanke nurodyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai, kuriuose taip pat nėra aiškių ir nedviprasmiškų nuostatų dėl individualios veiklos pajamų apskaičiavimo.

VSDFV Vilniaus skyrius sprendimus dėl pašalpos permokos priėmė, remdamasis Registro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis apie pareiškėjos deklaruotas pajamas už 2009 metus. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) patvirtintos formos metinėse pajamų deklaracijose nėra numatytas pajamų išdėstymas, kuriais būtent mokestinių metų laikotarpiais (ketvirčiais, mėnesiais) yra gautos draudžiamosios pajamos, o deklaruojamos visos atitinkamais mokestiniais metais apmokestinamosios pajamos. Remdamasis tuo ir aiškindamas, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, draudžiamosiomis pajamomis yra laikomos pajamos, gautos už veiklos laikotarpį, visas pareiškėjos 2009 metais gautas pajamas atsakovas išskirstė ketvirčiais, o po to dar ir mėnesiais (motinystės pašalpos pareiškėjai buvo apskaičiuotos už mėnesį, o ne už ketvirtį, b. l. 43, 46-47). Tačiau, visuose nurodytuose teisės aktuose niekur nėra aiškios nuostatos, kad individualios veiklos pajamos, VMI skaičiuojamos už metus, apskaičiuojant motinystės pašalpas turi būti išskaidytos mėnesiais, po lygiai už visus metus, nepriklausomai nuo to, už kokią realiai atliktą veiklą tos pajamos yra gautos, ar kada tos pajamos gautos.

Pareiškėja ginčija jos 2009 metų pajamų išskirstymą mėnesiais. Atsakovo atstovė teisme negalėjo nurodyti teisės akto, tiesiogiai leidžiančio visas metų pajamas išskirstyti mėnesiais, tačiau VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepime yra paaiškinama loginė tokio sprendimo seka – remiamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi (nustato, kad savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį), 10 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 33 punktu, 39 punktu, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.11 punktu. Taip pat Ligos ir motinystės įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 21 straipsnio 4 dalimi, Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 24.3 punktu, Nuostatų 48¹ punktu. Kadangi Registro nuostatų 25.11 punktas pajamas ir įmokas numato išdėstyti ketvirčiais, proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui, atsakovas pirmiausiai pajamas išdėsto ketvirčiais, o po to jau mėnesiais, kaip jau minėta, nenurodydamas motyvų ir argumentų. Atitinkamai pagal kiekvieną mėnesį tokiu būdu apskaičiuotas gautas pajamas apskaičiuoja permokas. Socialinio draudimo išmokos negali būti ribojamos VSDFV įstaigų sprendimais juose sistemiškai aiškinant įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, nes įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimas nepriklauso VSDFV įstaigų kompetencijai. Taikant pašalpų ribojimą turi būti taikoma konkreti ir aiški teisės norma, kuri tiesiogiai leidžia tokiais atvejais atsižvelgti į per metus gautas pajamas, leidžia jas išdėstyti mėnesiais, kai motinystės pašalpos mokamos kas mėnesį (jos gali būti mokamos ir ketvirčiais), ir šias pašalpas riboti ar jų nemokėti būtent aiškiai teisės akte nustatytomis sąlygomis.

Atsakovas visas pareiškėjos 2009 metų pajamas išskirstė ketvirčiais ir mėnesiais, Registro duomenis vertindamas formaliai, neatsižvelgęs į turimus įrodymus dėl pareiškėjos pajamų gavimo konkrečiais 2009 metų mėnesiais ir netgi neatsižvelgęs į pajamų gavimo ketvirčius, nes I-ą 2009 metų ketvirtį realiai pajamų pareiškėja negavo, o Registro nuostatų 25.11 punktas įpareigoja savarankiškai dirbančius asmenis pateikti teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenis apie per kalendorinį ketvirtį apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir įmokų sumas. Taigi vienintelis teisės aktas, kuris gali būti pagrindas riboti pašalpas, nenumatė ginčo santykių metu, kad individualios veiklos pajamos gali būti išdalinamos mėnesiais už visus metus nepriklausomai nuo pajamų gavimo laikotarpio. Kiti atsakovo nurodyti teisės aktai reglamentuoja kitus teisinius santykius (Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, mokesčius reglamentuojantys teisės aktai), todėl ribojant motinystės pašalpas tiesiogiai negali būti taikomi. Atsakovas sprendimą dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos permokos priėmė, nekreipdamas dėmesio į turimus objektyvius duomenis, kada būtent ir kokio būtent dydžio draudžiamąsias pajamas gavo pareiškėja, ir netgi nepaisydamas Registro nuostatų 25.11 punkto nuostatų. Atsakovas savo išvadų apie 2009 metų I ketvirtį pareiškėjos gautas konkrečias draudžiamųjų pajamų sumas nepagrindė nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis. Remiantis pareiškėjos banko išrašais matyti, kad pirmą kartą 2009 metais pajamų pareiškėja gavo 2009-06-18, t. y. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo laikotarpiu ir per II-ąjį 2009 metų ketvirtį, už kurį ir privalėjo teikti duomenis Registrui, t. y. ji negalėjo teikti jokių duomenų Registrui už I-ą ketvirtį, nes dar nebuvo gavusi pajamų, ir nėra duomenų, kad galėjo žinoti, jog tokių pajamų gaus (sąskaita išrašyta tik 2009 metų balandžio mėnesį). Atitinkamai dėl to negali būti teisinga atsakovo išvada, kad pajamų pareiškėja gavo ir motinystės pašalpos, mokamas nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, metu, t. y. 2009 metų I ketvirtį. LVAT, aiškindamas Ligos ir motinystės įstatymo nuostatų taikymą skiriant motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas savarankiškai dirbančiam asmeniui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka metinėje pajamų deklaracijoje deklaruoja praėjusiais metais gautas pajamas, yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl šių pašalpų skyrimo ir išmokėjimo bei nustatant, ar asmuo atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, turi būti vertinamas susiklosčiusių teisinių santykių turinys, o ne formali jų išraiška (žr. LVAT 2011-08-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2390/201, 2011-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2657/2011). Taigi atsakovas turėjo Registro duomenis vertinti visos turimos informacijos (tyrėjų sąskaitų ir pareiškėjos banko išrašų) kontekste bei atsižvelgiant į Registro nuostatų 25.11 punkto reikalavimus, kuriuos atsakovas taikė aiškindamas plečiamai, kas šiuo atveju viešojo administravimo subjektui nėra leidžiama.

Dėl to atsakovo 2011-10-24 sprendimai Nr. 6-13-2858 ir Nr. 6-13-2859, kuriuose nustatytos pareiškėjos motinystės pašalpos, mokamos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, permokos, negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl naikintini.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-10-24 sprendimas Nr. 6-13-2860 taip pat negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu dėl jau nurodytų priežasčių (pareiškėjos visų 2009 metų pajamų išskirstymo mėnesiais, o pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, pajamos ir socialinio draudimo įmokos galėjo būti išskirstytos tik ketvirčiais ir atsižvelgiant į pajamų gavimo datą), o taip pat ir dėl to, kad neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualiam aktui keliamų reikalavimų aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Šiuo sprendimu nustatyta motinystės (tėvystės) pašalpos permoka laikotarpiu nuo 2009-03-24 iki 2010-05-31. Sprendime nurodyta, kad permoka nustatyta remiantis Registro duomenimis, pareiškėjai 2010 metais deklaravus 2009 metų pajamas, ir apskaičiavus kiekvieno 2009 metų mėnesio pareiškėjos turėtas draudžiamąsias pajamas. Sprendime nenurodyta, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis nustatyta pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpos permoka 2010 metais. Nenurodyta, nei kokias, nei kada ir kiek draudžiamųjų pajamų pareiškėja gavo 2010 metais. Draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-05-23 negalėjo būti grindžiamos pareiškėjos 2009 metų pajamomis. Kadangi sprendime atsakovas nurodė bendrą motinystės (tėvystės) pašalpos permokos sumą, atskirai neišskirdamas 2009 metų permokos ir 2010 metų permokos, neįmanoma nustatyti pareiškėjos 2009 metų motinystės pašalpos permokos ir tuo pačiu patikrinti jos apskaičiavimo teisingumą, o tuo pačiu neįmanoma patikrinti, ir kokiu pagrindu susidarė 2010 metais permoka. Individualiame administraciniame akte faktinės aplinkybės ir jų vertinimo pagrindimas teisės aktų nuostatomis turi būti aiškūs asmeniui, dėl kurio aktas priimtas, be jokių kitų papildomų paaiškinimų ar institucijoje turimų paskaičiavimų, kurie asmeniui nėra žinomi ir nėra pateikiami kaip šio akto priedai.

Dėl nurodytų priežasčių naikintinas ir VSDFV 2011-12-30 sprendimas Nr. (11.1)I-7960, nes pareiškėja Vilniaus skyriaus sprendimus skundė 2011-11-29 skundu VSDFV (b. l. 99-101), išdėstė skunde faktines aplinkybes ir teisės aktus, kurie, jos manymu, taikytini. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors VSDFV pareiškėjos skundą atmetė, tačiau ginčo atsakyme nurodė, kad pagal Registro nuostatų (Vyriausybės 2007-04-25 nutarimas Nr. 435) 25.11 punkto antrą pastraipą 2009 metais gautų pajamų metinė suma turėjo būti išdėstoma ketvirčiais, o ne mėnesiais. Teismas daro išvadą, kad ne metinė suma, nurodyta deklaracijoje VMI, turi būti išdėstyta ketvirčiais, bet per ketvirtį gauta suma turi būti apskaičiuojama kaip gauta būtent tą ketvirtį, ir atitinkamai pagal tai apskaičiuojama pašalpos permoka, nes ketvirčiais apskaičiuojamos ir socialinio draudimo įmokos nuo individualios veiklos pajamų. Šiame atsakyme nurodoma, kad pareiškėja už 2009 metais gautas visas pajamas sumokėjo socialinio draudimo įmokas už visus metus. Tačiau, kaip minėta, realiai pareiškėja pajamas gavo tik 2009 metų birželio mėnesį, o teisės aktai, kurie reglamentuoja ginčo pašalpų mokėjimą, pašalpų ribojimą sieja su realiai gautomis pajamomis ir realiu veiklos vykdymo laikotarpiu (nes pareiškėjai nebuvo teisės aktuose nustatytos galimybės laikinai individualią veiklą sustabdyti).

Šiuo atveju pareiškėja ir pati neginčija, kad ginčo pašalpos jai buvo permokėtos, tačiau permokos turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant į pajamų gavimo laikotarpius ir realius veiklos vykdymo laikotarpius. Iš pareiškėjos gali būti pareikalauta pateikti įrodymus, už kokiomis datomis teiktas paslaugas išrašytos 2009-04-21, 2009-06-11, 2009-07-16, 2009-11-03 tyrėjo sąskaitos (atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), pagal kurias pareiškėja atitinkamais 2009 metų laikotarpiais gavo pajamų.

Pareiškėja skunde prašė priteisti turėtas, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Skunde nurodė, kad atstovavimo išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą pateiks vėliau. Iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pareiškėja nepateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Todėl atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas pateikus tokius įrodymus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka, kartu išsprendžiant ir dėl kitų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 44 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos E. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-10-24 sprendimą Nr. 6-13-2858, 2011-10-24 sprendimą Nr. 6-13-2859 ir 2010-24 sprendimą Nr. 6-13-2860, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-12-30 sprendimą Nr. (11.1)I-7960.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.