- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- I-6489-142/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01033-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Grinda“
- Trečiasis asmuo
- M. A.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. S., atsakovo atstovei Vilmai Ivanauskaitei, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, skundą dėl žalos atlyginimo atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir UAB „Grinda“, trečiasis suinteresuotas asmuo M. A.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo solidariai priteisti iš atsakovų pareiškėjui 11 656,40 Lt turtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Skundas paduotas dėl to, kad M. A., 2011 m. balandžio 5 d. vairuodamas automobilį „Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę, dėl to buvo apgadintas automobilis. Draudimo bendrovė dėl to išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 11 656,40 Lt draudimo išmoką. Skundą grindžia tuo, kad pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o Civilinio kodekso 6.266 straipsnis nustato, kad žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Reikalavimo teisę atlyginti žalą grindžia Civilinio kodekso 6.1015 straipsniu. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė atlyginti žalą, motyvuodama tuo, kad dėl žalos atsiradimo atsakinga UAB „Grinda“. UAB „Grinda“ žalą atlyginti taip pat atsisakė.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaudama Vilniaus miesto savivaldybei, atsiliepime su skundu nesutinka. Paaiškina, kad dėl atsiradusios žalos nėra savivaldybės neteisėtų veiksmų, nes, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo suteikta teise, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo paslaugas pagal 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartį Nr. A72-50(3.1.36-UK) yra perdavusi UAB „Grinda“. Pagal šią sutartį UAB „Grinda“ tapo gatvių valdytoja, atsakinga už gatvių priežiūrą ir remontą. Mano, kad tinkamu atsakovu šioje byloje yra tik UAB „Grinda“. Taip pat mano, kad pats vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad išvengtų automobilio apgadinimo.
UAB Grinda atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo atmesti. Paaiškina, kad pats vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad išvengtų automobilio apgadinimo, todėl atsakovai, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5 dalimi, 6.248 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti atleisti nuo atsakomybės. Įrodžius, kad dėl gatvės priežiūros gali kilti atsakomybė ir atsakovui, jis atleistinas nuo atsakomybės, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalimi, 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Aiškina, kad nėra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. UAB „Grinda“ nuomone, iš 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-50(3.1.36.UK) atsirandančios prievolės nėra tokios apimties, kad UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma sutarties dalyko (gatvių ir kelių) valdytoju (tuo pačiu ir atsakovu šioje byloje), savarankiškai atsakingu už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims, tuo labiau, kad tokių atsakomybės ribų tarp šalių sudarytoje sutartyje numatyta ir nebuvo. Mano, kad tinkamas atsakovas yra savivaldybė.
Teisme 2014 m. gegužės 19 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas, kuriame prašoma bylą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui pagal rūšinį teismingumą. Prašymas grindžiamas Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – Specialioji teisėjų kolegija) 2014 m. kovo 28 d. nutartimi, kurioje išspręstas tokių bylų rūšinio teismingumo klausimas.
Teismo posėdyje 2014 m. birželio 5 d. buvo sprendžiamas bylos perdavimo bendrosios kompetencijos teismui klausimas. Pareiškėjo atstovas pareiškė nuomonę, kad netikslinga perduoti bylą bendros kompetencijos teismui. Atsakovo atstovė palaikė prašymą dėl bylos perdavimo pagal rūšinį teismingumą.
Motyvuojamoji dalis
Byla perduotina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.
Pareiškėjo keliamas ginčas kilęs dėl žalos, atsiradusios eismo įvykio metu, kai trečiasis suinteresuotas asmuo, vairuodamas automobilį, įvažiavo į kelyje esančią duobę ir jį apgadino, atlyginimo.
Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. kovo 28 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-38/2014 išaiškino, kad, siekdama suvienodinti bylų, susijusių su kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką, pagal kurią ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi CK 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sprendžia, kad aptariami ginčai peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, kadangi yra susijęs su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnį. Todėl tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Byla buvo priimta administracinio teismo žinion, tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ji negali būti nagrinėjama administraciniame teisme, nes būtų pažeistas bylų rūšinio teismingumo klausimas. Teismas taip pat atsižvelgia į proceso ekonomijos principą, nes bylą išnagrinėjus administraciniame teisme, pareiškėjo skundo tenkinimo atveju Vilniaus miesto savivaldybei atsirastų pagrindas regreso tvarka išieškoti priteistą žalos atlyginimą iš UAB „Grinda“.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 149 straipsniu teisėja
nutarė:
Administracinę bylą pagal pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, skundą dėl žalos atlyginimo atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir UAB „Grinda“, trečiasis suinteresuotas asmuo M. A., perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.