Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. R., Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui D. V.,

nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. skundą dėl 2016-09-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-71767238-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – PK) Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. Š. 2016-09-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-71767238-16 už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 145 straipsnio 2 dalyje, D. R. skyrė administracinę nuobaudą – 150,00 Eur dydžio baudą. Toks nutarimas D. R. buvo priimtas už tai, kad jis 2016-09-05 11.33 val. vairuodamas transporto priemonę (spec. technika skirta medienai transportuoti) Mažeikių rajono savivaldybėje, Šerkšnėnų sen., Mažaičių k., savavališkai sugadino vietinės reikšmės kelią (su žvyro danga, be numeracijos) skirtą pravažiuoti transporto priemonėms, taip pažeisdamas kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 10 punkto reikalavimus.

D. R. skundu prašo 2016-09-15 nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą, motyvuojant tuo, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareigūnai tyrę šią bylą neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinko įrodymų. Taip pat nurodė, jog jis nėra atsakingas už sugadintą kelią, juolab, kad tai yra lauko kelias, o ne kelias su žvyro danga.

Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK atsiliepime į D. R. skundą prašė palikti galioti priimtą nutarimą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, o D. R. tik siekia išvengti atsakomybės už jo veiksmais padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu D. R. nurodė, jog jam paskirta bauda už tai, kad jis sugadino kelią su žvyro danga, tačiau paaiškino, jog jokio kelio su žvyro danga jis nesugadino. O patvirtino, jog su medvežiu (transporto priemone skirta medienai vežti) važiavo lauko keliuku, kuris šiuo metu yra jau sutvarkytas. Patvirtino, jog tas lauko keliukas ir taip buvo sunkiai pravažiuojamas, jis to keliuko nesugadino, tik vienoje vietoje padarė didelę duobę, bet kaip minėjo anksčiau, tas lauko keliukas jau yra sutvarkytas. Jis sugadino lauko keliuką, o ne kelią su žvyro danga, todėl nesupranta už ką buvo nubaustas, nes kelio su žvyruota kelio danga jis nesugadino, todėl prašo panaikinti priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, jog jis ir dar keletas ūkininkų parašė pareiškimą. Nurodė, jog tuo lauko keliuku naudodavosi žemės sklypų savininkai, nuvažiuoti į savo žemės valdas, medžiotojai. Kai tuo lauko keliuku pravažiavo su tuo medvežiu, tai paliko didelės provėžos. Po to, lyg tai tą kelią sulygino. Nurodė, jog pagal planą to kelio nėra, tačiau visi važiuodavo ir padarė tą kelią. Patvirtino, jog būtent tas kelias buvo sugadintas ir būtent tuo medvežiu, kurie yra užfiksuoti byloje esančiose fotolentelėse.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, jog jis pasirašė bendrą prašymą dėl bendrai naudojamam keliui daromos žalos. Matė, kaip buvo traukiamas miškas būtent tuo keliuku. Patvirtino, jog tas kelias išvažinėtas ir tikriausiai tuo medvežiu, kuris yra užfiksuotas byloje esančiose fotolentelėse. Patvirtino, jog pareiškimą pasirašė dėl sugadinto keliuko ir dėl kraunamų malkų, tačiau dėl malkų krovimo su juo buvo atsiskaityta.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, jog jis yra D. R. darbdavys ir žino, jog D. R. yra surašytas protokolas dėl neva sugadinto kelio su žvyro danga, tačiau patvirtino, jog joks kelias su žvyro danga nebuvo sugadintas, todėl ir nesutinka su paskirta bauda. Patvirtino, jog buvo apgadintas lauko keliukas, o ne kelias, tačiau šiuo metu tas lauko keliukas yra sulygintas ir sutvarkytas, o įmonė už tai ūkininkams yra atsiskaičiusi. Patvirtino, jog fotolentelėse užfiksuotas tikriausiai tas pats lauko keliukas, kuris buvo apgadintas to paties fotolentelėse užfiksuoto medvežio, kurį vairuoja D. R.. Nurodė, jog prieš pradedant darbus tas lauko keliukas jau buvo apgadintas, o jie po darbų keliuką sutvarkė.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. F. Ž. parodė, jog jis ir dar keletą ūkininkų pateikė policijai pareiškimą dėl sugadinto keliuko bei kraunamų ant žemės sklypų malkų. Jis pateikė dėl tų įvykių du pareiškimus ir atsakymų iki šiol neturi. Patvirtino, jog fotolentelėse užfiksuotas keliukas yra tas keliukas, kuris buvo sugadintas, jame vietoje buvo provėžos iki 1.60 m gylio, todėl jis negalėjo pravažiuoti į savo laukus nusikulti javus, todėl paprašė P. P. leisti važiuoti per laukus. Po kurio laiko atvažiavo į savo laukus jų susiarti, kai pamatė, jog išvažinėtas ne tik lauko keliukas, bet jau padarytas kelias ir per jo žemės sklypą, nes keliukas jau buvo nebepravažiuojamas. Jis palūkuriavęs keletą dienų užfiksavo pažeidėją ir iškvietė policiją bei parašė pareiškimus. Patvirtino teismui, jog tas keliukas, kuris buvo sugadintas tai yra lauko keliukas, kuriuo naudodavosi žemės sklypų savininkai, kurį visi prižiūrėjo, tai buvo keliukas suvažinėtu gruntu ir vietomis taisytas papilant akmenis. Taip buvo sugadintas pakanalės kelias apie 1 km. Patvirtino, jog buvo sugadintas kelias ne su žvyro danga. Nurodė, jog kelias nėra tinkamai sutvarkytas ir dėl kelio sugadinimo jam yra padaryta žala.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. P. parodė, jog vyko miško kirtimai nuo pavasario iki rudens. Miškovežis traukė medžius ant žvyruoto kelio ir ten sandėliavo medžius. Betraukiant tuos medžius buvo sugadintas lauko kelias. Buvo vežama ir nežiūrima, ar galima važiuoti, iš to kelio pasidarė grioviai, kuriais neįmanoma buvo pravažiuoti netgi vietomis su traktoriumi, nes provėžų gylis buvo iki 1.5 m. Anksčiau tuo keliu galėjo važiuoti ir lengvieji automobiliai. Sugadintas lauko keliukas buvo be jokios dangos, tačiau vietomis tvarkytas, tačiau ne žvyruotas. Tas keliukas skirtas važiuoti žemės sklypų savininkams, todėl tą kelią tvarkė ir prižiūrėjo. Jis paprašytas šiek tiek tą keliuką tvarkė, t. y. tris kartus pravažiavo ir palygino. Patvirtino, jog fotolenetelėse užfiksuotas tas lauko keliukas, kuris buvo sugadintas. Nurodė, jog jis tvarkė lauko keliuką, o žvyruotas kelias buvo užterštas, kurį tvarko ir prižiūri seniūnija.

Teismo posėdžio metu institucijos priėmusios nutarimą atstovas D. V. nurodė, jog ištyrus visus įrodymus bei išklausius liudytojus paaiškėjo, jog buvo išvažinėtas ne tas kelias, t. y. ne su žvyro danga, kaip nurodyta nutarime, o kitas lauko kelias, todėl prašė grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą policijai iš naujo ištirti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, ginčas yra kilęs dėl Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. Š. 2016-09-15 priimto nutarimo, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 2 dalyje, jog jis 2016-09-05 11.33 val. vairuodamas transporto priemonę (spec. techniką skirtą medienai transportuoti) Mažeikių rajono savivaldybėje, Šerkšnėnų sen., Mažaičių k., savavališkai sugadino vietinės reikšmės kelią (su žvyro danga, be numeracijos) skirtą pravažiuoti transporto priemonėms, taip pažeisdamas kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 10 punkto reikalavimus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimą, važiavimą asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių kelių eismui sudarymą.

KET 3.7 punkte nurodyta, jog kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. KET 10 punktas numato, kad eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie gaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 3 dalį automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas, o to paties straipsnio 87 dalyje nurodyta, kad viešasis eismas žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose.

Teismas patikrinęs bylą įrodymų aspektu, nesutinka su Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK surašytu nutarimu, kadangi byloje besąlygiškai apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad iš tiesų buvo sugadintas kelias, tačiau ne tas kelias, kurį nurodo kaltinime institucijos priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pareigūnas. Apklausus visus liudytojus nustatyta, jog buvo sugadintas lauko kelias, tuo tarpu nutarimas D. R. atžvilgiu priimtas nurodant, jog sugadintas kelias su žvyro danga. Iš byloje esančių fotolentelių matyti, jog sugadintas lauko kelias be jokios dangos, tai yra suvažinėtas gruntas. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu liudytojas V. F. Ž. teigė, jog jam yra padaryta žala, tačiau šios aplinkybės administracinio teisės pažeidimo byloje net nesiaiškintos, neišaiškinta galimybė V. F. Ž. pateikti duomenis patvirtinančius žalos dydį, taip buvo pažeistos galimai nukentėjusio asmens teisės.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina, jog institucija nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą neišsiaiškino visų aplinkybių turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas nesilaikant nustatytų reikalavimų, numatytų ATPK 260 ir 286 straipsniuose, dėl ko buvo pažeistos D. R. teisės į tinkamą gynybą, kadangi R. R. nežinojo nuo kokio kaltinimo gintis, todėl Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. Š. 2016-09-15 nutarimas panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. R. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-71767238-16, 2016 m. lapkričio 15 d. priimtą nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.