Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jalinausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, gynėjams advokatams Mečislovui Norvaišai, Vladui Dičpetriui, kaltinamajam J. N., teismo psichiatrams ekspertams Sigitui Simanauskui, Ramunei Drazdauskienei, teismo medicinos ekspertui Ž.Mėgelaičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Alytaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pensininkas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, įtariamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 99 str., 24 str. 6 d. 99 str., 24 str. 3 d. 99 str., 24 str. 3 d. 99 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 1952 m. rugsėjo 4-7 d. laikotarpyje, būdamas pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviu - Lietuvos partizanu, slapyvardžiu ,,Jaunuolis“, tyčia, išduodamas Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems pareigūnams, kad partizanų rėmėjo A. V. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., po svirnu yra įrengta Lietuvos partizanų slėptuvė, ko pasėkoje, pasinaudodami jo suteikta informacija, Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno srities valdybos operatyvinės grupės ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti pareigūnai, siekdami fiziškai sunaikinti slėptuvėje buvusius partizanus, 1952-09-07 rytą padegė partizanų ryšininko A. V. svirną, ir tokiu būdu nužudė slėptuvėje buvusius Lietuvos partizanus J. G., partizaninis slapyvardis ,,Drąsuolis“, J. K., partizaninis slapyvardis ,,Viesulas“, J. J., partizaninis slapyvardis ,,Bajoras“, o juos slėpusius partizanų rėmėjus A. V. ir M. V. suėmė, kuriuos 1952-10-08 Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno srities Karinis tribunolas nuteisė po 25 metus kalėjimo, 5 metams apribojant jų teises su viso turto konfiskavimu, t.y. padėjo sovietų okupacinės valdžios represinei struktūrai - Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojams - fiziškai sunaikinti Lietuvos gyventojus, priklausiusius atskirai politinei grupei - pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviams - Lietuvos partizanams, deportuoti iš Lietuvos į ją okupavusios TSRS valstybės teritoriją ir neteisėtai įkalinti toje teritorijoje esančiuose lageriuose Lietuvos partizanų rėmėjus. Tuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 99 str.

Be to, J. J. laikotarpyje nuo 1952 m. rugsėjo mėnesio iki 1953 m., būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros - Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentu, turėdamas agentūrinį slapyvardį ,,Jurgis“, žinodamas minėtos sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pagrindinį tikslą - fiziškai sunaikinti dalį Lietuvos gyventojų, priklausiusių atskirai politinei grupei - pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviams - Lietuvos partizanams ir jų rėmėjams, vykdydamas okupacinės valdžios represinės struktūros - Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojų nurodymą, veikdamas kartu su Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentu - smogiku J. N., agentūrinis slapyvardis ,,Petryla“ dalyvavo siekiant fiziškai sunaikinti Lietuvos partizanus J. G., partizaninis slapyvardis ,,Dainius“ ir V. K., partizaninis slapyvardis ,,Jūreivis“, nurodydamas, kad Lietuvos partizanų rėmėjo J. R. namuose lankosi partizanai. Turėdami tikslą su jais užmegzti ryšį ir fiziškai sunaikinti, apgaulės būdu, t.y. apsimetę pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviais - Lietuvos partizanais, 1952-09-19, apie 23 val. atvažiavo į pastarojo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Lazdijų rajone, jiems įėjus į namo vidų, Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentas - smogikas J. N., agentūrinis slapyvardis ,,Petryla“, tyčia keletą kartų iš automato šovė į tuo metu J. R. namuose buvusius Lietuvos partizanus J. G. (slapyvardis ,,Dainius“) ir V. K. (slapyvardis ,,Jūreivis“) ko pasėkoje šio susišaudymo metu buvo nušautas Lietuvos partizanų rėmėjas J. R. ir sunkiai sužalota jo duktė M. R., kuri nuo padarytų sužalojimų 1952 m. gruodžio 29 d. mirė, t.y. padėjo sovietų okupacinės valdžios represinei struktūrai - Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojams - fiziškai sunaikinti Lietuvos gyventojus, priklausiusius atskirai politinei grupei - pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviams - Lietuvos partizanams ir jų rėmėjams. Tuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 99 str.

Be to, J. J. 1952-10-19, apie 23 val., vykdydamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros - Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) - nurodymą fiziškai sunaikinti Lietuvos partizaną A. K. (partizaniniai slapyvardžiai ,,Vėjas“, ,,Vėjukas“) veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentais, apgaulės būdu, t.y. apsimetęs pasipriešinimo sovietinei okupacinei valdžiai dalyviu, Lietuvos partizanu, G. K. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., susitiko su Lietuvos partizanu A. K., (partizaniniai slapyvardžiai ,,Vėjas“, ,,Vėjukas“) ir pasinaudojęs apgaulės būdu įgytu pasitikėjimu, išsivedė jį į ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą vietą, esančią keletą kilometrų nuo G. K. namų, kur tyčia iš pistoleto šovė A. K. į krūtinę ir taip jį nužudė. Tyčia, fiziškai sunaikindamas minėtą Lietuvos gyventoją, priklausiusį atskirai politinei grupei - pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviams - Lietuvos partizanams, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 99 str.

Be to, J. J., 1952-11-04 naktį, vykdydamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros - Lietuvos TSR valstybės Saugumo ministerijos (MGB) - nurodymą fiziškai sunaikinti Lietuvos partizaną J. G., partizaninis slapyvardis ,,Dainius“, veikdamas kartu su Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) agentu - smogiku J. N. (agentūrinis slapyvardis ,,Petryla“) apgaulės būdu, t.y. apsimetę pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviais, Lietuvos partizanais, ir taip pasinaudoję apgaulės būdu įgytu pasitikėjimu, prie P. K. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Lazdijų rajone, susitiko su Lietuvos partizanu J. G. (partizaninis slapyvardis ,,Dainius“) kur sušaudydamas iš pistoleto tyčia nužudė J. G.. Tyčia, fiziškai sunaikindamas minėtą Lietuvos gyventoją, priklausiusį atskirai politinei grupei - pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviams - Lietuvos partizanams, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 99 str.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad šias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė J. J.. Tai įrodyta kaltinamojo J. N., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) dokumentais, kitais byloje ištirtais įrodymais. J. J. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu-kraujagysline demencija, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Kaltinamasis J. N. parodė, kad nuo 1951 metų jis dirbo Kauno apskrities valstybės saugumo ministerijos valdyboje liaudies gynėju, jo slapyvardis „Petryla“. 1952 m. buvo sulaikytas J. J., kuris buvo iš to paties krašto kaip ir jis. Su J. J. supažindino saugumo darbuotojai, su juo bendravo saugumo pastate Panemunėje, Kaune. J. J. vadindavo Joneliu, jį vadino Jurgiu, rusai – Jūra. Operacijas suplanuodavo valdybos karininkai.

Liudytojas J. V. parodė, jog J. J., slapyvardis „Jaunuolis“ priklausė jo brolio-slapyvardžiu „Varnas“ vadovaujamam partizanų būriui, tuo metu partizanai nežinojo, kad jį buvo sulaikę saugumiečiai ir jis tapo jų agentu.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti nukentėjusiosios M. U., kuri yra mirusi (t.4 b.l.170), parodymai, duoti prokurorui ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji M. U. (V.) parodė, kad ji su tėvais gyveno Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Ji kartu su tėvu A. V. palaikė ryšį su partizanais, jiems padėdavo. Partizanai dažnai ateidavo, nakvodavo ant tvarto. Po to jie išsikasė po svirnu bunkerį, kuriame slėpėsi trys partizanai: J. J., partizaninis slapyvardis ,,Bajoras“, ,,Drąsuolis“ ir ,,Viesulas“- abiejų vardai vienodi-Juozas. 1952 m. rugsėjo 7 d. atvažiavę rusų kareiviai apsupo jų namus, padegė svirną ir tada žuvo bunkeryje buvę trys partizanai. Jų lavonus iš bunkerio ištraukė jos tėvas. Ją ir tėvą sulaikė, išvežė į Kauną, o vėliau abu nuteisė po 25 metus kalėjimo. Tėvas mirė 1954 m. Novosibirsko lageryje, o ją iš kalėjimo paleido 1956 m.(t.2 b.l.160-164).

Iš M. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad savo tėviškėje, (duomenys neskelbtini) kaime esančioje sodyboje, M. U. detalizavo savo parodymus, nurodydama vietą, kurioje stovėjo svirnas, po kuriuo įrengtame bunkeryje slėpėsi trys partizanai ir buvo nužudyti, sudeginant svirną, bei vietą, kur buvo suguldyti jų lavonai, juos ištraukus iš bunkerio (t.2 b.l.166-168).

Liudytoja A. P. parodė, kad iki santuokos, jos pavardė buvo V.. 1952 metais, rugpjūčio mėnesį, po jų svirnu partizanai įsirengė bunkerį. Jame slėpėsi trys partizanai, su kuriais bendravo jos tėvas A. V. ir sesuo M.. Tų pačių metų rugsėjo 7 d. rytą jų namus apsupo rusų kareiviai, padegė svirną, kuriame slėpėsi partizanai, juos nužudė. Sulaikė ir išsivežė tėvą ir seserį M..

Iš Lietuvos TSR MGB 2-N valdybos 1952-09-05 pažymos reg. Nr.3919 nustatyta, kad rugsėjo 4 d. „Svajūno“ agentūrinė grupė Kauno srities Lazdijų rajone, vykdydama spec. priemones, likvidavo „Mindaugo“ gaujos banditus: „Trimitą“, „Jaunuolį“ ir Perlį. Pirmasis nukautas, o likusieji suimti (t.1 b.l.38-39).

Iš MGB Kauno srities valdybos 2-N skyriaus viršininko pavaduotojo 1952-09-07 akto nustatyta, kad 1952-09-07 smogikų grupė (duomenys neskelbtini) kaime, A. V. svirne surado bunkerį, mūšio metu buvo likviduoti jame buvę banditai, slapyvardžiais ,,Bajoras“, ,,Drąsuolis“, ,,Viesulas“ (t.1 b.l.40-42).

Lietuvos TSR MGB valdybos 2-N skyriaus 1952-09-09 pažymoje reg. Nr.3944 nurodyta, kad rugsėjo 7 d. MGB Kauno srities valdybos operatyvinė grupė, remiantis suimtų banditų „Jaunuolio“ ir „Aušros“ parodymais, Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) kaime po vienos sodybos svirnu rado bunkerį, kuriame nužudyti banditai: J. G. (partizaninis slapyvardis ,,Drąsuolis“), J. K. (partizaninis slapyvardis ,,Viesulas“), J. J. (partizaninis slapyvardis ,,Bajoras“). Mūšio metu sudegė svirnas (t.1 b.l.44-45).

Šios tarnybos 1952-09-15 pažyma reg. Nr.4010 patvirtina, kad Lazdijų rajono skyrius suėmė A. V. ir M. V., laikiusius „Mindaugo“ gaujos bunkerį, kuriame rugsėjo 7 d. buvo likviduoti 3 gaujų vadeivos (t.1 b.l.46-47).

Iš MGB Kauno srities valdybos viršininko pavaduotojo 1952-09-23 tarnybinio pranešimo Lietuvos TSR valstybės saugumo ministrui nustatyta, jog, veikdami pagal planą, specagentai likvidavo „Trimitą“, o „Jaunuolis“ ir „Aušra“ suimti. Pagal „Jaunuolio“ parodymus rugsėjo 7 d. Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) kaime, savo bunkeryje likviduoti: J. G. (partizaninis slapyvardis ,,Drąsuolis“), J. K. (partizaninis slapyvardis ,,Viesulas“), J. J. (partizaninis slapyvardis ,,Bajoras“) (t.1 b.l.48-53).

Kaltinamasis J. N. parodė, kad su J. J. jie buvo keturiose vietose. Jiems vykstant pas R., J. J. saugumiečiai dar nepasitikėjo. Tai buvo pirmas išvykimas į operaciją. Kartu su rusų kareiviais jie atvažiavo į kaimą. J. J. nuvedė prie R. trobos. Kareiviai liko apie 20 metrų atstumu nuo namo. Su J. J. iš kiemo įėjo į namo vidų, durys buvo neužkabintos. Juos sutiko R. dukra, kuri per duris nuėjo į kambarį, prie jame stovėjusių audimo staklių. J. J. įėjo pirmas, bet, peržengęs kambario slenkstį, metėsi atgal. Kambaryje prie stalo sėdėjo du vyrai, vienas apsirengęs uniforma, kitas-civiliais drabužiais. Ant stalo buvo padėtas pistoletas TT arba EFDM belgiškas, užtaisomas 16 šovinių, naudojamas Lietuvos kariuomenėje. Jie sėdėjo po lempa. Partizanai iššovė, nuo pirmo šūvio lempa užgeso, kiti šūviai buvo link durų, matėsi kibirkštys. Tada jis iš automato iššovė du-tris šūvius, kur pataikė, nežino. Taikėsi ten, kur sėdėjo vyras, dėvintis kariškio uniformą. Šaudė todėl, jog J. J., peržengęs kambario slenkstį, bėgo atgal. Jis pats tuo metu buvo audimo staklių šešėly, todėl partizanai jo negalėjo matyti. Iššovęs, išbėgo per duris, šovė norėdamas prisidengti ugnimi, kad galėtų atsitraukti. Partizanas „Jūreivis“ šovė šešis-aštuonis šūvius, o jis tris šūvius. Kartu atvažiavę kareiviai susišaudyme nedalyvavo. Daugiau į namo vidų nebuvo įėjęs. Išbėgęs, pašaukė J. J., ir sugrįžo prie automašinos, kuria atvažiavo. Operacijai vadovavusiam karininkui jis pranešė, kokia padėtis, kad troboje yra vienas partizanas. Rusų kareiviai pradėjo leisti raketas, tačiau trobesių nesistengė uždegti. Pasišvietimui uždegė šalia sukrautas kanapes. Šaudymo momentu kambaryje M. R. nematė, jo šūviai jos kliudyti negalėjo. J. J. buvo duota užduotis užeiti pas R. ir įgyti jų pasitikėjimą, užmegzti ryšį su partizanais, o jam - sulaikyti J. J., jei šis bandytų pabėgti pas partizanus. J. J. duoti ginklai - automatas, pistoletas buvo be šovinių, tik dėl maskuotės. Kaimo gyventojams reikėjo parodyti, kad J. J. gyvas. Jis pats turėjo automatą ir pistoletą TT. Tą vakarą partizanų radimas R. namuose jiems buvo netikėtas.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti nukentėjusiosios M. J., kuri mirusi, ir dėl sunkios ligos į teismo posėdį negalėjusios atvykti nukentėjusiosios O. Ž. parodymai, duoti prokurorui ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji M. J. (R.) patvirtino, kad jai gyvenant kartu su tėvais, (duomenys neskelbtini) kaime, 1952 metų rudens vakarą pas juos į namus buvo atėję du partizanai, vieną jų-V. K. ji pažinojo. Kažkam pasibeldus į duris, jas atidarė sesuo M. ir tada pradėjo šaudyti, partizanai atsišaudydami pabėgo iš namo. Pasibaigus šaudymui, kambaryje gulėjo nušautas tėvas, seseriai M. buvo peršauta nugara. Jų namus apsupo rusų kareiviai, padegė sausų kanapių krūvą. Sesuo M. mirė prieš naujuosius metus. Partizaną J. J. slapyvardžiu „Jaunuolis“ ji pažinojo, jis lankėsi jų namuose (t.3 b.l.7-8, 10). Analogiškus parodymus apie tėvo nužudymą ir sesers sužalojimą davė nukentėjusioji O. Ž. (t.3 b.l.1-3).

Iš O. Ž. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaime, vienoje iš sodybų O. Ž. nurodė anksčiau stovėjusio tėvų namo pamatus, kuriame buvo nušauti jos tėvas ir sesuo M. (t.3 b.l.4-6).

Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašas Nr. 5 patvirtina, kad J. R. mirė 1952 m. rugsėjo 20 d. Mirties priežastis-nužudymas (3 t., b.l. 12).

Archyvo pažymėjime nurodyta, kad M. R., 24 metų amžiaus mirė 1952 m. gruodžio 29 d. ( 3 t., b.l. 11).

Iš MGB Kauno srities valdybos viršininko pavaduotojo 1952-09-23 pranešimo Nr.3/4268 nustatyta, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo ministras buvo informuotas, jog specagentai, veikdami pagal planą, likvidavo „Trimitą“, o „Jaunuolis“ ir „Aušra“ suimti (t.1 b.l. 48-53).

MGB Alytaus rajono skyriaus agentūrinių-operatyvinių priemonių 1952 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiams plane nurodyta, kad, iš naujai užverbuoto š.m. rugsėjo mėnesį agento „Jurgio“, buvo gauti duomenys apie Alytaus rajono kaimuose veikiančius du ginkluotus banditus (t.1 b.l.65-69).

Iš MGB Kauno srities valdybos viršininko 1952-10-10 spec. pranešimo Lietuvos TSR valstybės saugumo ministrui nustatyta, jog banditų paieškai naudojamas agentas ,,Jurgis“. Agentas-smogikas „Petryla“, prisistatydamas banditu „Aušra“, kuris buvo suimtas vienu metu su „Jurgiu“, 1952-09-19, apie 23 val. kartu su agentu „Jurgiu“ užėjo į (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo J. R. ūkį, kur atsitiktinai susitiko su banditais „Jūreiviu“ ir „Dainiumi“. Smogikas „Petryla“ pradėjo į juos šaudyti, bet banditai po pirmojo šūvio užgesino šviesą ir, pasinaudodami tamsa, atsišaudydami, pasitraukė. Per susišaudymą buvo nužudytas namų šeimininkas J. R., sužeista jo dukra M. R.. Tokiu būdu banditai „Jūreivis“ ir „Dainius“ išvengė operatyvininkų smūgio. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad, panaudojus kitus agentus, buvo nustatyta, jog banditai „Jūreivis“ ir „Dainius“ nežino apie bandito „Jaunuolis“, t.y. agento „Jurgis“ sulaikymą ir panaudojimą, o mano, kad rugsėjo 19 d., R. ūkyje jie susirėmė su kareivių grupe (1 t., b.l. 70-77).

Analogiški duomenys yra užfiksuoti 1952 m. spalio 24-27 d. Lietuvos TSR valstybės saugumo ministro rašte, adresuotame TSRS valstybės saugumo ministro pavaduotojui ir 1952 m. lapkričio mėnesio Lietuvos TSR MGB 2-N valdybos viršininko operatyvinėje suvestinėje, skirtoje TSRS MGB 2 vyriausiosios valdybos 7 skyriaus viršininkui, kuriose taip pat nurodyta, kad agentas „Jurgis“- tai suimtas „Mindaugo“ tėvonijos banditas „Jaunuolis“, agentas-smogikas „Petryla“ pristatomas banditu „Aušra“, kuris buvo suimtas kartu su „Jurgiu“. 1952-09-19, apie 23 val. jie užėjo į (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo J. R. ūkį, kur susitiko su banditais „Jūreiviu“ ir „Dainiumi“. Smogikas „Petryla“ pradėjo į juos šaudyti, bet banditai po pirmojo šūvio užgesino šviesą ir, pasinaudodami tamsa, atsišaudydami, pasitraukė. Per susišaudymą buvo nužudytas namų šeimininkas J. R. ir sužeista jo dukra M. R..

Liudytoja G. Š. (K.) parodė, kad maždaug 1945 – 1952 metais J. J. partizanavo. Į sodybą, kurioje ji gyveno ateidavo tris kartus per savaitę. Ji palaikė ryšį su partizanu A. K., kuris pas ją lankydavosi. Vieną vakarą pas ją atėjęs J. J. pasikvietė A. K. į kiemą, jie kartu išėjo. Už dviejų valandų J. J. sugrįžęs pasakė, kad juos užpuolė, sužeidė, nes buvo pasala. Buvo sužeistas jo pirštas, prašė aprišti. 1953 m. liepos mėnesį J. J. vėl buvo atėjęs, sakė, kad yra pasikeitęs, pasidaręs žiaurus, piktas.

Iš akistatos protokolo nustatyta, kad šiuos savo parodymus liudytoja G. Š. patvirtino akistatoje su J. J. (t.3 b.l. 25-26).

Liudytojas J. V. parodė, jog buvęs partizanų ryšininkas G. G. jam yra pasakojęs, kad A. K. išsivedė ir nužudė J. J., nors vėliau ir pradėjo tai neigti.

Iš MGB Kauno srities valdybos viršininko 1952-10-20 operatyvinės suvestinės Nr.258, adresuotos Lietuvos TSR valstybės saugumo ministrui nustatyta, kad spalio 19 naktį MGB valdybos agentūrinė-kovinė grupė per agentą „Jurgį“ (banditas „Jaunuolis“) Lazdijų rajone iškvietė į susitikimą ir likvidavo A. K., slapyvardis „Vėjas“ (t.1 b.l. 90-91).

Kaltinamasis J. N. parodė, kad lapkričio 4 dieną juos vėl nuvežė į kaimą, kadangi J. J. buvo duota užduotis nušauti partizaną „Dainių“. Tuo metu J. J. jau buvo įgijęs saugumiečių pasitikėjimą, todėl jam davė pistoletą su šoviniais. Dalyvaudamas šioje operacijoje jis taip pat apsimetė partizanu, lydėjo J. J., kad jis nebūtų vienas. Kai atėjo pas ūkininką K., J. J. su vietine mergina susitarė, kad ji atves į susitikimą partizaną „Dainių“. Jiems būnant pas K., atėjusi mergina pasakė, kad atvedė partizaną ,,Dainių“. Vesdama susitikti, ji ėjo pirma, paskui ją -J. J., kuris prisiartinęs prie partizano, du kartus į jį šovė iš TT markės pistoleto. J. J. šovė stovėdamas priešais partizaną, šūviai sekė vienas paskui kitą, du iš eilės. Šiais dviem šūviais partizanas „Dainius“ buvo nušautas, jis nešaudė.

Liudytoja A. P. parodė, kad ji pažinojo partizaną J. G., slapyvardžiu „Dainius“. Kai jis buvo sužeistas, į jo slėptuvę nešdavo vaistus ir maistą. J. J. ir dar vienas partizanu prisistatęs vyras, atėję į pas K. į namus, kur ji tuo metu gyveno, paprašė, kad į susitikimą atvestų partizaną J. G., slapyvardžiu „Dainius“. Manydama, kad jie taip pat partizanai, J. G. ji atvedė į susitikimą prie K. sodybos. Jiems susitikus, „Dainiui“ tiesiant ranką pasisveikinti ir tariant žodžius „Labas broliai“, J. J. išsitraukęs pistoletą keletu šūvių „Dainių“ nušovė. Po to, toje pačioje vietoje liepė dėdei P. K. jį užkasti. Sekančią dieną ji su giminėmis „Dainių“ palaidojo miške.

Šiuos savo parodymus A. P. patvirtino akistatoje su J. J. (t.3 b.l.35-36).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad liudytoja A. P. savo parodymus detalizavo įvykio vietoje-Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nurodydama buvusioje P. K. sodyboje vietas, t.y. kurioje buvo nušautas partizanas „Dainius“, kur jis iš karto buvo užkastas ir vietą miške, kurioje jis buvo perlaidotas (t.3 b.l.31-34).

Iš 1952 m. spalio 24-27 d. Lietuvos TSR valstybės saugumo ministro rašto, adresuoto TSRS valstybės saugumo ministro pavaduotojui ir 1952 m. lapkričio mėnesio Lietuvos TSR MGB 2-N valdybos viršininko operatyvinės suvestinės, skirtos TSRS MGB 2 vyriausiosios valdybos 7 skyriaus viršininkui, nustatyta, kad agentas „Jurgis“- tai suimtas „Mindaugo“ tėvonijos banditas „Jaunuolis“, agentas-smogikas „Petryla“ pristatomas banditu „Aušra“, kuris buvo suimtas kartu su „Jurgiu“. Pasislėpusio bandito „Dainiaus“ paieškai ir likvidavimui, lapkričio 4 d. kartu su smogiku „Petryla“ vėl buvo nukreiptas agentas „Jurgis“, kuris per banditų ryšininkę T. susitiko su banditu „Dainiumi“ ir šio susitikimo metu „Jurgis“ asmeniškai likvidavo banditą „Dainių“ (1 t., b.l. 78-82, 83-87).

Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos MGB Kauno srities valdybos viršininko pavaduotojo 1952-11-04 operatyvinės suvestinės papildyme Nr.273, adresuotame Lietuvos TSR MGB 2-N valdybai, kurioje nurodoma, kad MGB 2-N valdybos skyrius, įgyvendindamas priemones, per agentą „Jurgis“, išaiškino „Dainavos“ apygardos „Šarūno“ rinktinės, „Mindaugo“ gaujos dalyvio teroristo „Dainiaus“ ryšius ir jų pagalba išaiškinta jo slapstimosi vieta Lazdijų rajone. Lapkričio 4 d. vakare, agentas „Jurgis“ kartu su smogiku „Petryla“ buvo nusiųstas į susitikimą su banditu „Dainiumi“ Šio susitikimo metu „Jurgis“ asmeniškai likvidavo banditą „Dainių“-J. G., gimusį 1931 m.(t.1 b.l.88-89).

Iš KGB prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos agentūrinių-operatyvinių priemonių plano 1952 m. birželio-liepos mėnesiams, nustatyta, kad įgaliotinio Lazdijų rajone aparatas numatęs 1954 metų birželio pabaigoje legalizuoti spec. agentą „Jurgį“, buvusį banditą J. J., slapyvardžiu „Jaunuolis“ (t.1 b.l. 158-170).

KGB prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos l.e.p. viršininko raštu reg. Nr.7348 KGB prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos Lazdijų rajono įgaliotiniui nurodoma skubiai legalizuoti spec. agentą „Jurgį“ ir panaudoti jį naujos agentūros užverbavimui (t.1 b.l.153-155). KGB prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos 4 valdybos 2 skyriaus viršininkas 1954-08-18 raštu reg. Nr.7737 Lazdijų rajono įgaliotiniui siunčia agento „Jurgio“ pakvitavimą apie jam išmokėtą 1000 rublių piniginį atlygį (1 t., b.l. 156-157).

Iš tarnybinio pranešimo Lietuvos TSR valstybės saugumo ministrui apie TSRS valstybės saugumo ministro 1952-10-10 direktyvos Nr. 170 vykdymą nustatyta, kad vienas ,,Dainavos“ apskrities ,,Šarūno“ brigados dalyvių buvo suimtas ir užverbuotas pseudonimu ,,Jurgis“, kuris buvo įtrauktas į porą su valstybės saugumo agentu ,,Petryla“ (1 t., b.l. 177-194).

Iš valstybės saugumo ministerijos Kauno srities valdybos viršininko 1952-11-10 pranešimo Nr. 3/4762 LTSR valstybės saugumo ministrui, apie sulaikyto bandito „Jaunuolio“- šiuo metu agento „Jurgio“ operatyvinį panaudojimą nurodoma, kad jis, t.y. J. J., gim. 1930 m., buvo sulaikytas 1952-09-04. Iškart po sulaikymo J. pradėjo duoti išsamius parodymus apie tai, kur slepiasi likusieji „Mindaugo“ tėvonijos banditai. Kad nebūtų išaiškintas slaptas banditų sulaikymas, ir, siekiant juos panaudoti, J. J. ir V. P. suėmimas nebuvo įformintas. Siekiant užšifruoti J. J. ir V. P. sulaikymą, J. J., lydimas agento-smogiko „Petrylos“, kuris veikė kaip sulaikytasis V. P., periodiškai buvo išsiunčiamas į ankstesnį veiklos rajoną, siekiant užmegzti ryšius su likusiais „Mindaugo“ banditų tėvonijos dalyviais. Apie banditų „Jaunuolio“, „Aušros“ paėmimą ir bandito „Trimito“ likvidavimą tarp gyventojų jokių kalbų nebuvo, todėl J. J. tarp savo ryšininkų turėjo autoritetą ir pasitikėjimą. Atitinkamai patikrinus ir valdybos viršininko sankcija patvirtinus, 1952-10-04 J. J. buvo užverbuotas slapyvardžiu „Jurgis“. 1952-11-04 „Jurgis“, pasinaudodamas savo ryšiais su Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) kaimu, susitiko su paskutiniuoju „Mindaugo“ tėvonijos banditu, teroristu „Dainiumi“ ir pats asmeniškai jį slapta likvidavo (t.2 b.l.6-10).

Iš nutarimo nustatyta, kad V. P. slapyvardžiu „Aušra“ areštas oficialiai buvo įformintas 1952-11-13 (t.2 b.l.11-14).

Valstybės saugumo ministerijos Kauno srities 2-N skyriaus viršininko 1952-11-17 pažyma patvirtina, kad J. J. buvo operatyviai panaudojamas, pas save kvietė banditus: „Jūreivį“, „Vėją“, „Dainių“, ko pasėkoje jie visi buvo likviduoti iki 1952-11-08. Šie „teigiami“ rezultatai, padedant J. J., buvo gauti todėl, kad niekas nežinojo apie jo ir apie bandito V. P., pravarde „Aušra“ paėmimą. Be to, kaip V. P., kartu su J. J. vaikščiojo smogikas „Petryla“, kuris prisistatydavo kaip V. P., pravarde „Aušra“. Atsižvelgiant į tai, J. J. ir V. P. areštas nebuvo įformintas, sutinkamai su Lietuvos TSR VSM ministro 1952-06-10 potvarkiu Nr.3/2II39. Šiuo metu J. J., kuris pasirodė iš teigiamos pusės, priklauso VSMV agentų tinklui (t.2 b.l.49-50).

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad visos operacijos, siekiant fiziškai sunaikinti dalį Lietuvos gyventojų, priklausiusių atskirai politinei grupei - pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviams - Lietuvos partizanams ir jų rėmėjams, okupacinės valdžios represinės struktūros-Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojų buvo iš anksto kruopščiai planuojamos, sudarant planus ir numatant konkrečius vykdytojus. Po to, operacijas įvykužius, jų eiga ir rezultatai buvo detaliai aprašomi specialiuose pranešimuose, suvestinėse, skirtose tik slaptam naudojimui. Šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys pilnai atitinka paties kaltinamojo J. N., nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, todėl teismas jais remiasi.

1944 – 1953 metais Lietuvoje vyko tautos ginkluotas pasipriešinimas – partizaninis karas prieš S. S. okupacinę kariuomenę ir okupacinio režimo struktūras. Dalyvavimas žudant žmones, priklausančius politinei grupei, yra vienas iš baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos-genocido sudėties, numatytos LR BK 99 straipsnyje, objektyviosios pusės požymių. Dalyvavimas žudant žmones, priklausančius grupėms, išvardintoms LR BK 99 straipsnyje, pasireiškia ne tik veiksmų, kuriais atimama tų žmonių gyvybė, atlikimu, bet ir sąlygų tiems žmonėms žudyti sudarymu. J. J. MGB pareigūnams ir kariams parodė tikslią partizanų J. G. (partizaninis slapyvardis ,,Drąsuolis“), J. K. (partizaninis slapyvardis ,,Viesulas“), J. J. (partizaninis slapyvardis ,,Bajoras“) buvimo vietą, partizanų rėmėjo A. V. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Lazdijų r., po svirnu įrengtą Lietuvos partizanų slėptuvę, po ko jie buvo užpulti ir nužudyti. Parodydamas partizanų slėptuvės vietą, J. J. nurodė MGB darbuotojams, kur reikia ieškoti partizanų, ir taip padėjo juos sunaikinti.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta kad J. J., būdamas Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno srities valdybos agentu, veikdamas kartu su agentu-smogiku J. N., apsimetę Lietuvos partizanais, J. J.-„Jaunuoliu“, J. N.-„Aušra“, dalyvavo ruošiantis Lietuvos partizanų J. G. (partizaninis slapyvardis ,,Dainius“) ir V. K. (partizaninis slapyvardis ,,Jūreivis“) sunaikinimo operacijai. J. J., žinodamas, kad Lietuvos partizanų rėmėjo J. R. namuose lankosi partizanai, tai nurodė Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojams. Kadangi J. J. prieš tai pats priklausė Lietuvos partizanams ir Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojai juo nepasitikėjo, todėl buvo siunčiamas kartu su J. N., kuris buvo atsakingas už saugumo užverbuoto J. J. veiksmus. 1952 m. rugsėjo 19 d. vykstant į Lietuvos partizanų rėmėjų-R. sodybą, J. N. ir J. J. buvo duota užduotis, apsimetus Lietuvos partizanais, užmegzti ryšį su kitais partizanais, jų rėmėjais, išsiaiškinti jų buvimo vietas ir vėliau juos sunaikinti. Šiuos veiksmus pripažino J. N., jie nuosekliai ir išsamiai aprašyti nutartyje nurodytuose įvairiuose Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojų rašytuose dokumentuose. J. N. buvo ginkluotas automatu, pamatęs R. namuose Lietuvos partizanus J. G. (partizaninis slapyvardis ,,Dainius“) ir V. K. (partizaninis slapyvardis ,,Jūreivis“), pradėjo į juos šaudyti. Tuo pačiu metu pradėjo šaudyti ir partizanai, įvyko susišaudymas, kurio metu buvo nušautas J. R. ir sunkiai sužalota M. R., kuri nuo padarytų sužalojimų 1952 m. gruodžio 29 d. mirė. J. J., būdamas saugumo agentu, vykdė užduotį, siekiant užmegzti ryšį su Lietuvos partizanais, tam, kad tokiu būdu juos būtų galima likviduoti, o atsitiktinai juos suradus, J. N. pradėjo šaudyti iš automato. Tokiu būdu dalyvaudamas šioje operacijoje J. J. padėjo siekiant fiziškai sunaikinti Lietuvos partizanus, bei buvo nužudyti partizanų rėmėjai-žmonės priklausantys politinei grupei.

1952-10-04, atlikus atitinkamą patikrinimą ir įsitikinus J. J. lojalumu, Valstybės saugumo ministerijos Kauno srities valdybos viršininkas savo sankcija patvirtino J. J. saugumo agentu slapyvardžiu „Jurgis“. Nuo šio momento jis įgijo Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojų pasitikėjimą, jam buvo išduoti ginklai-pistoletas, automatas, šoviniai ir jis pradėjo aktyviai savarankiškai veikti. Vykdydamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros - Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojų nurodymus, apgaulės būdu, t.y. apsimetęs pasipriešinimo sovietinei okupacinei valdžiai dalyviu, Lietuvos partizanu, 1952-10-19, apie 23 val., pasinaudojęs apgaulės būdu įgytu pasitikėjimu, susitiko su Lietuvos partizanu A. K. (partizaniniai slapyvardžiai ,,Vėjas“, ,,Vėjukas“) ir pats asmeniškai tyčia jį nušovė. 1952 m. lapkričio 4 d. naktį, pasinaudojęs apgaulės būdu įgytu pasitikėjimu J. J. susitiko su Lietuvos partizanu J. G. (partizaninis slapyvardis ,,Dainius“) ir taip pat pats asmeniškai tyčia jį nušovė. Tai akivaizdžiai patvirtina Valstybės saugumo ministerijos Kauno srities valdybos viršininko 1952-11-10 pranešimas Nr. 3/4762 LTSR valstybės saugumo ministrui, kad 1952-11-04 „Jurgis“, pasinaudodamas savo ryšiais su Lazdijų rajono (duomenys neskelbtini) kaimu, susitiko su paskutiniuoju „Mindaugo“ tėvonijos banditu, teroristu „Dainiumi“ ir pats asmeniškai jį slapta likvidavo (t.2 b.l.6-10).

Teisiamajame posėdyje dalyvavęs teismo ekspertas psichiatras paaiškino, kad su J. J. kontaktas apsunkintas, jis skundžiasi atminties, miego sutrikimais, todėl objektyviam jo psichinės būklės ištyrimui rekomendavo skirti stacionarinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę. Kolegija, įvertinusi J. J. sveikatos būklę, teismo nutartimi paskyrė kompleksinę stacionarinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui (4 t., b.l. 103-105).

Iš 2007 m. balandžio 11 d. – gegužės 11 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 29 nustatyta, kad nėra objektyvių duomenų, jog 1952 m. rugsėjo-lapkričio mėnesių laikotarpiu J. J. būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurių būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu J. J. serga lėtiniu psichikos sutrikimu-kraujagysline demencija, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. J. J. priverstinio pobūdžio medicinos priemonių taikymas nereikalingas. Tikslingas ambulatorinis terapeuto bei psichiatro stebėjimas. Dėl psichikos būsenos J. J. negali būti teisiamas bei atlikti bausmę (4 t., b.l. 125-127).

Nurodytas ekspertizės išvadas patvirtino teisiamajame posėdyje dalyvavusi ekspertė psichiatrė, kuri paaiškino, kad kraujagyslinė demencija tai silpnaprotystė, lėtinis psichikos sutrikimas. J. J. atlikus psichologinį tyrimą nustatyta, kad intelektas krintantis, susilpnėjusi atmintis, socialinis aktyvumas žemas, trinka orientacija laike. Liga stipriai progresuoja, tai negrįžtamas procesas, pasveikimas negalimas. J. J. dėl psichikos sutrikimų anksčiau niekur nesigydė, apie tai nėra jokių medicininių dokumentų, todėl nebuvo galimybės nustatyti ligos pradžią. J. J. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau nei sau nei aplinkiniams nėra pavojingas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustačius nurodytas aplinkybes, numatytas LR BPK 393 str. 1 d., kad po nusikalstamos veikos padarymo sutriko J. J. psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų ir jų valdyti, vadovaujantis LR BPK 394 str. 1 d. 2 p. teismas priėmė nutartį pradėti procesą J. J. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Tokiu būdu nustatyta, kad šiuo metu J. J. serga lėtiniu psichikos sutrikimu-kraujagysline demencija, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, įstatymo uždraustas veikas padarė prieš 56 metus, vėliau jokių kitų pavojingų visuomenei veikų nepadarė, priverstinio pobūdžio medicinos priemonių taikymas jam nereikalingas, o tikslingas ambulatorinis terapeuto bei psichiatro stebėjimas. Remdamasi išdėstytu, kolegija daro išvadą, kad pagal padarytos veikos pobūdį, laiką, praėjusį nuo jos padarymo ir patologinę būseną, J. J. nėra pavojingas visuomenei, jam nereikia priverčiamojo gydymo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 1 d. 4 p. baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina, priverčiamosios medicinos priemonės netaikytinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. J. pripažinti padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas numatytas:

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 99 str. (dalyvavimas padedant nužudyti partizanus J. G., J. K., J. J.);

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 99 str. (dalyvavimas siekiant fiziškai sunaikinti partizanus J. G., V. K., padedant nužudyti partizanų rėmėjus J. R., M. R.);

Lietuvos Respublikos BK 99 str. (partizano A. K. nužudymas);

Lietuvos Respublikos BK 99 str. (partizano J. G. nužudymas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 1 d. 4 p. baudžiamąją bylą J. J. atžvilgiu nutraukti, priverčiamųjų medicinos priemonių netaikyti, ir paskirti jam ambulatorinį terapeuto bei psichiatro stebėjimą pagal gyvenamąją vietą.

Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.